„Eurostat“ duomenimis, vidutiniškai savo darbu patenkinti 50,1 proc. lietuvių, Labai patenkinti – 26 proc., o visai nelaimingų darbe – 23,9 proc. Lietuva pagal šį rodiklį surinko 7 balus iš 10, kai Europos Sąjungos vidurkis – 7,2 balo, tad situacija nėra tragiška.
Iš viso dirbančiųjų mūsų šalyje paskutiniais duomenimis – 72,4 proc., o tai yra daugiau už ES vidurkį – 68,4 proc. Per metus vidutinis namų ūkis Lietuvoje gauna 8606 eurus pajamų, kai Europos Sąjungos vidurkis – 18237 eurai. Tad nenuostabu, jog daugiau nei pusė lietuvių yra labai nepatenkinti savo finansine situacija, o labai patenkintų tėra 7,9 proc.
Darbdaviai stengiasi nepakankamai?
„CV Online“, kaip ir kasmet, paprašė lietuvių įvertinti 16 veiksnių apie pasitenkinimą savo darbu. Darbuotojų klausta apie jų atlyginimą, darbo sąlygas, darbdavio suteikiamas motyvacines priemones, vadovą, bendradarbius, pagarbą ir panašius dalykus. Per pastaruosius šešerius metus lietuvių pasitenkinimas išaugo vos 0,6 balo.
Kaip „Delfi“ sakė „CV-Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė, bet koks augimas yra gerai, tačiau jis, deja, vyksta lėčiau, negu norima. Nors įmonės ir teigia skiriančios daug dėmesio darbuotojų gerovei ir besiverčiančios per galvą, pavyzdžiui, su papildomų naudų paketais.
Galutiniam balui tyrimo metu įtakos turėjo visų faktorių visuma, ne tik gerovė. Buvo vertinamas ir pats darbo pobūdis, paskirstymas, kolektyvas, vadovas. Vienas iš veiksnių, kuriuo bene labiausiai nepatenkinti darbuotojai, ir kuris labai sumažino galutinį rezultatą – galimybių papildomai užsidirbti nesuteikimas. Taip pat paaiškėjo, kad įmonės lyg ir plečia motyvacinį krepšelį, bando jį pritaikyti darbuotojams, tačiau vis dar trūksta individualumo ir galutiniai pasiūlymai nėra pritaikyti žmonių poreikiams.
Bendrai pasitenkinimą darbu mažina ir karjeros galimybės. Ne paslaptis, kad jų nebuvimas esamoje darbo vietoje skatina keisti įmonę. Nors dažnu atveju galimybių yra, bet darbuotojai nepasikalba su darbdaviais, o šie pakankamai nekomunikuoja apie atsirandančius pasiūlymus įmonės viduje. Taip pat neretu atveju pasididinti atlyginimą pavyksta tik tokiu būdu. Tyrimas parodė, kad lietuviai įsitikinę, jog jų darbas apskritai nuvertinamas.
„Kiek mes darome šį tyrimą, kiekvienais metais skaičiai sukasi beveik tame pačiame intervale: maždaug 70–80 procentų žmonių kiekvienas metais sako, kad gauna per mažai, ir nurodo, jog atlyginimas turėtų būti maždaug nuo 30 iki 40 procentų didesnis. Skaičiai gana panašūs, nors atlyginimai auga“, – sakė R. Karavaitienė.
„CV-Online“ organizuojamuose rinkimuose „Top of mind“ kategorijoje pirmąją vietą užėmęs SEB bankas teigia atsižvelgiantis į darbuotojų norą siekti karjeros. Banko vadovė Lietuvoje Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė pabrėžia, kad įmonėje skatinama horizontali karjera, kai darbuotojai išmėgina jėgas ir pritaiko žinias tos pačios organizacijos kitose veiklos srityse: „Kviečiame darbuotojus planuotis savo karjerą, organizuojame specialius mokymus šia tema. Kelias pareigas skirtinguose padaliniuose išmėginę darbuotojai sako, kad jaučiasi tarsi būtų pakeitę darbą likdami toje pačioje įmonėje. Tai yra džiugu, nes šiuolaikinė darbo rinka – labai ekspresyvi, dinamiška, specialistai nori naujų iššūkių ir įdomių savirealizacijos galimybių“.
IT specialistus džiugina ne algos dydis
Apklausos duomenimis, labiausiai darbu džiaugiasi IT srities darbuotojai. Ir tai nekelia nuostabos, mat jų poreikis vis labiau auga, o įmonės siūlo, ką tik gali, kad prisiviliotų IT specialistus. Tiesa, pastarieji labiausiai džiaugiasi ne darbo pobūdžiu ar net ne atlyginimu. Daugiausia jų balų sulaukęs įvertinimas yra darbo sąlygos, priemonės bei darbo krūvis.
