Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) dalinasi istorijos valstybinio brandos egzamino užduotimis, kurias galite peržiūrėti ČIA. Preliminariais istorijos egzamino atsakymais dalinasi „Alfa klasė“ korepetitoriai Pijus Brazinskas ir Dominyka Eidukevičiūtė.
TESTAS
1. B
2. A
3. B
4. B
5. D
6. D
7. C
8. A
9. C
10. C
11. C
12. C
13. B
14. D
15. D
16. D
17. C
18. A
19. C
20. B
21. D
22. D
23. C
24. A
25. A
26. Investitūra – viduramžių Vakarų Europoje feodo perdavimo vasalui juridinis aktas su simbolinėmis apeigomis.
Įsipareigojimas: Ištikimybė senjorui.
27. Luomas: Kilmingieji/bajorija
Būdingi bruožai:
1. Atlieka valdžios funkciją;
2. Stambioji žemėvalda;
Galimi ir kiti teisingi atsakymai: politinės teisės, atleisti nuo mokesčių ir t. t.
28. Sėjomaina: Trilaukė sėjomaina.
Privalumas: Ne taip stipriai nualinama žemė, todėl gaunamas geresnis derlius (padidėja ūkio našumas)
29. 1. Ratinis plūgas;
2. Žemės ūkio darbams įkinkomi arkliai
30. 1. Griežta reglamentacija;
2. Baudos už taisyklių nesilaikymą;
Galimi ir kiti teisingi atsakymai: mokinių/pameistrių darbas ir pan.
31. Pavadinimas: Cechas
Tikslai:
1. Užtikrinti gaminių kokybę
2. Mažinti konkurenciją
Galimi ir kiti teisingi atsakymai: užtikrinti tam tikras cecho narių socialines garantijas (pvz., nelaimės atveju) ir pan.
32. Santvarka: Feodalizmas
Bruožai:
1. Vasaliniai santykiai;
2. Valstiečių įbaudžiavinimas;
3. Luominė visuomenė.
33. 1. Prekyba indulgencijomis;
2. Popiežiaus veidmainystė/atitrūkimas nuo tikrųjų krikščioniškų vertybių;
3. Pernelyg brangi bažnyčia – lėšų švaistymas prabangai.
34. Panašumas: smerkiamos indulgencijos
Skirtumas: Liuteris tikėjimo šaltiniu laiko tik Bibliją, o Tridento susirinkime teigta, kad tikėjimo pagrindas yra ne tik Biblija, bet ir Šventoji Tradicija (Bažnyčios mokytojų pamokymai)
35. M. Liuteris – Reformacija,
Tridento susirinkimas – Kontrreformacija/ Katalikiškoji reforma
36. Organizacija – Jėzuitų ordinas
Tikslas – kovoti su Reformacija
Paaiškinimas – steigti švietimo įstaigas
37. 1 – įsitvirtino protestantizmas/anglikonybė
2 – ir toliau vyravo katalikybė
3 – dalyje teritorijos įsitvirtino protestantizmas/liuteronybė ir kalvinizmas, kitoje dalyje išliko katalikybė
38. Politikai:
1. Sumenko Bažnyčios įtaka (ypač Šventosios Romos imperijoje, Anglijoje, Skandinavijoje);
2. Paspartėjo valstybių centralizacijos procesai.
Kultūrai:
1. Padaugėjo mokyklų, universitetų;
2. Padaugėjo knygų nacionalinėmis kalbomis.
Religiniam gyvenimui:
1. Atsirado naujos krikščionybės šakos;
2. Įgyvendinta Katalikiškoji reforma/Bažnyčios pertvarka.
39. 1. Siekis kovoti už Lietuvos laisvę
2. Nenoras stoti į Raudonąją armiją („komunistų kariuomenę“)
40. 1 pozicija: neremti nei partizanų, nei valdžios
Pasekmė: tremtis į Sibirą
2 pozicija: kolaboravimas/esamos valdžios rėmimas
Pasekmė: tėvynės išdavimas, pasmerkiant kitus, išvengiama nukentėjimo asmeniškai
41. Priemonės:
1. Antipartizaninės ginkluotos kovos
2. Tautos genocidas/trėmimai
Paaiškinimas: tam trukdė didžiulis lietuvių nacionalizmas, fanatiškas religingumas, individualus valstiečių ūkininkavimas.
42. 1. Vykdoma agresyvi užsienio politika (Korėjos karas)
2. Tarptautinėje arenoje prisidengiama taikos siekiu
Paaiškinimas: buvo tikimasi SNO paramos, efektyvesnės politikos prieš SSRS
43. 1. Žodžio, sąžinės, spaudos laisvės atėmimas
2. Priverstinė kolektyvizacija
3. Privaloma karo tarnyba okupantų kariuomenėje
44. Politika: Jonui Žemaičiui-Vytautui ir Adolfui Ramanauskui-Vanagui suteiktas valstybės vadovo statusas.
Teisė: Rezistencijos dalyviams suteikti teisiniai karių savanorių statusai (net ir po mirties).
