„Pirmiausia pažink – pažink save. Ieškok informacijos. Tada galvok, kur visa tai pritaikyti, išbandyti. Paskutinis etapas prasideda, kai baigi mokyklą, studijas. Tokie būtų pagrindiniai etapai ir su jais reikėtų draugauti“, – sako karjeros konsultantė D. Šilienė.
Pašnekovė bene sunkiausiu etapu įvardija pirmąjį – savęs pažinimą.
„Labai dažnai mes girdime „pažink save“, „ieškok savęs“, bet mūsų vaikams neretai nesuvokiama, kaip tą savęs pažinimą pradėti ir įgyvendinti. Iš esmės kuo geriau save pažinsi ir kuo anksčiau sužinosi, kokios tavo stipriosios savybės, kokie tavo gabumai, kokie interesai, vertybės ir kokių kompetencijų turi, tuo lengviau bus pasirinkti ir studijų kryptį, ir mažiau skaudės galvą, kai baigsis egzaminai bei reikės rinktis savo kelią“, – dalijasi karjeros konsultantė.
Savęs pažinimas kartais net suaugusiam žmogui nėra paprastas. Kaip tėvai galėtų padėti vaikams atrasti save? D. Šilienė sako, kad visų pirma reikia užduoti klausimą: kokiomis asmeninėmis savybėmis aš pasižymiu?
„Labai smagus dalykas, kai vaikai su tėveliais pabando pasikalbėti kartu: „Mama, tėti, kaip tu matai mane? Kokiomis savo stipriosiomis savybėmis aš išsiskiriu? Kokias reikėtų tobulinti? Ką galėčiau pakeisti, ugdyti?“ Labai gražus vaizdas, kai pats vaikas pasako, ką mato, labai gražu, kai ir tėveliai pasako, ką mato. Gražu, kai prie šio rato prisijungia ir pedagogai arba draugai. Savęs pažinimas nėra tai, kad vieną kartą atsisėdau, pagalvojau ir jis pasibaigė. Ne. Savęs pažinimas, kaip ir karjera, trunka visą gyvenimą. Ieškoti, galvoti, kuo domiuosi, kuo mano stipriosios savybės gali padėti tolesniame kelyje, kur aš jas galiu įdarbinti, kaip jos man gali pasitarnauti ir ar man tai teiktų malonumą“, – kokių veiksmų imtis ir kokius klausimus verta gvildenti, aiškina D. Šilienė.
Jei abiturientas jaučiasi save pažinęs, tačiau įžvelgia kelias kryptis, kurias galėtų rinktis, kaip apsispręsti ir pasirinkti tą vieną, kuri taps gyvenimo keliu? Karjeros konsultantė sako, kad gana dažnai jauniems žmonėms kyla tokių sudėtingų klausimų, ir rekomenduoja atsakymų ieškoti ne tik protu.
„Kad ir kiek būtų dalykų, vis tiek vienas yra arčiausiai širdies. Visų negali vienu metu apimti, negali studijuoti kelių programų – tai būtų itin sudėtinga. Reikia labai gerai pagalvoti: ko aš pirmiausia noriu. Ir svarbu suprasti vieną reikšmingą dalyką: tai, ką dabar pasirenku (studijų programą ar pan.), tikrai nebus visam gyvenimui. Moksleivis labai baiminasi, kas bus, jei pasirinks vieną kartą ir tai – visiems laikams. Taip nėra: mes gyvename dinamiškame pasaulyje. Reikia suvokti, kad studijų programą mums gali tekti keisti ne vieną kartą ir ne du, ir net ne tris. Tai kaip papildomas patyrimas; tada viskas atrodys paprasčiau. Nereikia savęs apkrauti dideliais dalykais, kad dabar būtina rinktis ir tai yra vienintelis pasirinkimas“, – sako karjeros konsultantė.
Šiuolaikiniams abiturientams į pagalbą ateina karjeros konsultantai. Ar būtina pasiruošti prieš pokalbį?
Pašnekovė sako, kad tokių namų darbų daryti neprivaloma, tačiau abipusis darbas tampa paprastesnis, jei jaunas žmogus jau žino savo stipriąsias savybes.
„Labai dažnai tie, kurie ruošiasi ateiti pas mus, klausia: „Ką man reikėtų padaryti?“ Sakau: „Nieko, tiesiog ateiti ir pasikalbėti su manimi.“ Aišku, idealu, kai ateina jaunuolis, mokinys, gimnazistas, kuris teigia: „Aš tikrai gerai save pažįstu, mano asmeninės savybės yra tokios ir tokios, mano vertybės tokios, mano interesai yra tokie.“ Labai sveikintinas dalykas, jei mokinys tiek žino. Bet jei nežino, tam ir yra karjeros konsultantai, kad kartu su mokiniu sužinotų ir išsiaiškintų. Būna labai gražių ir smagių atradimų“, – sako D. Šilienė.
Anot pašnekovės, kiekvienas karjeros konsultantas turi savo metodiką, pagal kurią padeda jauniems žmonės atrasti ir pažinti save. D. Šilienė sako, kad ji visų pirma nori nuraminti atėjusį jauną žmogų, nes jei užduos rimtus klausimus apie ateities planus, tik sustiprins baimę dėl ateities.
Abiturientų tėvams moteris tikina nenorinti dalyti profesinių patarimų, nes ji pati yra abiturientės mama, o ir profesinis etikos kodeksas to daryti neleidžia. Anot D. Šilienės, ji tik žmogiškai gali patarti tėvams leisti vaikams klysti, nebrėžti jiems rėmų primetant prestižinių profesijų vaidmenį, o palaikyti, net jei tai nėra paprasta ir nuomonės ne visuomet sutampa.
„Pasitikėkime, tikėkime ir mylėkime savo vaikus, – pamatysite, tikrai gausite grąžą“, – šypsosi moteris.
Bendrauti su karjeros konsultantais pašnekovė pataria ir tėveliams. Nors pirmieji susitikimai vyksta tik su mokiniu, tačiau po tų pokalbių kviečia prisijungti tėvelius, kad jie galėtų kitomis akimis pažvelgti į savo vaiko galimybes. Be to, bendraujantys su ja abiturientai puikiai supranta aukštojo mokslo svarbą, investicijas į žinias ir ateitį.
D. Šilienė sako, kad svajonių profesijų penketukas beveik nekinta, nors atskiro tyrimo apie tai ir neatliko. „Ne eilės tvarka pabandysiu sudėlioti. Aišku, tai informacinės technologijos, psichologija, medicina, ekonomika ir teisė. Būna, kartais teisę „išstumia“ žurnalistika, kūrybos komunikacija arba reklama. Šiuo metu, kiek tenka girdėti, daug abiturientų renkasi inžinerijos mokslus, biomokslus. Tai šį pusmetį dažniausiai renkasi tie jaunuoliai, su kuriais aš draugauju“, – sako karjeros konsultantė D. Šilienė.