Šiaurietiška ugdymo metodika sparčiai populiarėja ir Lietuvoje: vaikai mokosi taip, kaip daugelis mūsų vaikystėje galėjo tik pasvajoti

Iš Suomijos kilęs fenomenų tyrinėjimu grįstas ugdymas Lietuvoje tampa vis populiaresnis – jei šiemet Šiaurės licėjuje mokosi arti 500 mokinių, tai jau ateinančiais mokslo metais į Vilniuje ir Kaune įsikūrusias mokyklas planuojama priimti dar apie 1000 vaikų. Susipažinti su Šiaurės licėjaus sėkmės istorija, pamatyti, kokios emocinės gerovės ir mokymosi rezultatų dermės pasiekiama vadovaujantis šiaurietiška ugdymo metodika buvo galima Šiaurės licėjaus mokinių Fenomenų tyrinėjimo (PhenoBL) konferencijoje 2022, kuri balandžio 15 dieną vyko Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO.

Šiaurietiško ugdymo tikslas – paruošti realiam gyvenimui

Kaip rašoma pranešime spaudai, fenomenų tyrinėjimu paremtas mokymasis (angl. PhenoBL – phenomena based learning) sukurtas 2016 metais, per Suomijoje vykusį švietimo sistemos pokytį. Kasmet šios šalies mokiniai pasirenka po vieną modulį ir mokosi jo remdamiesi fenomenų tyrinėjimu grįsta metodika. Jos pagrindas – vaikai per neįprastų reiškinių (fenomenų) tyrinėjimą mokosi suprasti juos supančią aplinką ir praktiškai taikyti per pamokas įgyjamas teorines žinias.

Fenomenų tyrinėjimu grįsto ugdymo tikslas – kuo geriau paruošti vaikus realiam gyvenimui ir jame kylantiems iššūkiams, tad didelis dėmesys skiriamas ateities kompetencijų ugdymui. „Šiaurės licėjaus mokinių Fenomenų tyrinėjimo konferencija – vienas iš būdų padėti vaikams realizuoti savo gebėjimus, galimybė ir erdvė saugiai, dar mokyklos metais, atrasti save ir savo vietą suaugusiųjų pasaulyje“, – sakė Eglė Sidorova, Šiaurės licėjaus vadovė.

Konferencijoje mokyklos bendruomenei ir kviestiniams svečiams, taip pat per „Zoom“ platformą vykusias vaizdo transliacijas buvo pademonstruotas 31 stendas – mokiniai pristatė savo geriausius fenomenų tyrinėjimo projektus. Vienos dienos trukmės renginyje patys Šiaurės licėjaus moksleiviai buvo renginio organizatoriai ir renginio vedėjai, mokslininkai, scenografai ir didžėjai, – kiekvienas pagal talentus ir tai, ką geba daryti geriausiai.

„Toks konferencijos organizavimas tiesiogiai atliepia mūsų mokyklos principus, tarp kurių – įgalinti vaikus patiems būti atsakingiems už save ir savo darbo rezultatus, mokėti siekti užsibrėžtų tikslų. Iš apklausų žinome, jog ir mūsų mokinių tėvams šios vaikų savybės, ugdomos palaipsniui, pagal didėjančius vaiko gebėjimus ir augančią emocinę, psichinę brandą – itin aktualu“, – sakė Šiaurės licėjaus direktorė.

Gerosiomis patirtimis dalytasi su kitomis mokyklomis

Konferencijos metu surengtas seminaras, kuriame mokytojai iš valstybinių bendrojo ugdymo mokyklų galėjo susipažinti su intuityviai ir lengvai taikoma, mūsų šalies mokyklose gerai prigyjančia bei pasiteisinančia šiaurietiško ugdymo metodika, kuri ne visuomet reikalauja išskirtinės infrastruktūros, bet padeda pasiekti pastebimų pokyčių: vaikai tampa labiau motyvuoti, mokosi noriau.

