Rasti vaistininkų nėra taip paprasta: prognozuoja, kad trūkumas augs ir toliau
Lietuvos vaistinių asociacijos duomenimis, vaistininkams siūlomi atlyginimai, lyginant su pernai metais, kilo apie 20 proc., o šiuo metu Lietuvos vaistinės galėtų pasiūlyti darbą beveik 200 vaistininkų. Didžiausias jų poreikis yra regionuose, tačiau net ir dideliuose miestuose nėra paprasta rasti vaistininkų.
Kaip teigia Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė, vaistininkų trūkumas augs ir toliau, nes didelė dalis šiuo metu dirbančių vaistininkų artėja prie pensinio amžiaus ribos.
„Mūsų skaičiavimais, į darbo rinką ateis mažiau farmacijos absolventų, nei vaistininkų išeis į pensiją – preliminariai per 5 metus į rinką ateis 410 naujų vaistininkų, o į pensiją gali išeiti 570. Negana to, vaistininkų trūksta ir kituose sektoriuose: vaistų gamintojų atstovybėse, valstybinėse įstaigose, Sveikatos apsaugos ministerijoje, Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje, Valstybinėje ligonių kasoje bei valstybinėse ligoninėse“, – vardija K. Nemaniūtė-Gagė.
Jos teigimu, vaistininkų trūkumą lemia tai, jog ilgus metus vaistininkystės studijoms buvo skiriamas labai mažas valstybės finansuojamų studijų krepšelis.
„Labai džiaugiuosi, kad atsižvelgiant į rinkos ir pacientų poreikį bei universitetų galimybę paruošti daugiau farmacijos specialistų, jau 2022 metais stojantys abiturientai turės didesnes galimybes vaistininkystę studijuoti valstybės lėšomis, nes valstybės finansuojamų vietų skaičius nuo 36 išaugo iki 50. Žinoma, tai tik pradžia, nes šie studentai baigs mokslus ir galės dirbti vaistinėse tik po 5 studijų metų“, – sako Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė.
Atsižvelgiant į tai, jog visuomenė Lietuvoje sensta, ir siekiant, jog sveikatos priežiūros prieinamumas nemažėtų, K. Nemaniūtė-Gagė mato poreikį, kad dalis sveikatos priežiūros įstaigų paslaugų persikeltų į vaistines. Viena tokių paslaugų, kurią tikimasi artimiausiu metu užtikrinti – kompensuojamųjų receptinių vaistų pratęsimas vaistinėje, kai gydytojas, prižiūrintis pacientą, nesiūlo keisti gydymo.
Taip pat ji pabrėžia, kad šiandien vaistininkas tampa sveikatos priežiūros sistemos dalimi. Net valdant COVID-19 pandemiją Lietuvoje vaistinės prisidėjo ne tik vakcinuodamos, bet ir išdavė didžiulius kiekius galimybių pasų.
„Jei seniau įsivaizdavome, kad vaistininkas tik išduoda vaistus ir konsultuoja, kaip juos vartoti, tai šiuo metu tiek vaistininkų funkcijos, tiek kompetencijos žymiai išaugo. Visų pirma, vaistinėse atsirado vakcinavimo paslauga. Ją gali atlikti išplėstinės praktikos vaistininkas, kuris įgijo papildomų žinių universitete. Šiuo metu vaistinėje galima pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, gripo, COVID-19. Tikiuosi, jau šią vasarą pacientai vaistinėse galės pasiskiepyti ir nuo pneumokoko infekcijos“, – teigia K. Nemaniūtė-Gagė.
Keičiantis laikams, keičiasi ir vaistininko vaidmuo
„Eurovaistinės“ direktorės Aušros Rubės teigimu, išaugęs vaistininkų poreikis susijęs su tuo, kad žmonių, kurie pirmiausia renkasi konsultuotis vaistinėje, daugėja, o į tai reaguojančios vaistinės teikia vis daugiau sveikatos ir sveikatinimo paslaugų, kurioms reikia stiprios ir profesionalios komandos.
