Apibūdindamas karą kaip socialinį reiškinį plk. ltn. Eugenijus Lastauskas išskyrė du vyraujančius elementus. Pirmas – daug neaiškumo. Jei situacija bus neaiški, čia yra aplinka, kur kariškis žino, kaip operuoti. Antras elementas – prievarta. Šioje aplinkoje bėga kraujas, žalojami arba žūsta žmonės.
„Į prievartos naudojimą mes žiūrime visiškai kitaip nei civilis žmogus. Daug jaunų progresyvių žmonių, mėgstančių „Apple“, kavą be kofeino, vegetariškus produktus staiga sušunka: „O Jėzau, karas – realybė, yra ir tankai, ir artilerijos atakos“. Turėjome laiką, kai visi galvojo, kad taika yra natūrali būsena. Kiek esu skaitęs pastarųjų 6000 metų istoriją, ji sako, kad karas yra natūrali būsena“, – atkreipė dėmesį pulkininkas leitenantas.
– Tas pats civilis žmogus pasakytų, kad negalėtų žudyti kito žmogaus...
– Situacija geresnė. Visa ginkluotė nuo minosvaidžių, raketų iki šaudmens nėra skirta žudyti. Visa taktika pagrįsta tuo, kad priešą sužalotum. Savo vyrams visada sakau: „Ne į galvą, sunku pataikyti, toli“. Siekiama, kad blogietis nutrauktų savo negerą veiklą, nes jam iš kūno bėga skystis. Idealiu variantu būtų gerai, kad jis dar ir labai rėktų. Jo draugai išsigąstų, eitų gelbėti, traukti, nešti, vežti gydyti, o medikai užsiimtų lopyti. Jei prastai sulopo, tas sėdi ant sofos ir sako: „Geriau būčiau to nedaręs, geriau būčiau nėjęs“. Kiti pažiūrėję gal irgi apsigalvoja. Kaip dori katalikai sakome, kad mūsų tikslas nėra nudobti, o sužaloti. Nužudymas yra pašalinis efektas. Nužudyti kitą žmogų sunku, nebent kažkam „klinkt“. Ta moralinė dilema egzistuoja.
– Kalbant apie Karo akademijos karininko profesiją. Kokia ji?
– Svarbiausias dalykas, kad karininkas dega išskirtine meile savo valstybei, kariams, pavaldiniams ir ta meilė tiek didelė, kad jis gali išeiti ir rizikuoti pats, vesti paskui save kitus ir įtikinti daryti beprotiškus dalykus. Karininko išskirtinumas, kad jis sugeba atsakyti į klausimą „kodėl“. Kodėl turiu eiti ir rizikuoti gyvybe?
Keturios vertybės padeda atsakyti į klausimą „kodėl“. Pirmoji – ištikimybė Lietuvos respublikai, Lietuvos kariuomenei, vado pavaldiniui ir atsakomoji pastarojo ištikimybė. Tuomet turime ryšį. Antroji vertybė – kovos dvasia. Man tai – generolas Jonas Žemaitis. Teismo sprendimas jam skelbiamas, o jis tiki, kad jo kova duos rezultatą. Kaip žinia, ta kova baigėsi 1991 metais mūsų pergale. Taigi – niekada nepasiduoti darant teisingą dalyką. Čia galima kalbėti ir apie Mariupolio kovotojų dvasią.
Trečias dalykas – iniciatyva. Ką mes matome Ukrainoje? Černobajevkoje Rusija 14-a kartų mėgina įrengti priešakinį aprūpinimo tašką. 13-a kartų ukrainiečiai smogė į tą pačią vietą artilerija, o rusai vėl sugrįžta į tą pačią vietą ir daro tą patį, traukia negyvus. Pasakė čia ir jokios iniciatyvos. Viską padarys taip, kaip pasakė, o jei nepasakė, tai nieko ir nepadarys. Ketvirta vertybė – profesionalumas. Galime bandyti boksuotis ringe su Mike'u Tysonu iš valios ir kovos dvasios, bet kiek tai truks? Geriau būtų, kad galėtum pasilenkti – mažiau skaudės.
– Kas yra svarbu kalbant apie karo mokslą?
– Mokslo elementus sudaro trys tarpusavyje lygūs dalykai. Tai – civilinės studijos. Tai ir labai praktiška, nes čia kalba eina apie daugiadimensinę kovą. Ji vyksta vienu metu ant žemės, ore, vandenyje, kosmose, informaciniame, kibernetiniame lygmenyse. O mūšis yra dar ir labai kompleksiškas, jei pvz. jis vyksta sausumoje, tai čia šaudo ir automatas, ir kulkosvaidis, ir granatsvaidis, ir artilerija, raketos, tankai ir t.t. – visa tai sujungti reikia žinių.