Švietimas: partizano Broniaus Krivicko kūryba įtraukta į lietuvių kalbos ir literatūros mokymosi programą.
Kultūra: Įkurti partizanų memorialai (pvz., Kryžkalnyje), statomi paminklai, šia tema rašomos knygos.
45. 1. Siekis padidinti pajamas
2. Siekis finansiškai paremti Lietuvoje likusius artimuosius
46. 1. Holokaustas (išžudyti šimtai tūkstančių Lietuvos žydų)
2. Sovietų vykdyti trėmimai
3. Emigracija į Vakarus
47. 1. Skyrėsi motyvai (tarpukariu – ekonominiai, karo metu – politiniai, saugumo)
2. Skyrėsi emigrantų padėtis visuomenėje (tarpukariu emigravo nekvalifikuoti darbininkai, karo metu – ir inteligentai, pasiturintieji)
3. Tarpukariu emigraciją skatino emigracijos agentūrų veikla, o karo metais – tragiškos aplinkybės.
48. Tarpukariu: emigrantai prisidėjo prie ekonomikos augimo (pinigų perlaidos iš užsienio).
Antrojo pasaulinio karo metais: masinė emigracija dar labiau žlugdė ir taip nualintą ekonomiką.
49. 1. Daugėjo rusakalbių imigrantų
2. Demografinės padėties tendencijos išliko palankios lietuviams
50. 1. Atsirado galimybė laisvai išvykti į Vakarus (griuvo geležinė uždanga)
2. Finansinės krizės
3. Mažėjantis gimstamumas
Politinės aplinkybės: sovietmečiu buvo beveik neįmanoma išvykti už SSRS ribų
Emigravo daugiausia žmonių: 1991-2013 m.
Politinės aplinkybės: Atsivėrusios sienos sudarė sąlygas laisvam judėjimui
Šimtukų bus nedaug – prarasti taškus buvo labai lengva
Egzaminą komentuojantys „Alfa klasė“ korepetitoriai Pijus Brazinskas ir Dominyka Eidukevičiūtė mano, kad šiemet egzaminas neatrodė labai sudėtingas.
„Surinkti minimalų taškų skaičių buvo tikrai lengva. Teste buvo net 6 vaizdiniai klausimai, kai ankstesniais metais jų pasitaikydavo mažiau. Tiesa, koją pakišti galėjo jau ir keli testo klausimai. Pavyzdžiui, penktame klausime buvo išskirtas mažiau žinomas Krėvos sutarties punktas, mokiniai galėjo pamiršti, kad Rusia tuo metu priklausė LDK. Be to, klaidinantis ir tryliktas klausimas. Fernando Magelano tautybė – portugalas, galėjo sudaryti klaidingą įspūdį, kad jo kelionę ir rėmė Portugalija“, – rašoma korepetitorių komentare.
Jie pastebi, kad šių metų šaltiniai buvo susiję su viduramžiais Europoje, feodaliniais santykiais, Reformacija, partizaniniu pasipriešinimu, emigracijos iš Lietuvos tendencijomis.
„Pirmuosiuose šaltinių blokuose buvo pateiktos itin trumpos ištraukos iš skirtingų dokumentų. Glaustai pateikta informacija leidžia mokiniams lengviau rasti tinkamą atsakymą ir tiksliai jį suformuluoti. Šiek tiek nustebino tai, kad šiemet, kaip ir pernai, visas šaltinių blokas buvo skirtas partizaniniam karui, ginkluotai rezistencijai. Taip pat mokiniams galėjo būti sunku įvardinti, kokią reikšmę partizaninės kovos turi šiandieninei politikai, teisei, švietimui, kultūrai, vis tik šis klausimas laikytinas prasmingu, nes praeitį susieja su dabartimi“, – komentuoja korepetitoriai.
Anot jų, kaip ir ankstesniais metais, verta pastebėti, kad kai kurios temos lieka pamirštos – regis, vis dar bijoma bendros Lietuvos ir Lenkijos istorijos. ATR istorijai šių metų egzamine skirtas vos vienas testo klausimas (Ketverių metų seimas).
„Istorijos egzaminas galėtų būti aktualesnis, paliesti visuomenėje diskusijas keliančias temas (Gegužės 3-osios konstitucija, Liublino unija, XIX a. sukilimai). Apibendrinant galima teigti, kad egzaminas atitiko lūkesčius, didelių staigmenų nebuvo, visgi kai kurias užduotis galima laikyti fragmentiškomis, paviršutiniškomis. Kaip ir kasmet, šimtukų veikiausiai bus nedaug, nes prarasti kelis taškus buvo labai lengva“, – rašoma korepetitorių komentare.
