Pooja, iš kurios Indijos dalies esate kilusi ir kokioje šeimoje užaugote?
Gimiau ir augau Pietų Indijoje – Čenajuje, Tamil Nadu provincijoje. Mano šeima – verslo žmonės: tėtis užsiima laidų ir kabelių gamyba, taip pat jais prekiauja. Jo bendrovė „Siechem” gamina ir parduoda apie kelis šimtus specializuotų kabelių kategorijų. Mes taip pat esame šeima, kuri dievina sportą, o atsižvelgiant į mūsų indiškas šaknis – labai mėgstame kriketą. Mums priklauso kelios kriketo lygos komandos Pietų Indijoje. Esu Pietų Indijos kriketo lygos komandos, pavadintos „Madurai Panthers”, vykdančioji direktorė. Mano brolis yra kriketo žaidėjas, šiuo metu atstovauja valstijos kriketo komandai. Man pačiai taip pat labai patinka sportuoti. Anksčiau labai mėgau irkluoti, tad buvau irkluotoja, žaidžiau Ultimate Frisbee (lėkščiasvydis, komandinis žaidimas su skraidančiuoju disku) Indijos klubų komandose, su Švedijos komanda neseniai dalyvavome Vilniuje vykusiame šio žaidimo turnyre. Esu Kettlebell instruktorė, mėgstu intensyvias Cross fit treniruotes, kurias sudaro įvairūs ištvermę bei jėgą lavinantys pratimai. Tad nežiūrint į tai, kad esu teisininkė, aš iš tiesų labai mėgstu sportuoti! (juokiasi).
Kodėl išvykote iš Indijos ir kaip atsidūrėte Lietuvoje?
Prieš dvejus metus persikėliau gyventi į Švediją, Stokholmą, siekdama įgyti tarptautinio komercinio arbitražo teisės magistro laipsnį. O prieš kelis mėnesius atvykau gyventi į Vilnių, kad dėstyčiau tarptautinio arbitražo teisę magistrantūros studentams Vilniaus universitete, taip pat dirbčiau advokatų kontoroje „Glimstedt” tarptautinio arbitražo ir ginčų sprendimo klausimais. Kolegos iš šios kontoros jau prieš kurį laiką minėjo apie tai, kaip Lietuva sparčiais žingsniais vystosi kaip pasaulinės rinkos dalyvė, į šalį ateina nemažos tarptautinės investicijos, kurios savo ruožtu didina galimybes veržtis tiek versle, tiek teisiškai. Tuomet ir supratau, kad būtų įdomu patyrinėti tiek teisinę, tiek verslo rinką Lietuvoje.
Pirmasis įspūdis apie Lietuvą buvo tas, kad tai labai graži šalis su įspūdinga gamta ir kraštovaizdžiais, o verslo prasme ji turi puikių investavimo galimybių.
Ar sunku Indijoje tapti moterimi teisininke?
Teisininko profesija Indijoje yra patriarchalinė. Mačiau daugiau advokatų ir teisėjų vyrų, todėl rasti savo vietą tokioje arenoje, kurios centre yra vyrai, yra problematiška.
Man sunkiai sekasi dirbti su pirmosios kartos teisininkais Indijoje. Tačiau esu labai dėkinga savo mentoriams iš universiteto, darbovietės ir tėvams už tai, kad jie niekada neprarado vilties ir tikėjimo manimi ir palaikė mano sprendimą išvykti į užsienio šalį praktikuoti tarptautinių ginčų sprendimo teisės.
Šiandien esu licencijuota teisininkė, įtraukta į Indijos advokatų tarybą, buvau praktikuojanti advokatė Madraso aukštajame teisme, Indijos Aukščiausiajame teisme ir Nacionaliniame bendrovių teisės teisme. Pagrindinės mano praktikos sritys buvo nemokumo ir bankroto teisė, susijungimų ir įsigijimų bei vidaus ir tarptautinio komercinio arbitražo įstatymai. Taip pat gavau LL.M. Tarptautinio komercinio arbitražo teisės diplomą Stokholmo universitete 2020 m.
Kokios įdomiausios bei reikšmingiausios bylos Indijoje vyko paskutiniu metu?
Indijos teismai pripažino, kad šeimos sutikimo nereikia, kai du suaugusieji nusprendžia tuoktis.
