Į ką atkreipti dėmesį?
Šiemet Konstitucijos egzamino komisiją sudaro: komisijos pirmininkė – Konstitucinio Teismo pirmininkė prof. dr. Danutė Jočienė, Komisijos pirmininko pavaduotojas prof. dr. Vytautas Mizaras, prof. dr. Vytautas Sinkevičius, prof. dr. Dainius Žalimas, Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas, Teisės grupės vadovas Andrius Kabišaitis bei istorijos mokytojas Antanas Jonušas.
Pasak Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkės prof. dr. D. Jočienės, besiruošiant Konstitucijos egzaminui svarbu atkreipti dėmesį į visą Konstituciją ir jos struktūrą.
„Konstitucija – tai vientisa sistema, kurioje jos nuostatos ir principai yra glaudžiai susiję, todėl turi būti vertinami kartu. Mano patarimas besiruošiantiems egzaminui – šio, kaip ir kiekvieno Konstitucijos egzamino metu, atkreipkite dėmesį į I Konstitucijos skirsnį, kuris yra itin svarbus, nes jame įtvirtinti pagrindiniai mūsų valstybės gyvavimo ir funkcionavimo pagrindai, be kita ko, pamatinės konstitucinės vertybės, tokios kaip Nepriklausomybė, demokratija.
Taip pat reiktų atkreipti dėmesį į joje įtvirtintus valstybės valdžios institucijų įgaliojimus ir šių institucijų tarpusavio ryšius, į Konstitucijoje ginamas žmogaus teises ir laisves bei jų prigimtinį pobūdį. Būkite atidūs. Svarbūs ne tik Konstitucijos teksto žodžiai, bet ir oficialioji konstitucinė doktrina, kurią formuoja Konstitucinis Teismas. Svarbūs ir Konstitucijoje įtvirtinti skaičiai", – sakė egzamino komisijos pirmininkė.
Ne tik skaityti, bet ir suprasti
Anot prof. dr. V. Sinkevičiaus, svarbu ne tik skaityti, tačiau ir stengtis suprasti, ką reiškia viena ar kita nuostata. „Na, o jeigu pavyktų įsiminti kuo daugiau teksto, tai tikrai praverstų, nes bus ir tokių klausimų, atsakant į kuriuos reikės prisiminti, kas rašoma Konstitucijoje".
Istoriją dėstantis A. Jonušas pastebi, kad Konstitucija yra bendras mūsų visų sutarimas, kokioje šalyje norime gyventi. Jis siūlo atkreipti dėmesį į Konstitucijos nuostatas ir jose slypinčias vertybes, kurios, anot pašnekovo, apie Konstituciją pasako daugiausiai. „Tai padės pajausti, kas buvo svarbu Konstitucijos rengėjams ir lengviau atsakyti į klausimus. Taip turėsite nuojautą, kas galėtų būti parašyta Konstitucijoje, o kas, atrodo, visiškai neatitinka jos", – savo mintimis dalijosi A. Jonušas.
Pasak prof. dr. D. Žalimo, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Konstitucija nėra vien jos tekstas. „Svarbu matyti, kaip ją aiškina Konstitucinis Teismas, prisiminti svarbiausias bylas. Tačiau svarbiausia yra stengtis pajausti Konstitucijos dvasią – jos prasmę, visumą ir vertybes, kurias ji įtvirtina ir gina. Gebėkime rasti geriausiai konstitucines vertybes ir bendrą visuomenės gėrį atitinkantį Konstitucijos aiškinimo variantą. Tuomet ir atsakymai į klausimus ateis savaime, net jei ir neprisiminsite, kaip konkrečiai Konstitucinis Teismas yra išsprendęs tokį pat ar panašų klausimą", – sako Konstitucijos egzamino komisijos narys.
Paskutinės dienos pasiruošimui
Respublikos Prezidento vyriausiojo patarėjo ir Teisės grupės vadovo A. Kabišaičio teigimu, Konstitucija yra nuolat besivystanti gyvoji teisė, tad ir dalyvių žinių bagažas turi būti pakankamai platus.
Iki egzamino likus vos keletui dienų prof. dr. D. Jočienė pataria analizuoti Lietuvoje vykstančius įvykius ir pagalvoti, koks yra jų konstitucinis pagrindas, ar buvo galimos kitos Konstituciją atitinkančios situacijos išeitys. „Svarbiausia Konstitucijos nuostatas ir principus vertinti kaip glaudžiai susijusius, tad, jei skaitote vieną Konstitucijos straipsnio dalį, nepamirškite paieškoti jos sąsajų ne tik su kitomis to paties straipsnio dalimis, bet ir su kitais Konstitucijos straipsniais, esančiais ir tame pačiame Konstitucijos skirsnyje, ir kituose Konstitucijos skirsniuose ar net aktuose, kurie yra Konstitucijos sudedamoji dalis", – akcentuoja Komijos pirmininkė.