„Per aštuonerius veiklos metus esame sukaupę vertingos šiaurietiško ugdymo patirties, kuria dalytis su pedagogais iš kitų mokyklų matome prasmę. Manome, kad šiaurietiško ugdymo metodus taikyti yra nesudėtinga, o rezultatai – mokiniams įdomu ir jie labiau įsitraukia į mokymosi procesą, tampa dėmesingesni“, – sakė E. Sidorova.

Nemokamame seminare dalyvavo 20 pedagogų iš kitų mokyklų. Norinčiųjų buvo per 150.

Europos švietimo lyderiai – šiaurietiškas metodikas perėmę estai

Konferencijoje lankėsi ir visus jos dalyvius, kurių iš Vilniaus, Kauno mokyklų susirinko apie tūkstantį, pasveikino Vilniaus švietimo pažangos centro direktorė Ugnė Kaunatė.

„Kalbant apie švietimo lyderius, dažniausiai minima Suomija, tačiau praktiškai visos Šiaurės šalių švietimo sistemos vertinamos itin palankiai. Beje, šalis, kuriai priskiriami Europoje geriausi švietimo rezultatai, yra Estija, kuri taip pat pasekė šiaurietišku ugdymo modeliu, – sakė U. Kaunaitė. – Tarp svarbiausių Šiaurės šalių ugdymo sistemų bruožų norėtųsi išskirti mokymosi prasmingumą, kokybę, tarpdalykiškumą, mokymosi individualumą, socialinės ir emocinės sveikatos svarbą“.

Fenomenų tyrinėjimu grįsto ugdymo perspektyvas Lietuvoje švietimo specialistė vertina itin palankiai: „Mokyklose gana dažnai girdime klausimą – kam to reikia, kokia vieno ar kito dalyko, kurio mokome mokykloje, prasmė? Fenomenais grįstas ugdymas atsako į šį klausimą – mokomasi per realiame pasaulyje svarbų reiškinį, be to, mokiniai skatinami būti aktyviais problemų sprendėjais. Nesakau, kad mokymasis turi būti tik toks – mums lygiai taip pat reikia išmokti, pavyzdžiui, abstraktaus mąstymo. Visgi fenomenų tyrinėjimais grįstą ugdymą matau kaip lygiavertį švietimo sistemoje, ypač dėl to, kad vaikams tokiu būdu mokytis yra įdomiau, o tyrimai rodo, kad susidomėjimas tiesiogiai koreliuoja ir su pasiekimais“.

Planuose – aktyvi plėtra

Numatoma, jog artimiausiu metu Šiaurės licėjus augs ne tik moksleivių skaičiumi, bet ir patalpomis. Taip pat jau nuo ateinančių mokslo metų mokykla virsta gimnazija, t. y. Šiaurės licėjuje mokiniai galės mokytis iki pat abitūros. Šiaurės licėjus priklauso „Alma littera“ įmonių grupei. Iniciatyva įkurti Šiaurės licėjų atėjo iš „Šviesos“ – didžiausios vadovėlių, pratybų ir mokomosios literatūros leidyklos, kuri yra viena iš „Alma littera“ grupės įmonių.

„Nagrinėdami europinę literatūrą, matėme, kad yra labai daug vadovėlių bei įdomios, naudingos šiaurietiško ugdymo edukacinės medžiagos, kurią būtų galima naudoti ir mūsų mokyklose, – apie Šiaurės licėjaus įsteigimą prieš aštuonerius metus pasakojo „Alma littera“ įmonių grupės vadovas Paulius Dambrauskas. – Tad sumanėme gerąją šiaurietiško ugdymo patirtį bei rezultatus pasiūlyti ir Lietuvos mokyklai. Šiuo metu Šiaurės licėjus smarkiai auga ir matome labai didelę prasmę toliau investuoti į šį verslą. Taip pat plečiame darželių tinklą, kur vaikus nuo pat mažumės ugdome šiaurietiškai“.