Atrankinių mokyklų 5-ukas atrodo taip:
1. Vilniaus licėjus
2. KTU gimnazija
3. Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija
4. Vilniaus M. Biržiškos gimnazija
5. Kauno jėzuitų gimnazija
Neatrankinių mokyklų pirmasis penketukas:
1. Klaipėdos licėjus
2. Šiaulių J. Janonio gimnazija
3. Kauno „Saulės“ gimnazija
4. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija
5. Vilniaus Gabijos gimnazija
Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas, apibendrindamas rezultatus, konstatavo, kad bendras vardiklis yra liūdnokas.
„Savo švietimo sistema mes didžiuosimės dar negreitai, nes švietimo kokybės problemų sprendimą mes vis stumiame į neapibrėžtą ateitį, į paraštes“, – spaudos konferencijoje sakė G. Sarafinas.
Reitingų sąrašuose – netikėti šuoliai
Žurnalas „Reitingai“ devintą kartą pristato institucinį visų šalies gimnazijų reitingą. Vertindami gimnazijas, tradiciškai atskyrėme mokyklas, kurios mokinius atsirenka ir kurios priima mokinius pagal taip vadinamą teritorinį principą. 2021 m. laidos abiturientai, remiantis kurių laikytų valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatais, taip pat stojimo į Lietuvos ir užsienio universitetus duomenimis ir buvo sudarytas šis reitingas, daugybės užsienio ekspertų buvo vadinami prarastąja karantino karta, pastebima žurnalo „Reitingai“ pristatyme.
„Mat COVID-19 pandemija prasidėjo 2019 m. gruodį. Lietuva buvo viena tų šalių, kurioje karantinas buvo griežčiausias ir mokyklos buvo uždarytos ilgiausiai. Lietuvoje mokyklos buvo uždarytos nuo 2020 m. kovo vidurio iki pat 2019-2020 mokslo metų pabaigos (tuo metu mūsų aptariami abiturientai buvo vienuoliktokai ir ne jie, o tų metų abiturientai buvo mokytojų dėmesio centre).
Antrasis karantinas visose Lietuvos mokyklose prasidėjo 2020 m. gruodžio viduryje (kai kuriose savivaldybese dėl COVID-19 atvejų protrūkių dar anksčiau) ir tęsėsi irgi kone iki mokslo metų pabaigos ir VBE pradžios (skirtingose šalies savivaldybėse buvo veikiama skirtingai: paskirose mokyklose abiturientams buvo rengiamos gyvos, kitose nuotolinės konsultacijos)“, – rašoma pranešime.
Anot „Reitingų“ analitikų, ši situacija, kaip matoma iš 2021 m. laidos abiturientų VBE rezultatų, turėjo rimtų pasekmių tiek abiturientams asmeniškai, tiek jų mokyklų pasiekimams.
Žurnalo „Reitingai“ atstovė Jonė Kučinskaitė atkreipė dėmesį, kad karantinas Lietuvoje prasidėjo 2020 m. pavasarį, daugybė mokyklų išėjo į nuotolį.
„Tie vaikai tuo metu buvo dar vienuoliktokai, ir jie buvo tarsi palikti likimo valiai, nes ne jie buvo dvyliktokai, ir ne tiek ir rūpėjo jie mokytojams. Visas dėmesys 2020 metais buvo sutelktas į dvyliktokus.
Pernai jie tapo jau dvyliktokai, bet karantinas, kadangi prasidėjo 2020 metų gruodį ir kai kuriose savivaldybėse užsitęsė praktiškai kone iki pat valstybinių brandos egzaminų. O kai kuriose savivaldybėse, kaip antai Raseinių savivaldybėje, karantinas prasidėjo gerokai anksčiau, dar 2020 m. spalio mėnesį, taigi tikrai turėjo didžiulės įtakos“, – konstatavo J. Kučinskaitė.
Mokyklų reitingų sąrašuose fiksuojami reikšmingi pokyčiai.