Nurodymai dėl mirties bausmių, teisė į profesinį išsilavinimą, centrinės valdžios vakcinų politika, mirties bausmė nuteistiesiems dėl išprievartavimo Delio byloje. Dukterys turi turėti bendraturčių teises, neatsižvelgiant į tai, ar jų tėvas buvo gyvas, kai buvo priimtas paveldėjimo įstatymas (jo pakeitimas). Nesusituokusi induistų dukra gali reikalauti išlaikymo iš savo tėvo, kol ištekės. Prieiga prie interneto kaip pagrindinės teisės. Indijos rezervų bankas panaikino draudimą prekiauti kriptovaliutomis ir kt.
Minėjote, kad teisininkai sunkiai priima jus, nes nesate kilusi iš teisininkų šeimos. Ar teisingas teiginys, kad suprasti Indiją reiškia suprasti indų visuomenės kastas? Kiek kastos stiprios šių laikų Indijoje?
Kastos Indijoje egzistavo nuo neatmenamų laikų. Dar XVIII amžiuje kastų vaidmuo turėjo didelę įtaką Indijos teisinėje, politinėje ir ekonominėje sistemoje. Kastos atskyrė darbininkų klasę nuo verslininkų, virėjus nuo kirpėjų, muzikantus nuo matematikų ir pan. Taip, kai kuriems indų vardams ir jų šeimoms vis dar būdingos kastos. Tiesa, jei priklausai tam tikros kastos šeimai, nebūtinai gali kilti aukštyn ar užsiimti kita profesija. Tačiau laikai keičiasi ir atitinkamai keičiasi indų mąstymas. Indai visame pasaulyje pasiekė daug nepaprastų dalykų, kai kurie netgi prisidėjo kuriant „Google“ ir „Microsoft“ kompanijas, kai kurie geriausi Indijos sportininkai, šachmatininkai ar šokėjai yra už kastų ribų.
Kaip atrodo tradicinė indų šeima?
Anksčiau tradicinėje indų šeimoje po vienu stogu gyveno keli jos nariai ir giminaičiai. Šiandieninėje kartoje dauguma Indijos šeimų tapo šeimos branduoliais, kuriuose gyvena dviejų, trijų ar keturių asmenų šeima. Manau, kad dabar nėra paskirtos taip vadinamos „šeimos galvos“, kaip buvo anksčiau. Tradiciškai uždirbantis šeimos narys vadinamas šeimos galva arba „kartha“. Indija yra labai išsivysčiusi daugeliu gyvenimo aspektų, todėl galėčiau teigiamai sakyti, kad šeimos galva ar šeimos taisyklės yra visiškai subjektyvios, atsižvelgiant į šeimos aplinkybes.
Kaip apibūdintumėte tradicinę ir kaip modernią Indijos moterį? Kiek Indijos moterys laisvos savo pasirinkimuose?
Mano nuomone, šiandien tradicinės ir modernios Indijos moterys yra susijungusios į šiuolaikines moteris. Dauguma moterų Indijoje save laiko tradicinėmis moterimis, praktikuojančios šiuolaikines ar pažangias vertybes.
Nenoriu pasakyti, kad visos tradicinės vertybės yra ėjimas atgal. Šiuolaikinė moteris Indijoje yra ta, kuri teikia pirmenybę savo šeimai, bet tuo pat metu deda visas pastangas savo karjeros prasme. Deja, daugelis moterų, o ypatingai ištekėjusios, anksčiau buvo priverstos gyventi net pagal labai griežtas tradicijas. Stereotipinės vertybės taip pat vaidino svarbų vaidmenį. Kai kurios Indijos dalys ir kultūra vis dar tiki astrologija ir horoskopu, kurie tariamai nusako likimą. Šie dalykai ir toliau egzistuoja Indijoje.
Man patinka, kad Vakarų moteris yra labiau išlaisvinta nuo dogmų, kad gali pati rinktis tiek karjerą, tiek vyrą, tiek savo gyvenimo kelią. Tad manau, kad vienas iš pagrindinių Vakarų atributų, dėl kurio Indijos moterys nuolat kovoja ir siekia, – tai laisvę rinktis, o ne visuomenės smerkimą ar niekinimą.
Kokia yra šių dienų jaunoji Indijos karta? Kiek įtakos jai turi Vakarų kultūra?
