Po šių studijų 90 proc. studentų įsidarbina per pusmetį: profesijos svarba išaugo per pandemiją ir karo Ukrainoje metu

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Karjeros centro 2016-2020 m. duomenimis, ne mažiau kaip 90 proc. farmacijos studijų absolventų įsidarbina per pusmetį nuo studijų baigimo. Bendras įsidarbinimo rodiklis siekia iki 97 proc.

LSMU Farmacijos fakulteto prodekano prof. Valdo Jakšto teigimu, tai yra vienas iš geriausių įsidarbinimo rodiklių.

„Yra pavienių studijų programų, pasiekiančių dar aukštesnius rodiklius, tačiau dauguma tokių programų išleidžia vos kelis ar keliolika studentų. Tuo tarpu mes esame pasiruošę kasmet išleisti 100 ir daugiau farmacijos specialistų“, – pranešime spaudai sako jis.

Vaistininko profesijos svarba išaugo kriziniu laikotarpiu

Kalbėdamas apie farmacijos specialistus prof. V. Jakštas sako, kad tai viena pagrindinių sveikatos srities profesijų.

„Visuomenės aprūpinimas vaistais yra labai svarbus. Vaistininko profesijos aktualumas dar labiau išryškėja kriziniu metu – pandemijos laikotarpiu, karo Ukrainoje metu. Tai strateginis visuomenės elementas, be kurio negalima užtikrinti asmens jos sveikatos“, – aiškina profesorius.

Pasak jo, ši profesija turi ilgą istoriją, mat visada buvo žmonių, kurie užsiiminėjo vaistinių medžiagų ruošimu, dar iki profesijos susiformavimo. Šiuo metu Lietuva juda vakarietiškos modernios farmacinės sistemos link, kur vaistininkas nėra vien tik vaistų išdavėjas, o atlieka ir kitas svarbias funkcijas.

„Tai jau matyti ir šiandien. Pavyzdžiui, turime išplėstinės praktikos vaistininkus, kurie aktyviai dalyvauja sveikatos priežiūroje – vykdo imunizaciją. Ateityje funkcijos bus dar platesnės. Tai prisidės prie profesijos prestižo didinimo, visuomenės įsisąmoninimo, kad ne vien vaistų išdavimas yra vaistininko darbas, bet ir vaistų gamyba bei kūrimas, jų vartojimo priežiūra ir bendradarbiavimas su kitais specialistais siekiant, kad jo pacientai ir visuomenė būtų sveikesnė“, – akcentuoja prof. V. Jakštas.

Plečiasi vaistininko funkcijos

Vaistininkas jau dabar Lietuvoje įgauna daugiau galimybių atskleisti profesiniams gebėjimams ir padėti pacientui. Pavyzdžiui, sėkmingai startavo išplėstinės praktikos vaistininko paslauga – vakcinavimas nuo COVID-19, gripo ir erkinio encefalito, netrukus vaistinėse bus galimybė skiepyti ir nuo pneumokokines infekcijos. Tai parodė, kad vaistininkai ir visuomenė tam yra subrendusi.

„Pirmiausia orientuojamasi į farmacinės rūpybos veiklas, kurios dabar apribotos vien tam tikrų grupių vaistų vartojimo gerinimu. Ateityje galime sulaukti ir platesnių paslaugų. Pavyzdžiui, vaistininkas galėtų dalį receptų pratęsti, jei prižiūrinčio gydytojo nėra siūloma keisti gydymą“, – atkreipia dėmesį prof. V. Jakštas.

Jis tikina, kad vaistininkų poreikis auga, mat pastarieji sukrėtimai parodė, kad be šitos profesijos sveikatos priežiūros sistema yra neįsivaizduojama.

Jam antrina Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė sakydama, kad besiplečiant vaistininko funkcijoms, specialistų reikės vis daugiau.

„Jau šiuo metu Lietuvos vaistinėms trūksta kelių šimtų vaistininkų, o šios profesijos svarbai stiprėjant, specialistų poreikis tik augs. Visuomenė ima suprasti, kad vaistininkas nėra tik vaistų pardavėjas, kartu jis suteikia ekspertinę konsultaciją, kuri sumažina ir eiles prie gydytojų kabinetų. Vaistininkai jau skiepija žmones, ateityje jie turės galimybę pratęsti receptus pacientams, kas jau vyksta kitose Europos šalyse“, – komentuoja ji.

LVA pirmininkė priduria, kad su augančiomis funkcijomis auga ir farmacijos specialistų atlyginimai. Asociacijos duomenimis, pernai vaistininkų algos kilo apie 20 proc.

Karjera – nuo vaistinės iki ministerijos

Farmacijos programą baigiantys absolventai turi pasirinkimą kilti karjeros laiptais vaistinėse, kur gali tapti ir vaistinės farmacinės veiklos vadovais, ir vaistinės ar tinklo regiono vadovais, taip pat ir kitose srityse.

„Specialistų ieško vaistus kuriančios laboratorijos ir įmonės, mokslo institucijos, universitetai. Nacionaliniai vaistų gamintojai ieško farmacijos specialistų, taip pat darbuotojų reikia vaistus tiekiančių užsienio gamintojų atstovybėms, didmeninėms farmacinėms įmonėms, kurios rūpinasi vaistų įvežimu. Vaistininkai dirba tiek gamindami vaistus, tiek kontroliuodami jų kokybę, tiek juos registruodami. Farmacijos specialistai dirba ir valstybinėse įstaigose: Sveikatos apsaugos ministerijoje, Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje, valstybinėje ligoninių kasose. Be to, specialistų įsidarbinimas vien Lietuva neapsiriboja, dalis specialistų tampa tarptautinės rinkos dalyviais“, – tikina prof. V. Jakštas.

Jis tęsia sakydamas, kad farmacijos studijų programa nuolat modernizuojama – atnaujinamas turinys, įvedami papildomi dalykai, kurie suteiktų kompetencijos moderniam vaistininkui.

„Orientuojamės ne tik į šiandien dirbantį, bet ir į tą, kuris dirbs po 20 metų. Siekiame supažindinti studentus su mokslo ir technikos pažanga, įtraukti juos į mokslinę veiklą. Pavyzdžiui, įstojusieji 2020 metais jau studijuos naujus imunologijos, klinikinės farmakologijos, farmakogenomikos ir kitus naujus dalykus. Didelis dėmesys skiriamas farmacinei rūpybai, farmacijos inovacijoms“, – teigia LSMU Farmacijos fakulteto prodekanas.