Antras dalykas – karinis rengimas. Reikia suplanuoti karines operacijas, nugalėti neaiškumą, baimes, problemas ir tinkamai suplanuoti, kaip naudoti tuos ginklus. Su bulvių skutimo mašina lentų nenuobliuosi. Karininkas – dirigentas, vadovaujantis orkestrui. Gink Dieve, ne pats grojantis. Trečias elementas – sugebėjimas pačiam save ir kitus uždegti, sugebėjimas būti lyderiu, vesti žmones. Tai – išskirtinis dalykas.
Dar būdamas Kunigaikščio Vaidoto mechanizuoto pėstininkų bataliono vadu pamenu, kaip 2-3 kuopoms vadovavo leitenantai, ką tik baigę Karo akademiją. Vienai kuopai nutiko sprogimas – trys žmonės sužaloti, keli mirė, reikėjo organizuoti laidotuves, tinkamai atsisveikinti. Buvo nutikimas, kai reikėjo organizuoti gynybą pratybų metu ir kautis su vienais geriausių panzergrenadieriais (vokiečių mechanizuotais pėstininkais) bei padaryti taip, kad jie sustotų, neprasiveržtų. Tie jauni karininkai viską padarė taip, kaip reikėjo. Aukštai juos vertinu ir galvoju, kad turime išskirtinius, gerus jaunus žmones. Ir tai pirmiausiai ne Karo akademijos nuopelnas, o tai, kad tie jauni žmonės yra labai geri. Atėjo nauja bebaimių, laisvų žmonių karta, mylinti savo šalį. Didžiausias iššūkis esame mes, vyresni, turintys „supelijusių dalykų“ galvoje, o tas jaunimas – nerealus.
– Ar Karo akademiją baigęs karininkas gali iš karto vykti į realių karo veiksmų zoną?
– Karo akademiją baigęs kariūnas turi sugebėjimą vadovauti kariniam vienetui – 30-iai lengvųjų pėstininkų. Tačiau pėstininkai Lietuvoje labai įvairūs – mechanizuoti su kovos mašinomis „Vilkas“, lengvieji, judantys su visureigiais ar sunkvežimiais, teritorinės gynybos, o kur dar prieštankininkai, snaiperiai, artileristai ir kiti. Specializacijų yra labai daug. Specializacija vyksta priklausomai nuo to, kur karininkas paskiriamas ir ten įgyja techninių žinių. Tai – taip, pirmiausiai jis turi įgyti specializaciją.
Kuo nuostabus karininko gyvenimas – jis niekada nesustoja. Čia yra keturi moduliai: L1 (iki 30 karių), L2 (iki 120), L3 – (iki 500-600), L4 (nuo 2000-3000). Buvo laikas, kai vadas turėdavo pasakyti ką padaryti ir kaip. Tas laikas praėjo. Dabar svarbiausias dalykas pasakyti kodėl ir truputį – ką.
Nuolat vyksta bendradarbiavimas su kariniais vienetais – karininkai ruošiami Lietuvos kariuomenei. Mokomajame pulke vyksta bazinis kario parengimas, kariūnai važiuoja į stažuotes į įvairius karinius vienetus bei turi savus mentorius-karininkus, kurie kalbasi su kiekvienu, padeda pasirinkti prioritetus. Turime pakankamai didelį poreikį visų pajėgų jaunų karininkų, nes kariuomenė proporcingai auga.
Ar būna, kad baigę Karo akademiją jaunuoliai apsigalvoja? Visko būna, tačiau kai jie baigia Karo akademiją, jie lieka skolingi valstybei pirmą rotaciją, pirmą paskyrimą ir pasirašo pirmą kontraktą (5-eri metai), kitaip – turi susimokėti už studijas.
– Kokius galima įvardinti iššūkius, kalbant apie karo mokslo rengimą Lietuvoje, kur galime tobulėti žvelgiant į karininkų paruošimą?
