Studijų ir darbo rinkos ekspertai: kokios profesijos šiuo metu pačios perspektyviausios ir pelningiausios, o kurios – labai rizikingos

Kasmet jauniems žmonėms tenka priimti sprendimą – kokią profesiją ar studijų programą pasirinkti. Darbo rinkos specialistai skatina rinktis profesijas, pagal kurias dirbti žmonių trūksta labiausiai, kiti siūlo atsižvelgti į nuolat besikeičiančią darbo rinką ir savo norus. Kurios profesijos šiuo metu pačios perspektyviausios, o kurios – rizikingos?

Kasmet profesiją besirenkančius studentus matanti Socialinių mokslų kolegijos (SMK) direktorė Viktorija Palubinskienė sako, kad tyrimų, pagal ką jauni žmonės renkasi studijų kryptį, nėra.

„Galima sakyti, kad pasirinkimai būna dvejopi. Vieni – kryptingi, kai besimokantis žmogus žino, ko nori, paskutinėse klasėse kryptingai to siekia. Man atrodo, kad pasirinkimai yra apgalvoti ir daugiau nulemti asmeninių savybių bei asmeninio noro. Kiti pasirinkimai tokie – „kur vėjas papūs, ten ir nueisiu“. Labai gerai, kai atsižvelgiama į tai, kokios yra prognozės, tendencijos, ką žmogus norėtų daryti ir kas kartu būtų reikalinga, kur galėtų rasti darbą. Visgi abu keliai teisingi ir geri“, – sako V. Palubinskienė.

Darbo rinkos ekspertas, „Alliance for Recruitment“ partneris Andrius Francas sako, kad populiariausių profesijų rinkoje pirmauja IT specialybės.

„Informacinės technologijos, duomenų analitikai, elektronikos inžinerija, skaitmeninė rinkodara – tai tokios sritys, kurios turi ir turės didžiausią poreikį ateityje. Ir labai dažnai tos naujos specialybės, kurių dar nėra, bet bus ateityje išplaukia iš tam tikrų vadinamųjų pagrindinių specialybių, – sako A. Francas ir norintiems savo ateitį sieti su pelninga veikla siūlo tiesiog stebėti savo aplinką. – Siūlau apsidairyti aplinkui ir suprasti, su kuo mes šiandien dirbam ir gyvenam, – tai yra technologijos. Ateitis yra technologijos, ką ir minėjau: elektronikos inžinieriai, informacinės technologijos – viskas bus ateitis. Tikrai skraidys lėktuvai, dronai atgabens Jums maistą į šaldytuvą, maistas pats įkris, jūsų net nereiks ten. Mes gyvensime prie televizoriaus ekrano ir nieko neveiksime.“

Jei žmonėms technologijos neįdomu ir IT sritis nėra jų pašaukimas, V. Palubinskienė sako, kad ir nereikia lipti per save.

„Nestokite į IT, į inžineriją, jei jūs to nenorite. Gerai uždirba tie specialistai, kurie ta sritimi gyvena, kasdien tuo domisi, o ne tiesiog būna darbe nuo 8 iki 17 valandos. Šią sritį turi mėgti, nuolat tobulėti. Mes visi kiekviename darbe nuolat turime tobulintis. Dar galiu pasakyti, kad inžinieriai ir IT specialistai negyvena vieni uždarame virtualiame burbule – jiems reikia ir kavinių, ir pramogų, reikia apsirengti, jiems reikia ir televizijos, kad pažiūrėtų kokią nors laidą. Rinka, kalbant apie stojančių asmenų statistiką, darosi tolygesnė. Anksčiau buvo daug susikoncentravusių į socialinius verslo ir vadybos mokslus, o šiandien ta koncentracija tampa tolygesnė, nes mūsų pasaulis nėra sudėtas tik iš IT specialistų. Reikia ir kosmetologų, ir žurnalistų, ir medikų. Taigi, jei širdis linksta į kitus mokslus, manau, reikia ir rinktis tą sritį: būsi savo srities profesionalas, specialistas, tikras profas ir tikrai galėsi pasiekti didžiausių aukštumų“, – sako SMK direktorė.

Renkantis profesiją vienas iš svertų tampa ir būsimas atlygis. A. Francas siūlo pasidaryti asmeninį tyrimą, ką ir daro mokymo įstaigų absolventai.