„Iš tiesų, vaistininko profesija tikrai kinta, nes modernėja sistemos, su kuriomis vaistininkai kasdien aptarnauja klientus. Atsiranda naujų paslaugų, tokių kaip skiepai vaistinėse, telefoninės konsultacijos. Kalbant apie farmacijos studijas besirenkantį jaunimą, verta paminėti ir karjeros galimybes – turime pavyzdžių, kuomet nuo praktikos vaistinėje karjerą pradėjęs žmogus jau dirba kelių vaistinių vadovu arba pakreipia karjerą į farmacinės paslaugos ar net preparatų kategorijos vadovus“, – teigia A. Rubė.
Ji pažymi, kad pastarųjų metų įvykiai turėjo didelės įtakos vaistininkų vaidmens ir darbo sąlygų pokyčiams. Pavyzdžiui, per pandemiją vaistininkas dažnai tapo pirmu žmogumi, į kur kreipiamasi sunegalavus – tai lėmė pasikeitęs gydytojų prieinamumas, patogumas ir konsultacijos greitis.
Dar vienas iš pokyčių, įgyvendintų per pandemiją – telefoninės farmacijos specialistų konsultacijos, kuriomis gyventojai naudojosi kilus klausimų dėl peršalimo, vaistų pasirinkimo, lėtinių ligų. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad gyventojai ne visada gali atvykti į vaistines, o konsultuojantis internetu jiems trūksta pasitarimo su vaistininku.
„Kitas didelis žingsnis per pandemiją buvo skiepai – vaistinės pradėjo skiepyti nuo COVID-19. Dabar vyksta aktyvus skiepijimas nuo erkinio encefalito, tikimės gauti ir leidimus ir platesniam vakcinų spektrui. Girdžiu iš vaistininkų, kad skiepytis vaistinėje žmogui tiesiog patogiau: greita, paprasta, lengva registracijas, o ir skiepijančių vaistinių turime visoje Lietuvoje, kur įrengti specialūs skiepų kabinetai“, – teigia A. Rubė.
Vaistinių ir vaistininkų skaičiumi Lietuva lenkia ES vidurkį
Sveikatos apsaugos ministro patarėja Alina Sakalauskienė pažymi, kad vaistininko profesija daugelyje pasaulio šalių laikoma prestižine. Didelį susidomėjimą farmacijos studijomis Lietuvoje rodo tai, jog pernai metais į vieną valstybės finansuojamą farmacijos studijų vietą pretendavo 4 absolventai. Nors specialybė išlieka populiari, pastarųjų 10 metų situacija rodo tam tikrą populiarumo sumažėjimą. A. Sakalauskienė išskiria tris pagrindinius tai lemiančius veiksnius.
„Abiturientų skaičius bendrai šalyje yra sumažėjęs, o taip pat pastebima užsienio konkurencija. Galų gale, vaistininko prestižas yra kažkiek pasmukęs. Tai susiję su specialistų autonomija mūsų šalyje, kur pagrindinis darbdavys yra vaistinių tinklai. Pasitaiko atvejų, kai darbdaviai marketinginius planus ir strategijas iškelia šiek tiek aukščiau už farmacijos paslaugos kokybę. Tai turi įtakos, tačiau pastebime, kad situacija šiuo atžvilgiu gerėja“, – sako A. Sakalauskienė.
Pastaruoju metu vaistinių tinklai vis dažniau atkreipia dėmesį į vaistininkų trūkumo problemą. Į ją reaguodama, A. Sakalauskienė teigia, kad susidariusi situacija yra akmuo į nepakankamos politinės valios daržą.
„Vaistinių rinka Lietuvoje yra niekaip neribojama – nei jų steigimasis, nei priklausomybė. Lietuva yra iš nedaugelio Europos Sąjungos šalių, kur taip yra. Pasirodžius žinutėms apie vaistinių darbuotojų trūkumą, pasidarėme analizę ir galime konstatuoti, kad Lietuva ES kontekste tiek vaistininkų, tiek vaistinių skaičiumi, tenkančiam tam tikram skaičiui gyventojų, yra tarp pirmaujančių šalių“, – teigia SAM patarėja.