Mažiausiai patenkintų sąraše pagal tyrimą atsidūrė bankų srities darbuotojai. Kas gali pasirodyti neįprasta, mat darbas bankų sektoriuje turi gerą reputaciją. S. Gutauskaitė-Bubnelienė sako, kad įmonė kasmet atlieka vidinę darbuotojų apklausą, kurioje domimasi panašiais dalykais, kaip ir „CV Online“ tyrimuose. 2021 m. rugsėjį vykusioje apklausoje dalyvavo 90 proc. darbuotojų. Jos rezultatai parodė didelį darbuotojų įsitraukimą, o šis rodiklis, pasak pašnekovės, yra gerokai aukštesnis nei finansų rinkos vidurkis.
„Po kiekvienos apklausos komandos sudaro veiksmų planą, kuriuo siekia ir toliau išlaikyti stipriąsias puses, o taip pat stipinti sritis, kuriose rezultatai buvo žemesni. Kas ketvirtį peržiūrime šių veiksmų planų progresą ir analizuojame, kaip sekasi įgyvendinti veiksmų planus.
Matome, kad komandose vyrauja stiprus solidarumas, darbuotojai vertina savo vadovą ir sulaukia grįžtamojo ryšio bei jaučia palaikymą tobulėti“, – sakė S. Gutauskienė-Bubnelienė.
Hibridinis darbo modelis – stiprina motyvaciją
„CV Online“ tyrimas atskleidė, kad labiausiai darbu patenkinti aukščiausio vadovo pareigas užimantys asmenys, jie apklausose nurodo daugiausia teigiamų įvertinimų. Pastarieji patenkinti ir darbo pobūdžiu, ir kolektyvu, ir darbo krūviu. R. Karavaitienė sako, kad žemesnio lygio vadovai – projektų, padalinių vadovai – labiau skundžiasi darbo krūviu, turi pernelyg daug užduočių, kartais nespėja, tenka ir viršvalandžius dirbti.
Ryškesnis pokytis tas, kad kvalifikuoti darbininkai ne ką nusileidžia aukščiausio lygio vadovams turint omeny pasitenkinimą darbu. Ir būtent kvalifikuoti darbininkai gan aukštai vertina galimybę papildomai užsidirbti. Jie puikiai įvertino ir motyvacines priemones, karjeros galimybes.
SEB atstovė teigia, kad banke nuolat ieškoma geriausių metodų ir priemonių spręsti kylančius iššūkius ir didinti darbuotojų pasitenkinimą, motyvaciją bei lojalumą. Pavyzdžiui, jų darbuotojams svarbu, jog darbe gali būti savimi, gali daryti įtaką darbui ir patys nustatyti savo užduočių prioritetus.
„Bendrame naudų pakete atlyginimas yra tik viena iš dalių. Banko darbuotojai turi savo profsąjungą, dalyvauja pelno paskirstymo programoje, pensinio kaupimo programoje, mokamos išmokos tam tikrais gyvenimo atvejais, suteikiamos papildomos atostogų ir savanorystės dienos, sveikatos draudimas ir kt. Kitaip sakant, esame išsikėlę tikslą, kad mūsų darbuotojai jaustų, jog mums rūpi jų gerovė“, – aiškino S. Gutauskaitė-Bubnelienė. Pašnekovė pridūrė, kad darbuotojų motyvaciją labai sustiprina lankstus darbo modelis ir galimybė derinti nuotolinį darbą su biuru.
Pandemija turėjo neigiamos įtakos
Daugeliui sektorių pandemija bei karantinai atnešė nemažų nuostuolių. Verslai prarado pajamas, o kartu tai pakenkė ir darbuotojų pasitenkinimui darbu. Turizmo, viešbučių, maitinimo sektoriaus darbuotojai nėra labai patenkinti darbu, ir priežastys akivaizdžios – pandemijos įtaka dar juntama, atlyginimai mažesni.
R. Karavaitienę nustebino, kad vieni iš labiausiai patenkintų dirbančiųjų yra iš rinkodaros srities: „Rinkodaros srityje darbuotojai pirmiausia vertina darbo sąlygas, darbo priemones, ne patį darbo pobūdį. Teigiamai savo darbą vertina paslaugų sektoriaus darbuotojai, teisės srities atstovai, vadovaujamas pareigas užimantys darbuotojai“.
Dar vienas svarbus aspektas lietuviams – patinkantis darbas bei jo suteikiamas prasmės, savirealizacijos jausmas. Nors manoma, kad nemaža dalis žmonių dirba tik dėl pinigų, apklausa atskleidė ką kitą.
Švietimo srities, sveikatos apsaugos darbuotojai patenka į labiausiai darbu patenkintų dešimtuką. Jie akcentuoja, kad patinka būtent darbo pobūdis, jis įdomus, darbuotojai įžvelgia prasmę.