Itin garsiai nuskambėjo abiturientų matematikos egzamino rezultatai. Ypač ryški didmiesčių (neišlaikė 27,7 proc.) ir kaimo vietovių (neišlaikė 40,1 proc.) atskirtis. Tačiau nereikia pamiršti, kad problemos, susijusios su matematikos supratimu, buvo pastebimos ir anksčiau.
Štai, pavyzdžiui, dar 2019 m. pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) neigiamus matematikos įvertinimus (nuo 1 iki 4) buvo gavę net 44 proc. dešimtokų. O 2018 metų Tarptautinio penkiolikmečių pasiekimų tyrimo (PISA) rezultatai atskleidė, kad Lietuvos paauglių pasiekimai skaitymo, raštingumo, matematikos ir gamtos mokslų srityje nepasiekė net 79 šalių vidurkio.
Kodėl geras matematikos išmanymas yra susijęs su sėkmingu finansų valdymu?
2021 metais keleto Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) universitetų mokslininkai paviešino tyrimą, atskleidžiantį, kad žmonėms, kuriems nesiseka su skaičiais, sunkiau sekasi tvarkytis ir su savo finansais. Net jei jie ir nėra tie, kurie turi itin žemas mėnesines pajamas.
Daugiau nei 100 pasaulio šalių mokslininkai vykdė apklausą, kuri parodė, kad dažniau su finansiniais sunkumais susiduria matematiką ir skaičiavimus prasčiau išmanantys, palyginus su tais, kurie moka geriau skaičiuoti. Geresnes matematines žinias turintieji finansinių sunkumų patiria vidutiniškai 10 procentų rečiau.
Lyg įprasta gyvenimo taisyklė skamba ir mokslininkų tyrime paskelbtos išvados – matematiniai įgūdžiai yra labai svarbūs, mat skaičiai žmogų lydi svarbiausiose gyvenimo srityse, kurios ir lemia finansus.
Ne baimintis ir galvoti, kaip bus, o kuo anksčiau imtis veiksmų
Kaip visa tai pasiekti? Štai keletas paprastų, kasdienių patarimų, kuriais galite pasinaudoti nieko nelaukdami.
– Sekti gaunamus pinigus ir patiriamas išlaidas. Kuo ankstesniame amžiuje tai bus pradedama daryti, tuo didesnė tikimybė, kad bus išsiugdytas įprotis skaičiuoti, kiek ir kur išleidžiama ir ateityje.
– Mokytis planuoti pirkinius, kadangi įpročio nepirkti nereikalingų daiktų, kuriuos greitai padedame į stalčių ar spintą, ugdymas nuo pat jaunystės – tai puikus įvadas į rimtesnių pirkinių ir su jais susijusių finansų valdymą ateityje.
– Dalį pinigų reguliariai atsidėti. Ir nesvarbu, tai 10, 100 ar dar daugiau eurų. Labai gerai tokį įprotį ugdyti nuo pat jaunystės. Pavyzdžiui, jaunuolis kas mėnesį iš giminių ar kitų šaltinių susirinkęs gana nedidelę sumą pinigų tam tikrą jos procentą atsideda kaupti. Ilgainiui jis pastebės, kaip be didesnių pastangų sukaupė apčiuopiamą sumą. Išsiugdytas įprotis kas mėnesį atsidėti pinigų ateityje pravers planuoti rimtesnes investicijas su potencialia grąža.
– Išmokti ir laikytis formulės 50, 30 ir 20. Tai ypač pagelbės tiems, kuriems šiek tiek trūksta kūrybiškumo ir sunkiau sekasi priimti savarankiškus sprendimus. Tuomet pakanka žinoti, jog 50 proc. gaunamų pajamų rekomenduojama išleisti būtinosioms išlaidoms, t. y. būstui, maistui, transportui ir mokesčiams už paslaugas. 30 proc. – laisvalaikiui, kultūros renginiams, drabužiams, avalynei, nenumatytiems pirkiniams. 20 proc. – taupyti ir investuoti. Tai – puiki formulė, leidžianti valdyti finansus nepriklausomai nuo žmogaus amžiaus.
– Nuolat kelti tikslus ir siekti juos įgyvendinti. Kitaip tariant, kad finansų kaupimas niekada nekeltų klausimo, o kam man to reikia? Tam, kad ateityje netrūktų motyvacijos, visuomet ugdykite šį įprotį žinodami, kam reguliariai atsidedate tam tikrą sumą. Kodėl atsisakote nebūtinų pirkinių? Kodėl kai kur išleidžiate mažiau nei norėtumėte ir t. t.
– Kuo dažniau kalbėti apie finansinius reikalus ir su tuo susijusius dalykus: kredito korteles, palūkanas, skolinimąsi, akcijas, infliaciją ir pan. Kuo anksčiau su tuo susipažinsite, tuo logiškiau elgsitės ateityje, tvarkydami savo finansus.
Kaip kadaise yra sakęs garsus finansų konsultantas, rašytojas, verslininkas Bodo Šaferis, „finansinė gerovė neįmanoma be finansinių apribojimų ir savo išlaidų planavimo“.
Tad kada geriau pradėti kurti finansinę gerovę, jei ne dabar? Kuo anksčiau pradėsime apie tai kalbėti ir imsime jaunimą ugdyti finansinio raštingumo, tuo padėsime tvirtesnius pamatus ateičiai.