– Vienas sunkiausių dalykų yra sugebėjimas suvaldyti savo egoizmą, galvoti apie kitus, suprasti, kad čia – ne aš. Tokia transformacija iš paprasto piliečio padaro karį ir karininką. Jauna karta, su kuria susiduriame, pasižymi išskirtiniu noru daryti kažką gero, siekia prasmingo gyvenimo. Dar vienas iššūkis – didžiulis informacinis srautas, dilema, kurios vyresnės kartos neturėjo. Jauni žmonės gyvenime turi daug opcijų, atsirinkti labai sunku, tai blaško. Kai visko labai daug, kartais gali nieko nepasirinkti. Dar vienas iš iššūkių – anglų kalba. Svarbu susikalbėti ir komunikuoti ne tik lietuviškai, bet ir angliškai. Čia mums reikėtų patobulėti.
Be abejo, turime nuo 2010 metų užaugusią kartą, kai pasipylė pirmosios „Playstation“ konsolės ir kiti kompiuteriniai žaidimai, kurie „suėdė“ ne vieną ir mano asmeninio laiko valandą. Turiu pripažinti. Tos valandos palieka pėdsakus, kai vėliau tenka leisti valandas stadione. Kalbu apie ištvermę ir sugebėjimą ilgą laiką atlikti fizinius veiksmus, kurie reikalingi kariuomenėje operacijų metu. Bendrai visuomenės sveikatingumas ir fizinis aktyvumas auga, todėl laikui einant turėtų viskas susitvarkyti.
– Kaip matote Lietuvą bendrame Europos ar NATO šalių fone?
– Kiekvienas vėliavos stiebas Karo akademijos kieme reiškia, kad turime atstovus iš tam tikros šalies. Problema šiais metais – pritrūkome stiebų. Jų reikės statyti daugiau. Kai kuriose šalyse konkurencija didelė – į vieną vietą važiuoti į Lietuvos Karo akademiją keistis „Erasmus“ programa pretenduoja 2-3 žmonės. JAV arba Prancūzija patiki savo jaunus žmones, lyderius, karininkus mums, jie mokosi su mūsų kariūnais karo mokslo. Tai svarbus kriterijus.
Kai pats pradėjau mokytis karo akademijoje 1995 metais, britai garsėja savo pėstininkais, sugebėjimu kautis, tai jų instruktorius laikėme kone pusdieviais. Jei jie būtų sakę „panešk kuprinę“, būčiau priėmęs tai kaip didžiulį apdovanojimą ir džiaugsmą. O 2017 metais britų pėstininkų kuopa mano pavaldume vykdė įsakymą ir puolė per sunkiai prieinamą vietovę. Tuomet man buvo toks psichologinis lūžis – tie žmonės, į kuriuos žiūrėjau kaip į pusdievius, dabar vykdė mano įsakymą ir vykdė puikiai.
Tai, kad Lietuvos karininkai vadovauja pajėgoms, valstybėms, kariams – amerikiečiams, vokiečiams, britams, patiki juos mums, daug pasako. Neseniai gavome iš studijų Austrijoje, Belgijoje, Prancūzijoje ir Lenkijoje grįžusių mūsų kariūnų atsiliepimus. Galbūt ten maistas ir sąlygos geresnės, gal stipendija didesnė, baseinas arčiau, bet bendra nuostata – „bičiuliai, pas mus labai neblogai“.
– Ar jaučiate padidėjusį dėmesį karininkų ugdymui ir auginimui karo Ukrainoje fone, esant tiesioginei grėsmei iš Rusijos?
– Kada karas prasidėjo? Mano supratimu jis prasidėjo 2014 metais, kai Rusija įvedė savo pajėgas į Krymą. Karai Afganistane ir Irake, prie štai – Bosnijoje 1995 metais, kai buvo įvestos tarptautinės pajėgos. Žinia, lietuvių kariai kariauja seniai. Kalbant apie Rusiją, daugumai karių viskas buvo seniai aišku, tik visuomenė nuolat klausė, ką čia ta kariuomenė, ką, ar mes su sviestu patrankų ašis tepsime, kokia nauda? Dabar visuomenė klausia, kas ją saugos. Pokalbiuose nuolat primenu, kad Lietuva būtų daug saugesnė, žmonės jaustųsi tvirčiau, jei jos kariuomenės finansavimas nebūtų tik per paskutinius metus 2 proc. BVP. Ta didesnė visuomenės dalis turi turėti suvokimą, kad karas yra natūrali būsena, o dėl taikos reikia dirbti, daug daryti. Lietuvos valstybei vienintelė organizacija, kurios tikslas atgrasyti agresorių nuo puolimo ir padaryti taip, kad karas neįvyktų, yra Lietuvos kariuomenė.