Egzamino temų neįmanoma nežinoti
Šių metų egzaminą istorijos mokytojas ekspertas Vaidas Pamparas vertina kaip subalansuotą ir pastebi, kad šiemet jį sudarė „stiprios ir gražios temos“.
„Nepasakyčiau, kad toks lengvas, kaip kai kurie vaikai bandė per „Delfi“ kalbėti. Yra ką atsakyti“, – pirmais įspūdžiais dalinasi istorijos mokytojas.
Mokytoją džiugina tai, kad egzamine buvo įdomių klausimų temoje apie partizanus, kuriuose atsispindėjo kovų palikimo įprasminimas šių dienų Lietuvos politikoje, teisėje, švietime ir kultūroje.
„Logiška, kad Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio deklaracija 1949 m. vasario 16 d. yra pirminis šaltinis, kuris pamokose nagrinėjamas. Jį aiškinomės nuodugniai. Tai tikrai suprasti per istorijos temą ir per šių dienų aktualijos temą programoje, kaip partizanų deklaruotos idėjos dėl demokratijos yra įgyvendintos šių dienų politikoje, kaip jos realizuotos mūsų konstitucijoje, kaip Jono Žemaičio vardu karo akademija pavadinta, ir, galų gale, nežinoti grupės „Skylė“ dainų, ar šiaip nebūti susidūrus niekada gyvenime su partizano atminčiai skirtais renginiais, na, neįmanoma, manyčiau“, – egzaminą komentuoja V. Pamparas.
Turėjo parodyti istorijos žinias ir dabartinių įvykių suvokimą
Anot jo, per apibendrinančius klausimus šiemet yra išreikšta abiturientų aukštųjų gebėjimų poreikio dalis. „Labai išskirčiau reformacijos ir kontrreformacijos temoje, kurioje taip pat labai metodiškai ir taip prasmingai subalansuotas 38 klausimas, kada už šešis taškus paprašyti reformacijos ir kontrreformacijos padariniai Europos politikai, Europos kultūros ir Europos religiniam gyvenimui. Na, tai vis tiek po vieną padarinį vaikas gali lengviau atsiminti, bet jau po du ir klasifikuoti – tai jau reikia tikrai būti padirbėjus, norint atskleisti visus prieštaravimus“, – pastebi V. Pamparas.
Šaltinių bloką iš viduramžių temų istorijos mokytojas taip pat vertina kaip subalansuotą, tvarkingą, o šioje temoje pasirodžiusias sąvokas, jo manymu, abiturientai turėjo nesunkiai atpažinti.
„Suprasti ir paaiškinti investitūros sąvoką, sudėlioti trilaukės sėjomainos bruožus, cecho sampratą, amatininkų susivienijimą, galų gale, feodalizmo santvarkos bruožus apibūdinti išskirti pagal programą – tikrai subalansuotai, viskas puikiai, mano manymu“, – sako jis.
Istoriko dėmesį patraukė ir paskutinėje užduotyje apie emigraciją perispynę istoriniai kontekstai, kuriuose reikėjo parodyti žinias laikotarpyje nuo 1950-ųjų iki pat šių dienų aktualijų.
„Palyginti tarpukario emigraciją ir Antrojo pasaulinio karto metu vykusią emigraciją – čia yra tikrai stipru. (…) Turėjo vaikai ir savo žinias parodyti, ir dabartinį supratimą“, – komentuoja istorijos ekspertas.
Pernai egzaminą išlaikė daugiau nei 98 proc. kandidatų
Kaip praneša Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA), egzamino užduotis parengta pagal egzamino programą. Joje nurodyta, kad egzamino užduotyje bus klausimų iš Lietuvos ir pasaulio istorijos viduriniais, naujaisiais amžiais ir iš naujausiųjų laikų istorijos.
Egzamino užduotyje bus po 40 proc. užduočių, kurios tikrina mokinių žinias, supratimą ir žinių taikymą, 20 proc. užduočių tikrins aukštesnius mokinių mąstymo gebėjimus.
Pernai laikyti istorijos valstybinį brandos egzaminą rinkosi mažiau kandidatų – 7321. Tąkart istorijos egzaminą išlaikė 98,7 proc. kandidatų, panaši riba stebima ir ankstesniais metais.
Be privalomo lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino, kurį šiemet pasirinko laikyti 17504 kandidatai, Lietuvoje populiariausias yra anglų kalbos valstybinis brandos egzaminas – jį šiemet pasirinko laikyti 18212 kandidatų. Lyginant su praėjusiais metais, norinčiųjų laikyti anglų kalbos egzaminą skaičius išaugo.
Tuo metu matematikos valstybinį brandos egzaminą rinkosi 15293, istorijos – 7568, biologijos – 6296, geografijos – 3858, informacinių technologijų – 2620 kandidatų.
Iš viso valstybinius brandos egzaminus šiemet laikyti užsiregistravo 27731 abiturientas.