Karjeros konsultantė: būsima darbuotojų karta – nemyli savęs ir yra prasti investuotojai

Daugelyje pasaulio šalių egzistuoja praktika, kai beveik kiekvienas moksleivis baigia mokyklą turėdamas savo asmeninį karjeros planą. Kokia šiuo klausimu mokinių ugdymo situacija Lietuvos mokyklose?

Karjeros konsultantė Giedrė Valaitienė sako, kad Lietuvoje vis dar nėra bendros sistemos mokyklose, tačiau tikimasi, kad jau ateinanti rugsėjo 1-oji bus kitokia ir matysime gerų pokyčių.
„Visi Lietuvos švietimo dokumentai ugdymo karjerą ar profesinį orientavimą reglamentuoja kaip vieną svarbiausių veiklų. Deja, pati sistema Lietuvoje nėra sutvarkyta, dėl to nėra profesijos specialistų. Dabar kiekviena savivaldybė atskirai sprendžia, kaip tą problemą sutvarkyti, – arba savivaldybės atskirai sukuria etatus ir moka, arba tuos etatus sukuria ir moka mokyklos administracijos. Taigi sakyti, kad visi mokiniai gauna vienodas paslaugas, kalbant apie ugdymo karjerą, tikrai negalima. Tai labai priklauso nuo regiono, miesto. Tokie miestai lyderiai, kurie turi karjeros specialistų, – Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys – džiugina. Belieka laukti šių metų rugsėjo 1-oios, kai visoje Lietuvoje turėtų atsirasti tokių specialistų. Šiomis dienomis turėtų pasirodyti nauji dokumentai, kurie, tikėkimės, sutvarkys mūsų ugdymo karjeros sistemą mokyklose“, – sako G. Valaitienė.

Planuojama bendra sistema mokiniams leis daugiau sužinoti apie įvairias profesijas ir padės nuspręsti, kokias studijas rinktis.

„Tinkamas ugdymas karjeros keliui pasirinkti prasideda nuo keturių kompetencijų. Pirmiausia yra savęs pažinimo kompetencija, tada – karjeros planavimo, karjeros galimybių pažinimo bei karjeros įgyvendinimo. Jei kalbėtume paprasčiau, tai, pažinus save, pažinus visas esamas studijų programas ir profesijas, galima tinkamai pasirinkti. Ar tai būtų studijos profesinėje mokykloje, ar studijos aukštojoje mokykloje, ar Lietuvoje, ar užsienyje. Na, o vėliau – visi kiti reikalingi žingsniai, kai žmogus pasitikrina, ar nepasikeitė jo požiūris, gebėjimai, galų gale jo sveikata renkantis vieną ar kitą specialybę“, – aiškina karjeros konsultantė.

Anot pašnekovės, karjeros konsultantai padeda apžvelgti ne tik jos išvardytus dalykus, bet ir savęs pardavimo kompetencijas, supažindina su įsidarbinimo procesais.

„Nuoseklumas, kaip ir bet kurioje švietimo srityje, taip ir šioje, labai svarbus, – sako G. Valaitienė. – Visi karjeros pasirinkimo burtai yra mūsų galvose. Niekas geriau nei mes patys tikrai nesudėlios. Yra testų, savęs pažinimo priemonių. Aš nuoširdžiai linkiu, kad tai ir liktų tik pagalbinėmis priemonėmis, nes be nuoširdžios savęs analizės karjeros testai ir kiti įrankiai gali tik pabloginti situaciją. jei mes atliekame karjeros testus, manau, būtina ir karjeros specialisto konsultacija – padėtų tą testą iššifruoti, suprasti jo rezultatus. Testas yra tik akimirkos fotografija – emocijų, nuomonių, o savikūra vyksta kiekvieną dieną. Testų reikėtų atlikti daugiau ir pokalbių reikėtų daugiau, taip pat, be abejo, naudoti kitas savęs pažinimo priemones.“

Pasirinkti, ką studijuoti ir su kuo sieti ateitį, net ir paskutiniais metais mokykloje gali būti nelengva.

Karjeros konsultantė sako, jog nereikia bijoti pertraukos, – Vakarų pasaulyje tai jau gana dažnai priimamas sprendimas, kad jaunas žmogus galėtų geriau save pažinti.

„Vakarų pasaulyje visiškai normalu, kad žmogus po studijų dar yra surikęs ir jam reikia šiek tiek laiko susivokti. Laisvi nuo studijų metai – puiki galimybė dar kartą viską apgalvoti, galbūt dalyvauti įvairiose savanorystės praktikose ir veiklose.
Kiekvienas iš mūsų esame skirtingi, ir susivokimas, kuo būti, ateina skirtingu laiku“, – G. Valaitienė pataria nebijoti ieškoti savęs.

Pašnekovė sako, kad laisvi nuo studijų metai kartais romantizuojami, kartais tai tampa savotiška mada, tačiau norint išties juos praleisti naudingai tam reikia ruoštis.

„Svarbu apgalvoti, ką per tuo metus būtų tikslinga nuveikti. Kaip minėjau, tai gali būti savanorystė tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, tai gali būti keliavimas, bendravimas su įvairiais žmonėmis. Tai gali būti nuoseklus darbas su karjeros specialistu. Galima ir padirbėti, tik aš visuomet sakau, kad darbas turėtų būti kitame mieste, jog žmogus gyventų savarankiškai, pakeistų aplinką, bendrautų su kitais, – tai padeda suvokti galimybes. Tikrai padeda ir metai kariuomenėje, nes tai – kitokie iššūkiai. Buvimas kitoje aplinkoje atveria mūsų kitas čakras“, – pasirinkimų galimybes vardija G. Valaitienė.

Karjeros konsultantė sako, kad svarbiausia – išlįsti iš savo burbulo ir specialiai negalvoti vien apie tai, kokią profesiją rinktis, kuo būti. Anot pašnekovės, svarbu ir atsipalaiduoti, gyventi, matyti kitas galimybes, – taip viskas susidėlios savaime.

„Pagrindinės klaidos, leisiu sau pajuokauti, kad jauni žmonės – ne egoistai ir yra prasti investuotojai. Pirmiausia, jie nemyli savęs, jie vis dar renkasi tai, ką rekomenduoja tėvai, įgyvendina kitų svajones, arba nėra egoistai ir pasitiki aukštųjų ar profesinių mokyklų vilionėmis ir bet kur investuoja savo arba valstybės pinigus. Neapsisprendimas, skubėjimas bet kur išleisti kad ir valstybės lėšas už savo mokslus – pagrindinės klaidos. Ir tas jaunystės žavesys „kaip nors, kada nors, ai, dar suspėsiu“ irgi daro tam tikrų spragų planuojant sėkmingą karjerą“, – sako karjeros konsultantė.

Pašnekovė teigia, kad laisvais nuo studijų metais svarbiausia – suvokti, kad laikas turi būti pagrįstas akademiškumu: galima skirti laiko seminarams, įvairiems kursams, pasidomėti įvairių aukštųjų ar profesinių mokyklų atvirų durų dienomis. G. Valaitienė pataria nepamiršti sau kelti tikslus, kad laisvi metai netaptų dvejais, semtis žinių ir suprasti, jog mokslai yra būtini.