Verčiau sakyčiau, kad visa jaunoji šių dienų Indijos jaunimo karta yra „interneto karta“. Indijos jaunimui nėra didelio kultūrinio šoko, bendraujant su Vakarais ir likusiu pasauliu. Tačiau aš tvirtai jaučiu, kad Vakarai yra labiau nepriklausomi. Pavyzdžiui, Indijoje šeimos vertybės ir kultūra yra labai stipri daugeliui sprendimų, kuriuos turi priimti jaunoji karta. Indijoje net ir šiandien egzistuoja tokios institucijos kaip sutartos santuokos, apie kurias vis dar žino daugelis jaunesniųjų Indijos kartų. Ypač moterys yra pavaldžios tokioms institucijoms, tad jos yra priverstos atsisakyti karjeros ir kitų su tuo susijusių idėjų. Kita vertus, Vakarai daug dėmesio skiria daugelio moterų ir mažumų balso liberalizavimui ir apsaugai, tad šis gyvenimo būdas neabejotinai atkreipia šiuolaikinio Indijos jaunimo dėmesį į norą gyventi kaip Vakaruose.
Kaip indai žiūri į skirtingų tautybių ir kultūrų santuokas?
Nėra griežtų taisyklių. Gyvename 21-ajame amžiuje ir iš esmės integravomės į pasaulines normas. Yra daug indų, pasklidusių po visą pasaulį ir dažniausiai santuokas su skirtingų tautybių atstovais šeimos priima, tačiau tai tikrai priklauso nuo kiekvienos Indijos šeimos atskirai. Indijos dalis, iš kurios esu kilusi, yra pietuose ir ten nėra daug santuokų su skirtingų tautybių atstovais atvejų. Tai labai įprasta toje Indijos dalyje , kur tėvai vis dar parenka sutuoktinį. Tačiau aš vis dar tvirtai tikiu, kad ši praktika turėtų baigtis ir niekas neturėtų atimti laisvės pasirinkti partnerį.
Kokios yra esminės indų tradicijos ir papročiai ir kaip jie keičiasi, jeigu keičiasi?
Yra dvi šio atsakymo pusės – viena iš bendros perspektyvos, kita – iš teisinės. Indija iš esmės turi labai gilias kultūros tradicijas. Vienas bendras bruožas, siejantis visus indus ir kurį galite pastebėti, kad jie giliai tiki savo tikėjimo dvasingumu, religija ir dievu. Tačiau tam jau irgi taikomi apribojimai. Indijos teismuose nagrinėjama daug bylų, kuriose prašoma panaikinti tam tikrus papročius ir religines praktikas. Šalies jaunimas nuolat propaguoja poreikį evoliucionuotis ir mąstyti plačiau, atsisakant tam tikrų senųjų papročių. Štai neseniai, maždaug prieš metus, Indijoje buvo uždraustas „trigubas talakas“. Tai buvo musulmonų bendruomenės praktika, kai vyrai skyrėsi su savo žmonomis, tris kartus pasakę žodį „talaq“. Tai pažeidžia pagrindines Indijos teisės normas ir tokia praktika buvo atitinkamai uždrausta. Be to, neseniai Indijos Aukščiausiasis Teismas panaikino draudimus homoseksualiems žmonėms ir užtikrino LGBTQI teisių apsaugą. Šiuos teisinius pakeitimus vertinu kaip teigiamą poslinkį į tai, kad tam tikri Indijos visuomenės įprasti aspektai ir stereotipiniai iššūkiai yra nuolat peržiūrimi ir taisomi.
Žiūrint teisiškai, Indijos teisinė sistema yra mišri, savyje turinti civilinės teisės, bendrosios teisės, teisingos teisės normų ir paprotinių bei religinių įstatymų elementų. Indijos teisinė sistema daugiausia veikia pagal įstatymų nuostatas ir principus. Tačiau teisėjų priimti įstatymai, tokie kaip teisiniai precedentai, vis dar yra privalomi ir plačiai taikomi. Indijos Konstitucija yra pakankamai kosmopolitinė ir turi savyje keletą užsienio šalių konstitucijos formavimo šaltinių ir nuostatų. Indija yra 28 valstijų ir aštuonių sąjungos teritorijų sąjunga, joje veikia parlamentinė sistema, kurioje įstatymų leidžiamosios institucijos yra tiek visos sąjungos, tiek valstijų lygiu.
Induizmas – nėra vienintelė religija šalyje. Ar indai toleruoja kito tikėjimo žmones?