Vakarų šalys turi ko pasimokyti ir iš Lietuvos
LKA prorektorius studijoms ir mokslui dr. Mantas Bileišis teigė, kad šiuo metu darbo rinkai reikia vis daugiau abstrakčiai mąstančių, gebančių rodyti iniciatyvą žmonių, o kariuomenė – ne išimtis. Tad LKA derina civilinį ir karinį išsilavinimą.
„Viena įdomiausių pastarųjų metų naujienų – Europos sąjunga yra harmonizavusi karininko profesinį aprašą. Akademijoje paskutinius 5-ius metus apie tai žinojome ir procesas yra įgyvendinamas, tad esame keliais žingsniais priekyje lyginant su mūsų partneriais Europoje. Tai mums duoda didelį tarptautiškumą.
30-50 proc. mūsų kariūnų išvyksta mokytis svetur ir matome, kad mūsų karinė dimensija ir išsilavinimas yra ne blogesni nei Karo akademijoje Prancūzijoje, Karališkoje akademijoje Belgijos ar JAV. Tuo didžiuojamės. Dar svarbu Lietuvai, kur pralenkiame kolegas iš Vakarų šalių, suvokiame kolektyvinės gynybos, sąjungos reikšmingumą. Jei politiškai daug kam į Vakarus 2022-ieji metai kažką reiškia, tai mums tai nebuvo siurprizas. Mes apie tai kalbėjome 2014 metais, o gal net 2008-aisiais“, – kalbėjo jis.
Anot M. Bileišio, karininko profesija yra unikaliai tarptautinė: „Kiekvienas karininkas gaus tarptautinėje erdvėje paskyrimų ir turės dirbti su užsienio partneriais. Šiuo požiūriu nuosekliai 5-6 metus ruošiame kariūnus darbui tarpkultūrinėje aplinkoje bendroms operacijoms. Matome, kad jau ir didesnių valstybių jauniems karininkams yra ko pasimokyti. Apskritai Lietuvoje laikomės tos pozicijos, kad universitetinis išsilavinimas turi remti karininko profesiją. Karininkas mokslininkas, karininkas intelektualas – mūsų misija rasti integruojantį požiūrį.“
Informacija trumpai
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (LKA) yra vienintelis Lietuvos universitetas, kuriame derinamos universitetinės studijos ir karinis rengimas, rengiami ir ugdomi išsilavinę ir atsakingi karininkai lyderiai, vykdomi moksliniai tyrimai pagal krašto apsaugos sistemos poreikius.
2021 m. į LKA įstojo 118 jaunų žmonių, savo ateitį siejančių su tarnyba Lietuvos kariuomenėje. Kiekvienais metais daug iš įstojusių jau būna tarnavę Krašto apsaugos savanorių pajėgose arba Šaulių sąjungoje. Šiuo metu bakalauro studijas ir karinį rengimą LKA studijuoja 287 kariūnai.
LKA galima rinktis vieną iš trijų pirmosios pakopos, bakalauro studijų programų – Gynybos technologijų vadybos, Tarptautinių santykių ar Nacionalinio saugumo ir gynybos – ir įgyti atitinkamai vadybos, politikos mokslų arba visuomenės saugumo krypties profesinių žinių ir praktinių įgūdžių.
Būsimieji karinių jūrų pajėgų karininkai mokosi Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje ir baigia karinio rengimo programą Karinių jūrų pajėgų mokymo centre Klaipėdoje. Būsimieji karinių oro pajėgų karininkai (pilotai bei inžinieriai) studijuoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos institute.
Kariūnams, sėkmingai baigusiems studijas LKA, suteikiamas pirmasis karininko (leitenanto) laipsnis, būrio vado kvalifikacija ir bakalauro laipsnis. Į profesinę karo tarnybą pakviečiami visi Akademijos absolventai, įgyvendinę jiems keliamus reikalavimus.
Kandidatų atranka tapti kariūnais kiekvienais metais prasideda anksčiau nei pats stojimo į aukštąsias mokyklas etapas. Pirmasis žingsnis – motyvacinis pokalbis, kitas stojimo etapas – sveikatos vertinimas Karinėje medicinos ekspertizės komisijoje. Po to per LAMA BPO sistemą pateikiamas prašymą studijuoti LKA bei dalyvauti bendrame stojimo į aukštąsias mokyklas konkurso etape.
LKA taip pat skatina mokslinį bendradarbiavimą, didelį dėmesį skiria moksliniams tyrimams. LKA rengiamos doktorantūros studijos, kurių metu doktorantai atlieka mokslinius tyrimus, dalyvauja moksliniuose projektuose, seminaruose, stažuotėse.