Komisijos pirmininko pavaduotojas prof. dr. V. Mizaras taip pat įsitikinęs, jog prieš egzaminą pravartu pagalvoti, kuo gyvena Lietuva ir pasaulis. „Konstitucija yra gyva aukščiausioji teisė. Šių dienų įvykių ir svarbių problemų sprendimai yra Konstitucijoje. Taigi, apmąsčius svarbiausius mūsų valstybės, žmonių šių dienų gyvenimo ir gyvavimo aktualius įvykius bei aplinkybes, gali būti, kad kokį vieną kitą klausimą ir atspėsite", – sufleravo prof. dr. V. Mizaras.
Ir nors prof. dr. V. Sinkevičius netiki paskutinės nakties nauda mokantis, tačiau universiteto dėstytojas prisiminė ir linksmą jo studento pasakojimą: „jeigu nesidomėjote ir nesimokėte visus metus, kelios paskutinės naktys mažai padės. Nevarkite. Bet ką gali žinoti, vienas studentas man yra pasakojęs, kad Konstituciją skaitė likus kelioms valandoms iki egzamino ir gavo klausimą būtent iš to straipsnio, kurį ką tik buvo perskaitęs. Negaliu rekomenduoti tokio pasirengimo egzaminui metodo, bet geriau toks, negu jokio".
Mokymosi metodą siūlo ir mokytojas A. Jonušas. Pedagogas pataria skaityti Konstituciją prieš miegą, o vėliau savo mintis aptarti su draugais ir artimaisiais bei nesimokyti visko mintinai, o į šią užduotį pažiūrėti kūrybiškai. Jis pataria tikrinti ir kitų žinias, nes mokant išmokstama dar daugiau.
Užduotyse – ne tik faktai
Valstybės Konstitucijos metams skirtas egzaminas, kurį sudarys 20 uždarų testo ir vienas atviras klausimas, bus rengiamas internetinėje svetainėje www.konstitucijosegzaminas.lt, kur šiuo metu vyksta registracija ir galima pasitikrinti žinias prieš visuotinį žinių patikrinimą.
Komisijos narys ir istorijos mokytojas A. Jonušas paatviravo, kad egzamino metu teks gerokai pasukti galvą, nes netruks klausimų apie tai, kaip Konstitucija veikia realiose situacijose. „Egzamino sudarymo komisija stengėsi, kad egzaminas būtų ne tik faktinių žinių patikrinimas. Tikiuosi, kad mums pavyko ir egzaminas džiugins, padės išmokti ar suprasti šį bei tą naujo.
Savo mokiniams sakiau, kad išmanyti Konstituciją – garbės reikalas, o egzaminas – tai šventė, proga kalbėti apie Konstituciją, jos nuostatas. Mokinius ramina tai, kad šis egzaminas – ne pažymiui. Jis nelems, ar jus priims į aukštąją mokyklą, ar kur kitur. Šis egzaminas yra skirtas išbandyti save. Tad ko jaudintis?", – retoriškai klausė pašnekovas.
Jam antrino ir Konstitucijos egzamino komisijos pirmininkė prof. dr. D. Jočienė, kuri visiems egzamino dalyviams linkėjo ir toliau eiti Konstitucijos pramintu ir kryptį mūsų pastangoms rodančiu atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės keliu bei būti aktyviais mūsų valstybės piliečiais.
„Didžiuokitės savimi, nes radote laiko pasirengti ir dalyvauti šiame iššūkyje, norite pasitikrinti, ar gerai išmanote Konstituciją. Kuo daugiau bus tokių pilietiškų žmonių, tuo Lietuvoje bus daugiau teisingumo, pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms, tuo stipriau Konstitucija įaugs į žmogaus, visuomenės ir valstybės gyvenimą", – egzamino dalyvius sveikino prof. dr. V. Sinkevičius.
Savo ruožtu prof. dr. Dainius Žalimas pridūrė linkintis nesijaudinti ir išlaikyti kantrybę. „Nebijokite spręsti užduotų klausimų ir taip pat nebijokite suklysti. Negalvokite, kad pats Konstitucinis Teismas niekada neklysta ir randa tik geriausius sprendimus. Neklysta tik tie, kurie negalvoja, bijo ir nepriima jokių sprendimų. Jeigu ir turime problemų mūsų teisinėje sistemoje, jos paprastai kaip tik susijusios su baime nukrypti nuo Konstitucijos ar įstatymo raidės ir savarankiškai rasti veiksmingą bei protingą atsaką į iškylančius iššūkius. Tad sėkmės! Žinokite, jog jūs, pasiryžusieji dalyvauti Konstitucijos egzamine, savaime esate nugalėtojai, kurie kuria mūsų šalies ateitį".
Šiemet bus apdovanotas geriausiai pasirodęs moksleivis pagal klases, geriausiai Konstituciją išmanantis asmuo, vyriausiasis dalyvis, geriausiai Konstituciją išmanantis pasaulio lietuvis, geriausiai Konstituciją išmanantis studijuojantis teisę ar teisinį išsilavinimą turintis asmuo bei aktyviausia mokykla.