„Štai, nors tarp atrankinių mokyklų pirmas dvi pozicijas ir toliau užima vienvaldis lyderis Vilniaus licėjaus (1 vieta), ir KTU gimnazija (2 vieta), kitų gimnazijų vietos reitingo lentelėje, palyginti su ankstesniais metais, ženkliai kito.
Į trečią vietą iškopė Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija. Tai yra aukščiausia šios gimnazijos vieta per visą šalies gimnazijų ir vidurinių mokyklų reitingavimo istoriją nuo pat 1998 m. Pernai ši uostamiesčio gimnazija buvo septinta. Ketvirtoje pozicijoje įsitvirtino Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija, kuri prieš metus buvo viena pozicija žemiau. Į penktą vietą pakilo Kauno jėzuitų gimnazija, pernai buvusi aštuntoje pozicijoje“, – rašoma pranešime.
Anot analitikų, tarp mokyklų, kurios neturi teisės atsirinkti mokinių taip pat įvyko matomų pokyčių.
„Nors šioje geriausiųjų lentelėje ir toliau pirmauja Klaipėdos licėjus, į antrą vietą įkopė Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija. Tai taip pat yra aukščiausia šios gimnazijos vieta per visą šalies gimnazijų ir vidurinių mokyklų reitingavimo istoriją nuo pat 1998 m. Pernai ši Šiaulių gimnazija buvo penkta. Verta paminėti tai, kad šį J. Janonio gimnazijos šuolį galime vertinti ir kaip simbolišką buvusio ilgamečio šios gimnazijos vadovo Rimo Budraičio atsisveikinimą“, – rašoma pranešime spaudai.
Apie šimtukininkus
Kaip pastebėjo sudarytojai, 5-iuose nuošimčiuose šalies gimnazijų nė vieno šimtukininko per dešimt metų. Tai parodė pirmą kartą atliktas žurnalo „Reitingai“ tyrimas.
„Labai dažnai sakoma, „kam iš viso reikia žiūrėti į šimtukus, šimtukininkus?“, kad tas rodiklis nevertas dėmesio. Bet ko gero sutiksite, kad, jeigu gimnazijoje per dešimt metų neatsirado nei vieno šimtukininko, gali kilti įvairiausių klausimų, kodėl taip yra? Ar tikrai tarp tų vaikų, kurie galbūt yra iš sudėtingesnio socialinio, ekonominio konteksto, ar tikrai tarp jų negali rastis nė vieno gabaus, motyvuoto mokinio, jeigu šalia jo tikrai yra motyvuoti, norintys padėti vaikams mokytojai?“, – klausė J. Kučinskaitė.
„Reitingų“ vyriausiasis redaktorius pridūrė, kad, jeigu mokykloje nėra jokių šimtukininkų, tai tų vaikų galimybės sumažėja iki minimumo.
„Jie tiesiog negali konkuruoti su bendraamžiais iš gerųjų mokyklų, ir negali įstoti į savo svajonių profesijas. Ir tai yra drama jam ir jo šeimai. Nes daugumoje prestižinių studijų programų akivaizdžiai yra dideli balai – nuo 9,2, 9,3 ar 9,7“, – sakė G. Sarafinas.
Žurnalas „Reitingai“ rėmėsi visų šalies gimnazijų abiturientų 2012–2021 m. laikytų valstybinių brandos egzaminų rezultatais.
Iš 370-ies šalies gimnazijų mažiau nei 50-yje mokyklų abiturientai surinko nuo 100 iki kone 1500 šimtukų. Kitaip sakant, tik 46–iose šalies mokyklose, nepriklausomai nuo besikeičiančio mokinių kontingento bei skaičiaus, randasi nuo keleto iki net
keliasdešimties abiturientų, kurie surenka kasmet ne mažiau nei po dešimt šimtukų.
Daugiausia 100–ukų – net 1474 per pastarąjį dešimtmetį gavo Vilniaus licėjaus abiturientai.