Indija yra religinės įvairovės šalis, o religinė tolerancija įtvirtinta tiek įstatymuose, tiek papročiuose. Per visą Indijos istoriją religija buvo svarbi šalies kultūros dalis. Didžioji dauguma indų save sieja su religija. Neseniai atliktas Indijos gyventojų surašymas parodė, kad induizmą išpažįsta 80,5 proc. visų Indijos gyventojų. Antra pagal dydį religija yra islamas, ja gyvena apie 13,4 proc. gyventojų. Trečia pagal dydį religija yra krikščionybė – 2,3 proc. o ketvirta religija yra sikizmas, ją praktikuoja apie 1,9 proc. Indijos gyventojų. Dėl visų šių nepaprastų savybių ir įvairovės Indija tapo didžiausiu tarptautiniu investicijų centru, kviečiančiu kitas šalis ir skirtingų tautybių žmones čia investuoti ir dėl to, kad Indija yra tolerantiška kitoms religijoms ir priima įprastas teisines praktikas.
Koks yra realus atotrūkis tarp labai turtingų ir neturtingų Indijos žmonių?
Indijos žiniasklaida rašo, kad Indija išsiskiria kaip skurdi ir labai nelygi šalis su turtingu elitu. 10 proc. Indijos gyventojų turi 57 proc. visų nacionalinių pajamų, iš kurių 22 proc. priklauso 1 proc. šalies gyventojų. 2022 m. Pasaulio nelygybės ataskaitos duomenimis, 2021 m. 50 proc. Indijos gyventojų sudaro tik 13 proc. visų nacionalinių pajamų. Manau, kad šis klausimas turi daug sudėtingumo sluoksnių. Dabartinė valdžia bando įveikti šį nelygybės atotrūkį. Manau, kad šis pajamų skirtumas atsirado tuo metu, kai Indija tapo britų imperijos kolonija.
Įvairūs religijos, tikėjimo aspektai taip pat atskiria žmones nuo visuomenės, o tai netiesiogiai prisideda prie pasirinkimų ir lemia tokią statistiką. Manau, kad Indijos Vyriausybė turėtų griežtai prašyti visų piliečių atskleisti savo turimą turtą, o ne vengti mokėti mokesčius. Jeigu Vyriausybė viešai apskaitytų iš mokesčių gautus pinigus, tikrai greičiau atsirastų teigiami pokyčiai. Aš nematau, kaip šis nelygybės tiltas būtų sugriautas be Vyriausybės įsikišimo, skaidrumo ir griežtesnių priemonių dėl turto apskaitos.
Žinomų žiniasklaidos šaltinių teigimu, turtingiausias Indijos žmogus yra Mukesh Ambani, kuris taip pat yra tarp 12 turtingiausių pasaulio žmonių. Aš netikiu, kad visi turtingi žmonės būtinai viešai deklaruoja savo turtus Indijoje. Žinoma, yra žmonių, gyvenančių prabangiai, jų vaikai dažnai siunčiami mokytis į Londoną ar Niujorką, bet taip pat žinau, kad yra daug turtingų Indijos politikų, verslininkų, sportininkų ir kitų, prisidedančių prie šalies plėtros ir piliečių gerovės gerinimo.
Ar sunku europiečiams pradėti verslą Indijoje? Ar teisinė aplinka yra palanki Lietuvos įmonėms?
Indijos rinka yra itin palanki Europos šalių investicijoms, nes didėja jaunų gyventojų skaičius, liberalizuotos tiesioginės užsienio investicijos, vyriausybės lengvatos, darbo jėga turi technologinių įgūdžių, ji taip pat pigi ir gausi, absoliuti dauguma gyventojų puikiai moka anglų kalbą – tai tik keletas patrauklių veiksnių, kurie pritraukia tiesiogines užsienio investicijas Indijoje. Kalbant apie teisinius aspektus, šiuo metu Indijos rezervų bankas daugelyje Indijos verslo sektorių leidžia tiesiogines užsienio investicijas be jokių išankstinių licencijų ar registracijų, užsienio piliečiui ar užsienio kompanijai įsigyti Indijos bendrovės akcijų yra paprasta, o bendrovės registravimo Indijoje procedūra trunka tik apie 10–15 dienų. Be to, galima pasinaudoti tokiomis lengvatomis kaip 100 proc. mokesčio nuo pelno, gauto iš eksporto veiklos, atskaitymas per pirmuosius 5 metus nuo veiklos pradžios ir 50 proc. mokesčio nuo pelno, gauto iš eksporto veiklos, atskaitymas per kitus 5 metus. Be to, galimas 100 proc. mokesčio nuo pelno, gauto iš startuolių verslo, atskaitymas trejus metus iš eilės per pirmuosius dešimt metų nuo kompanijos įsteigimo. Dėl šių teisinių paskatų rinka yra itin palanki visiems užsienio investuotojams.