„Labai dažnai aukštosios mokyklos, universitetai ir kolegijos parduoda savo programą, bet tada paklausčiau: o ką daro jūsų absolventai? Ką jie dirba? Ar galiu pasišnekėti su jų darbdaviais? Ar jie galėtų man papasakoti, kaip iš tikrųjų yra, mat labai dažnai suklaidina skambūs pavadinimai, kas nors būna pasikeitę, naujos studijų programos. Labai įdomu, ką darys kosmetologai ir kirpėjai bei kiek jų mums reikia. Ar gali būti mažame miestelyje 25 kirpyklos? Galbūt ne, nes tada nebus ką dirbti. Dažnai žmonės turi persikvalifikuoti, gavę vieną išsilavinimą supranta, kad perspektyvų nėra, arba paaiškėja, kad yra alergija plaukų dažams ir nebegali būti geras kirpėjas, tad turi keisti specialybę. To nereikia bijoti. Svarbu galvoti apie tai, ar mano darbo vietą gali automatizuoti, robotizuoti. Kalbant apie aptarnavimo sferą, didžiausi darbdaviai Lietuvoje buvo prekybos tinklai. Šiuo metu tų didžiausių darbdavių darbuotojų skaičius mažėja, nors parduotuvių nėra mažiau. Tai reiškia, kad procesai vyksta efektyviau, atsiranda automatinių kasų ir žmonių reikia mažiau“, – apie neišvengiamas darbo jėgos permainas kalba darbo rinkos ekspertas.

Kaip nepasiklysti būsimiems studentams skaitant studijų programas ir nagrinėjant studijų pasiūlą?

„Kiekviena aukštoji mokykla turi informacinę sistemą. Galima matyti kiekvieną studijų programą, tuos dalykus, kuriuos studijuosi. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į studijų rezultatus, kokios kompetencijos yra formuojamos, taip pat į galimas karjeros perspektyvas – kur kompetencijos turėtų tikti. Dalis studijų programų, ypač kolegijų sektoriuje, yra tikslesnės, orientuotos į praktinių įgūdžių ugdymą, labai konkrečiai tam tikram sektoriui rengiami specialistai, pavyzdžiui, transporto ar logistikos verslui. Kitos studijų programos yra platesnių kompetencijų, bet tai irgi labai svarbu pagal poreikius. Jei aš tiksliai žinau, kad noriu dirbti logistikos sektoriuje, tai renkuosi šitą studijų programą, bet jei manau, kad galbūt versle reikės bendrų gebėjimų, bendrų kompetencijų, tada renkuosi platesnes studijas. Dar noriu labai svarbų dalyką akcentuoti – viena yra profesiniai gebėjimai: kaip ir minėjo gerbiamas Andrius, jie labai greitai kinta, įgūdžius reikės atnaujinti ir atnaujinti. Tai, kad baigiau aukštąją mokyklą, – tik mokymosi kelio pradžia. Turbūt svarbiau yra bendrosios kompetencijos, kai ugdomas kūrybiškumas, atsakomybė, proaktyvumas. Proaktyvumas reiškia, kad aš galėsiu persikvalifikuoti, mokysiuosi naujų dalykų, eisiu tuo keliu tolyn, nesustosiu, neužsidarysiu savyje. Tokiu atveju žmonėms bendrosios kompetencijos yra svarbiausios“, – įžvalgomis dalijasi SMK direktorė V. Palubinskienė.

Anot A. Franco, svarbu ne tik pati specialybė. „Svarbu suprasti, ar tu tikrai ten geriausias, ar jautiesi pats geriausias, ar esi vidutiniokas. Jei baigi muzikos mokyklą, ar tikrai ateityje būsi solistas? Turi pasiklausinėti aplinkui, suprasti, ar tikrai tas potencialas didžiulis, pasikalbėti su mokytojais, su tėvais. Dažnai atrodo, kad būsiu kažkas, nes man patinka dailė, muzika, – šie dalykai pritaikomi visur. Bet reikia žiūrėti, ar tie dalykai yra perprodukcija. Pavyzdžiui, architektų lietuviai paruošia apie 200, latviai – 20, estai – 15. Ką mes planuojame daryti? Aplinkosaugininkų irgi ruošia krūva mokyklų. Politikos mokslų specialistų – taip pat. Kiek mums reikia politikų? Aš labai nedaug politikos ekranuose matau jaunų žmonių. Jei kalbam apie asmeninius gebėjimus, tai reikia mokėti bent dvi Europos Sąjungos kalbas laisvai arba labai gerai. Visose mokyklose moko anglų ir dar antros kalbos. Į savo bagažą jau gali įsidėti asmeninių įgūdžių ir savybių. Orientaciją ir rezultatą, komandiškumą. Kurioje klasėje galima to išmokti? Ar kokiame universitete? Kuris universitetas turi komandinio darbo programą? Bet be šių dalykų nieko nebus. Ir – mokėjimas mokytis. Mums reikės mokytis visą gyvenimą, nesvarbu, ar bus 40, ar 50 metų. Būna, žmogus 50-ies sako, kad nieko nebenori, nors dar 20 metų iki pensijos. Mokytis reikia visiems. Procesai keičiasi, ir mes turime adaptuotis. Šie įgūdžiai labai svarbūs“, – A. Francas primena būsimiems studentams, kad gyvenimo pamokų nereikia tikėtis tik iš studijų programų.