Gimnazijų reitingas pagal abiturientų gautų 100-ukų skaičių per 10 metų:
1. Vilniaus licėjus – 1474 šimtukai
2. KTU gimnazija – 951 šimtukas
3. Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija – 865 šimtukai
4. Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija – 853 šimtukai
5. Vilniaus Žirmūnų gimnazija – 772 šimtukai
Jeigu būtų įtrauktas mokinių skaičiaus pjūvis, tai daugiausia šimtukininkų išleidžiančių gimnazijų lentelės susidėliotų štai taip:
TOP 3 šimtukininkų gimnazijos, kurias kasmet baigia daugiau nei 151
abiturientas:
1. Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija - 853 šimtukai
2. Vilniaus Žirmūnų gimnazija – 772 šimtukai
3. Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija – 521 šimtukas
TOP 3 šimtukininkų gimnazijos, kurias kasmet baigia nuo 100 iki 150
abiturientų:
1. Vilniaus licėjus – 1474 šimtukai
2. Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija – 865 šimtukai
3. Vilniaus Žvėryno gimnazija – 241 šimtukas
TOP 3 šimtukininkų gimnazijos, kurias kasmet baigia nuo 51 iki 100
abiturientų:
1. KTU gimnazija – 951 šimtukas
2. Vilniaus jėzuitų gimnazija – 582 šimtukai
3. Kauno jėzuitų gimnazija – 276 šimtukai
TOP 3 šimtukininkų gimnazijos, kurias kasmet baigia nuo 26 iki 50 abiturientų:
1. Klaipėdos licėjus – 184 šimtukai
2. Marijampolės marijonų gimnazija – 83 šimtukai
3. Šiuolaikinės mokyklos centras – 70 šimtukų
TOP 3 šimtukininkų gimnazijos, kurias kasmet baigia iki 25 abiturientų:
1. Vilniaus Š. Aleichemo gimnazija – 69 šimtukai
2. Visagino Verdenės gimnazija – 48 šimtukai
3. Kauno dailės gimnazija – 38 šimtukai.
Atskirai, anot analitikų, vertėtų išskirti dvi jauniausias šalies gimnazijas, tai Klaipėdos licėjų ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnaziją. Abi jos tik prieš septynetą metų
išleido pirmąsias abiturientų laidas, bet aplenkė daugelį kitų svarų akademinį įdirbį turinčių mokyklų.
Štai, Klaipėdos licėjaus abiturientai per septynerius metus surinko
184 šimtukus ir pelnė mokyklai 18-ą poziciją tarp 370-ies gimnazijų, o Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos abiturientai – 155 šimtukus ir padėjo gimnazijai įsitvirtinti 24–oje pozicijoje tarp visų šalies gimnazijų, kurių abiturientai per 10 metų pelnė daugiausia šimtukų.
Deja, maždaug trečdalyje visų šalies gimnazijų per dešimt metų mokiniai yra gavę tik keletą šimtukų.
Dar 5-iuose nuošimčiuose šalies gimnazijų per dešimt metų nė vienas abiturientas negavo nė vieno šimtuko: Alytaus r. Krokialaukio T. Noraus, Anykščių r. Troškūnų K. Inčiūros, Eitminiškių gimnazija (Vilniaus r.), Ignalinos r. Vidiškių, Jurbarko r. Eržvilko gimnazija, Kauno r. Piliuonos, Mažeikių r. Židikų M. Pečkauskaitės, Panevėžio r. Naujamiesčio, Panevėžio r. Paįstrio J. Zikaro, Panevėžio r. Ramygalos, Panevėžio R. Sargūno sporto, Pasvalio r. Vaškų, Raseinių r. Betygalos Maironio, Šalčininkų „Santarvės“, Šiaulių sporto, Telšių r. Luokės V. Kleivos, Trakų r. Lentvario „Versmės“, Vilniaus r. Paberžės „Verdenės“, Vilniaus r. Valčiūnų.