Manau, kad Lietuvos verslininkams verta skirti laiko apsvarstyti verslo galimybes Indijoje. Indijos vyriausybė ėmėsi keleto iniciatyvų, kad pritrauktų užsienio investuotojus – tiek pradedančiuosius verslininkus, tiek privačias bei viešas akcines bendroves. Pavyzdžiui, Indijos vyriausybės iniciatyva, „India Investment Grid“ (IIG) vienoje dinamiškoje platformoje pateikia geriausias Indijos valstijų ir įvairių pramonės sektorių galimybes. Portale skelbiama daugiau kaip 3 000 projektų, į kuriuos potencialiai galima investuoti, ir daugiau kaip 750 galimybių, susijusių su bendrovių socialine atsakomybe, kurios savo ruožtu taip pat gali teikti atitinkamas lengvatas ir kurias tiesiogiai kuruoja valstijos. Tokios ir panašios iniciatyvos labai padeda verslininkams patekti į Indijos rinką.
Kokie didžiausi Indijos ir ES teisinės sistemos skirtumai?
Manau, kad svarbiausias skirtumas yra tas, kad Indijos teisinė sistema yra kilusi iš Didžiosios Britanijos teisinės sistemos įtakos ir todėl vadovaujasi bendrosios teisės normomis, o ES reglamentuoja civilinės teisės sistemą. Pagal naują redakciją ES teisinė Sistema yra bendrų taisyklių, reglamentuojančių teismus visose ES šalyse.
Indijos įstatymai yra suvienodinti: centrinė valdžia priima įstatymą, o prezidentas turi pritarti įstatymui. Kiekviena Indijos valstija taip pat gali priimti savo įstatymus ir kitus teisės aktus. Trumpai tariant, Indijos teisinė sistema yra federalinio pobūdžio ir teikia didesnę reikšmę teismų nuomonėms, o ES teikia pirmenybę teisiniams statutams.
Kokie jūsų ateities planai ir ambicijos?
Iš pradžių persikėliau į Vilnių, Lietuvą, norėdama įgyti patirties ir tuomet grįžti į savo gimtąją šalį, bet pabuvusi čia pastaruosius kelis mėnesius, supratau, kad čia yra nepaprasta gera erdvė augti ir mokytis. Kalbu apie advokatų kontorą „Glimstedt“, kurioje darbuojuosi su arbitražu susijusiose bylose. Dabar tikiuosi, kad liksiu ilgam, nes galiu drąsiai sakyti, kad Lietuvos teisinė rinka yra pirmaujanti tarptautinė rinka tarp Baltijos šalių, atverianti kelius ir galimybes. O mano galutinis tikslas yra baigti karjerą kaip lyderei, kuri grąžins savo žinias, jų vaisius bendruomenei. Jei liksiu Lietuvoje ilgesniam laikui, norėčiau kandidatuoti į Indijos ambasadoriaus poziciją Indijos ambasadoje Lietuvoje ir Lenkijoje, skatinti verslo ryšius bei talentus.
Ir paskutinis klausimas, ar tiesa, kad Indijoje visi žiūri Bolivudo filmus?
(Juokiasi). Indijoje nėra dviejų valstijų, kurios kalbėtų ta pačia kalba, turėtų tą pačią kultūrą ar net tą pačią kino pramonę. Esu iš Pietų ir žiūriu Kolivudo filmus, kurie rodomi mano gimtąja tamilų kalba. Bolivudo filmai yra hindi kalba, kurie, žinoma, yra labai mėgstami visoje Indijoje. Man patinka juos žiūrėti, klausytis muzikos, groti.
Indijoje filmai taip pat paprastai yra įrankiai, naudojami kaip stiprus šaltinis, perteikiantis aktualias socialines ir politines problemas. Daugelis Indijos dokumentinių filmų, skirtų socialiniams pranešimams, netgi buvo nominuoti Oskarų apdovanojimams ir kitiems tarptautiniams kino festivaliams.