Kaip praneša karjeros portalas – CV-Online rugpjūtį Baltijos šalyse vykdė apklausą, kurios tikslas - išsiaiškinti dirbančiųjų poilsio ir atostogų įpročius bei tendencijas. Apklausoje dalyvavo 6253 įvairių amžiaus grupių ir įvairias pareigas užimantys respondentai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.
Kodėl tenka dirbti atostogų metu?
CV-Online Lietuvoje apklausė 2168 respondentus, iš jų 67% šiemet jau atostogavo, tačiau atostogų metu 16% atsiliepinėjo į telefoninius skambučius, 16% tikrino el.paštą, atrašinėjo į užklausas, 10% - dirbo kompiuteriu, 4% - vyko į darbą. Beje, latviai gerokai dažniau nei lietuviai dirbo kompiuteriu – 22% ir apsilankė darbovietėje – 7%. 73% apklausoje dalyvavusių latvių spėjo paatostogauti iki rudens.
Lietuvos apklausos dalyviams dirbti atostogų metu dažniausiai teko dėl to, kad jų manymu, tik jie geriausiai žino situaciją ir niekas kitas negali atlikti tam tikras užduotis (25%).
Taip pat nebuvo kam jų pavaduoti (21%), bei dėl to, kad susidarė nenumatyta situacija (19%). Labai panašūs rezultatai buvo ir Latvijoje bei Estijoje. Dėl darbuotojų trūkumo, pavadavimo klausimas tampa gan kebliu. Darbuotojų nėra kam pavaduoti, jie atostogauja trumpiau nei norėtų, o išėję atostogų – dirba ir gerai nepailsi. Nuo to kenčia produktyvumas ir psichinė būsena. O pastaraisiais metais darbuotojai vis dažniau prisipažįsta esą pervargę ar perdegę.
Nerimą kelia ir ši, tarp darbuotojų populiari priežastis – per atostogas negaliu visiškai atsijungti nuo darbo, todėl kartais tikrinu situaciją. Lietuvoje ją minėjo 19% apklausos dalyvių. Latvijoje negalinčių atsiriboti nuo darbo darbuotojų buvo dar daugiau – 21% ir vos 7% estų atostogų metu nori neatsilikti nuo to, kas vyksta darbe. Naudojamų technologijų gausa, paprasta nuotolinė prieiga prie darbe naudojamų sistemų, įprotis vien iš smalsumo mobiliame telefone tikrinti situaciją, nenoras ar neturėjimas galimybės atsijungti nuo įrenginių, darbuotojus atostogų metu įsuka į veiksmą. Net ir neatliekant darbinių užduočių, jie nuolat galvoja apie darbą, o tai trukdo kokybiškai pailsėti.
Kitos, dažai minimos priežastys: darbe įprasta praktika trukdyti atostogaujančius darbuotojus bei vadovo noras, kad užduotis atliktų konkretus darbuotojas.
Nors Baltijos šalių darbuotojai minėjo panašias priežastis, tačiau net 19% estų atostogų metu dirbo išskirtinai vien dėl finansinių priežasčių – norėjo papildomai užsidirbti.
Kam atostogų metu netenka atlikti darbo užduočių?
52% Lietuvos respondentų nurodė, kad jiems atostogų metu netenka atlikti darbo užduočių. Kokio lygio pareigas užimantys darbuotojai dažniausiai gali tuo pasigirti?
Nieko keisto, kad daugiausiai dirbančių atostogų metu yra tarp aukščiausio lygio, vidurinės ir žemesnės grandies vadovų, o mažiausiai – tarp darbininkų, klientų aptarnavimo specialistų bei specialistų. Vadovai dažniausiai atostogavo po kelias dienas, 1-2 savaites, tuo tarpu darbininkai ir klientų aptarnavimo specialistai – 2 savaites.
Vadovai derindavo atostogas Lietuvoje ir užsienyje, o žemesnio pareigų lygio darbuotojai dažniau atostogaudavo Lietuvoje.
Ar po atostogų darbuotojai jaučiasi pailsėję?
Visiškai pailsėję jaučiasi 34% Lietuvos respondentų, 58% – jaučiasi pailsėję tik iš dalies ir 8% - visiškai nepailsėję.
Latvijoje per atostogas nepailsėję į darbą grįžta 14% darbuotojų, iš dalies pailsėję - 54%, visiškai pailsėję – 32%.
Respondentų manymu, geriau pailsėti atostogų metu padėtų, jei jie turėtų daugiau galimybių pvz. finansinių - leisti atostogas taip, kaip patinka; jei atostogos būtų ilgesnės bei, jei atostogų metu sugebėtų atsiriboti nuo darbo ir nuolat apie jį negalvoti.
Optimali atostogų trukmė
Apklausos dalyvių pasiteiravome, kokia, jų manymu, turėtų būti nenutrūkstamų atostogų optimali trukmė, kad galėtų gerai pailsėti? Atsakymuose vyravo dvigubai ilgesnė, nei jų paskutinių atostogų, trukmė. Net 37% darbuotojų paskutinių atostogų trukmė buvo 2 savaitės, 19% – 1 savaitė. Jei turėtų galimybę, darbuotojai mieliau atostogautų 3 ar 4 savaites.
Atlyginimo tyrimo www.manoalga.lt duomenimis, papildomos apmokamos atostogų dienos yra prieinamos 11%, dažniausiai: bankininkystės, IT, telekomunikacijų, žmogiškųjų išteklių ir draudimo srities darbuotojų.