Dešimtys šalies gimnazijų tapo paauglių ir jaunuolių iki 19-os metų „užimtumo centrais“
Pastebima, kad daugėja gimnazijų, kurių abiturientai neįstoja nei į universitetus, nei kolegijas, nei mokosi profesinėse mokyklose, o ir nedirba. Daugelyje šalies savivaldybėje yra nuo vienos iki kelių tokių gimnazijų.
Daugiausia jaunuolių, kurie baigę gimnazijas (remtasi 2021-2021 m. laidos abiturientų duomenimis) nei mokėsi, nei dirbo buvo: tarp Vilniaus rajono „Eitminiškių“ gimnazijos pernai metų laidos abiturientų – net 85,71 proc. jų dirbo nekvalifikuotus darbus, dar 14,29 proc. – nežinia, ką veikia, o kur nors besimokančių nėra nė vieno.
Nei studijuoja, nei dirba 44,44 proc. Anykščių rajono Svėdasų J. Tumo Vaižganto gimnazijos pernai metų laidos abiturientų, o dar 33,33 proc. baigusių šią mokyklą jaunuolių dirbo bet kokius nekvalifikuotus darbus, 22,22 proc. įstojo mokytis į profesinę mokyklą, nors gimnazijos tikslas nėra nei ruošti profesinei mokyklai, nei dirbti nekvalifikuotų darbų, nei „ruošti“ Užimtumo tarnybos „klientus“, tai yra nedarbui.
20 proc. Kauno rajono Piliuonos gimnazijos abiturientų taip pat nežinia, ką veikia po gimnazijos baigimo, dar 40 proc. dirba nekvalifikuotus darbus, 30 proc. mokosi profesinėje mokykloje, o bestudijuojančių aukštosiose mokyklose nėra.
36,36 proc. Šalčininkų rajono Kalesninkų L. Narbuto gimnazijos abiturientų irgi nežinia, ką veikia, dar 45,45 proc. verčiasi mažai kvalifikuotais darbais, 9,09 proc. mokosi profesinėse mokyklose, o universitetuose studijuoja 9,09 proc. baigusiųjų šią gimnaziją. 16,67 proc. Šalčininkų rajono Bžostovskio gimnazijos abiturientų taip pat nežinia, ką veikia po mokyklos baigimo, o 50 proc. baigusiųjų dirba menkai kvalifikuotus darbus, 25 proc. – mokosi profesinėse mokyklose, 8,33 proc. įstojo į kolegijas.
22,73 proc. Šalčininkų „Santarvės“ gimnazijos abiturientų taip pat nei kur nors mokosi, nei dirba, o 50 proc. dirba nekvalifikuotus darbus, 18,18 proc. mokosi profesinėse mokyklose, po 4,55 proc. visų šios mokyklos abiturientų mokosi universitetuose ir kolegijose.
70 proc. Trakų rajono L. Komolovskio gimnazijos abiturientų dirba menkai kvalifikuotus darbus, dar 10 proc. mokosi profesinėse mokyklose ir po 10 proc. mokosi universitetuose arba kolegijose. Arba štai 46,67 proc. Alytaus rajono Pivašiūnų gimnazijos abiturientų dirba, 13,33 proc. – nežinia, kuo užsiima, o likusieji 40 proc. baigusių gimnaziją mokosi profesinėse mokykloje – nors gimnazijos tikslas nėra ruošti mokinius mokytis profesinėse.
Analitikai priminė, kad prieš daugiau nei dešimtmetį, 2011 m. birželį, Vyriausybė patvirtino mokyklų tinklo kūrimo taisykles, taip pat buvo priimta nauja Švietimo įstatymo redakcija. Netrukus Švietimo mokslo ir sporto ministerija pavedė savivaldybėms iki 2012 m. vasario parengti mokyklų tinklo pertvarkos (optimizavimo) planą.