Paskutiniais duomenimis, Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 47 vaistinės, tuo metu ES vidurkis – 31 vaistinė. Tokia pat tendencija stebima ir lyginant vaistininkų skaičių. Lietuvoje 10 tūkst. gyventojų tenka 12 vaistininkų, o ES vidurkis siekia 8 vaistininkus tam pačiam gyventojų skaičiui.
Vaistininko prestižui kenkia plintantis prilyginimas pardavėjui
Farmacijos specialistai rengiami Lietuvos sveikatos mokslų universitete, o nuo 2015 metų – ir Vilniaus universitete. 2021 metais valstybė šiuose universitetuose farmacijos krypčiai skyrė 36 finansuojamas vietas.
„Mažėjimo tendenciją reikėtų vertinti kompleksiškai. Dėl demografinių problemų mažėja abiturientų mokyklose, taip pat matome tarptautinės konkurencijos augimą, nes vis daugiau absolventų išvyksta studijuoti į užsienį. Trečioji priežastis yra vaistininko profesijos prestižas – vis daugiau atsiranda nuomonių, kad vaistininkas yra kaip pardavėjas. Reikėtų daugiau kalbėti apie tai, kad toks požiūris nėra teisingas, vaistas nėra tik prekė. Į šį darbą pirmiausia turėtų būti žiūrima kaip į farmacinę paslaugą, neakcentuojant pardavimų“, – pažymi R. Morkūnienė.
Anot profesorės, kalbėdami apie vaistininkų trūkumo problemą, susiduriame su dviem priešingais poliais: kol vaistinių tinklai skelbia, kad vaistininkų trūksta, ministerija tvirtina, kad trūkumo šalyje nėra. Jos teigimu, atsakyti į šį klausimą turėtų padėti šiuo metu valstybiniu lygmeniu vykstantis vaistininko teikiamų paslaugų peržiūrėjimas.
„Kalbama apie tai, kad vaistininkai galėtų paslaugas vykdyti plačiau. Jie galėtų pratęsti vaistų receptus, būtų įtraukti į lėtinių ligų prevenciją, rizikos veiksnių valdymą, o išplėstinės praktikos vaistininkai jau dabar dalyvauja vakcinacijose. Įvertinus vaistininkų teikiamų paslaugų poreikį, būtų galima atsakyti į klausimą, ar iš tikrųjų vaistininkų trūksta“, – teigia R. Morkūnienė.
Mano, kad problema kyla ir dėl per plataus vaistinių tinklo
Tuo metu Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto jaunesnioji mokslo darbuotoja Milda Girdenytė komentuoja, kad susidomėjimas farmacijos studijomis išlieka didelis. Jos manymu, vaistininkų trūkumo problema kyla ne dėl nepakankamo parengiamų specialistų skaičiaus, o dėl perteklinio vaistinių tinklo.
„Norinčiųjų stoti į farmacijos studijų programą yra kur kas daugiau, nei siūloma vietų. Jų netrūksta, o didžioji dalis įstojusių sėkmingai pabaigia studijų programą. Viena iš priežasčių, (kodėl kyla vaistininkų trūkumo problema – „Delfi“), gali būti labai platus, kartais net perteklinis vaistinių tinklas. Kai vienoje vietoje turime 4 ar 6 vaistines ir joms visoms reikia darbuotojų, gali atsirasti sunkumas surasti, kas galėtų dirbti“, – teigia M. Girdenytė.
Anot jos, darbo sąlygų patrauklumo trūkumas taip pat gali turėti įtakos sunkumams, kylančiams ieškant vaistininkų. Vis dėlto, M. Girdenytė įsitikinusi, kad poreikis pirmiausia turi būti kritiškai įvertintas.
„Pirmiausia reikėtų peržiūrėti patį vaistinių tinklą, kiek jis yra reikalingas toks, koks yra dabar, ir koks poreikis jo didinimui. Svarbu ne tik gerinti vaistininkų darbo sąlygas, bet ir pabrėžti, kad vaistininkas yra sveikatos priežiūros specialistų komandos narys, kuris yra ypatingai svarbus ir turi ryškią rolę sveikatos sistemoje“, – teigia M. Girdenytė.