Remiantis juo bei Švietimo įstatymu, gimnazijomis galėjo tapti tik tos vidurinės mokyklos, kurios siekia aukščiausių akademinių standartų. Visos kitos vidurinės mokyklos, kurios neatitiko tiek įstatyme, tiek pertvarkos plane nustatytų taisyklių, 2015 m. turėjo tapti kitų tipų mokyklomis: pagrindinėmis, progimnazijomis arba pradinėmis.
„Dabartinė švietimo ministrė prieš keletą mėnesių pristatė naują mokyklų optimizavimo planą, deja, tos mokyklos, kurios pagal įvairius parametrus multiplikuoja švietimo „nekokybę“, panašu, kad ir toliau galės tai sėkmingai daryti. Jos neįtrauktos į optimizavimo planą“, – teigiama pranešime spaudai.
Savivaldybių reitingas pagal moksleivių pasiekimus
COVID-19 pandemija, dėl kurios teko uždaryti mokyklas pakoregavo ir savivaldybių reitingą pagal švietimo rodiklius, pastebi analitikai.
Iš tiesų, anot jų, daugybės savivaldybių vadovai nesugebėjo veikti šioje ekstremalioje situacijoje, tai, beje, pamatėme jau per pirmąjį karantiną, kai Švietimo, mokslo ir sporto ministerija delegavo savivaldybėms atsakomybę atverti mokyklas pradinukams ir abiturientams. O ir per antrąjį karantiną situacija savivaldybėse buvo
daugiaplanė.
Vienos savivaldybės, pamačiusios prastus 2020 m. abiturientų (ypač
matematikos) rezultatus pačios finansavo įvairius papildomus abiturientų korepetavimo kursus, kuriuos vedė tiek jų mieste ar rajone veikiančių aukštųjų mokyklų dėstytojai ar mokytojai, tiek ir iš kitų miestų.
Ir šis skirtingų savivaldybių gebėjimas valdyti pandeminės situacijos įtaką švietimui puikiai atsispindi jų visos savivaldybės abiturientų pasiekimuose, teigiama pranešime spaudai.
„Kai kurios savivaldybės priėmė sprendimą, ir ieškojo abiturientams geriausių variantų, kaip likviduoti dėl nuotolinio mokymo atsiradusias spragas, tiek tuo metu, kai jie buvo vienuoliktokai, tiek dvyliktoje klasėje. Kai kurios savivaldybės nusamdė geriausius universitetų, kolegijų dėstytojus arba geriausių gimnazijų mokytojus, ir jie dėstė bent jau svarbiausias disciplinas. Tai yra matematiką, lietuvių kalbą ir anglų kalbą.
Kai kurios savivaldybės tokių sprendimų nepriėmė bendrai, o tai buvo atskirų mokyklų reikalas. Ir atskiros mokyklos pačios individualiai ieškojo, kaip pagelbėti mokiniams. Tai yra ir tarėsi su vietos kolegijomis arba kitų miestų kolegijomis arba universitetais“, – pasakojo J. Kučinskaitė.
Pasak „Reitingų“ vyriausiojo redaktoriaus, jeigu savivaldybė ir mokykla per karantiną stengėsi padėti vaikams, tai ji samdė ir psichologus, ir korepetitorius, ir dėstytojus, ir įvyko reali pagalba.
„Tie vaikai geriau laikė egzaminus, ir buvo geriau pasiruošę. Ir tos mokyklos kilo reitingų sąrašuose. O buvo savivaldybių ir mokyklų, kurios pasirinko abejingumo kelią. Natūralu, kad ir pasekmės liūdnos“, – sakė G. Sarafinas.
Savivaldybių TOP penketukas pagal švietimo rodiklius:
1. Vilnius
2. Kaunas
3. Palanga
4. Birštonas
5. Šiauliai
<...>
Menkiausi mokinių pasiekimai šiose savivaldybėse:
56. Šalčininkai
57. Šakių rajonas
58. Vilniaus rajonas
59. Kalvarijos
60. Neringa