Kalbant apie studijų kainą, svarbu suprasti iš ko ji susideda. Remiantis ŠMSM pateikiama informacija, studijų kainą sudaro išlaidos, reikalingos studijoms vykdyti. Šios išlaidos apima prekes ir paslaugas, kurios būtinos įgyvendinti studijų programas, taip pat dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų su studijomis susijusių specialistų darbo užmokestį bei finansines skatinimo priemones, skirtas studentams. ŠMSM nurodo, kad lyginant su praėjusiais metais, šiemet studijų kainos keitėsi nežymiai – padidėjo 2,8 proc.
Kasmet yra nustatoma vis nauja norminė studijų kaina, o ją sudaro skirtingi aspektai. Kaip nurodo ŠMSM, norminė studijų kaina – dydis, rodantis maksimalią lėšų sumą, kuri gali būti skiriama iš valstybės biudžeto metams apmokėti aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą valstybės finansuojamoje studijų vietoje. Norminė studijų kaina apima studijų išlaidas, į kurias įskaičiuojamos lėšos, būtinos studijoms vykdyti. Tai yra studento „krepšelis“, kurį jis atsineša į aukštąją mokyklą, įstojus į valstybės finansuojamą vietą. „Krepšelis“ auga, jei daugėja valstybės biudžeto lėšų aukštųjų mokyklų darbuotojų atlyginimams, studentų stipendijoms, taip pat studijoms vykdyti reikalingoms priemonėms. Įstojusieji į valstybės nefinansuojamas vietas už studijas moka patys aukštajai mokyklai jos nustatytą kainą.
Kaip nustatomos norminės studijų kainos?
Anot ŠMSM, skirtingas studijų programų kainas daugiausia lemia išlaidos, skirtos jų įgyvendinimo priemonėms. Brangesnės specialybės yra tos, kurių studijų procese daug individualaus darbo su studentu arba darbo laboratorijose, reikalinga specifinė įranga bei medžiagos, jei studijų procesas organizuojamas pogrupiais ir pan.
Kasmet Seimas priima įstatymą, kuris nustato universitetų ir kolegijų norminių studijų kainas. Kaip jau minėta, šiais metais kainos kilo 2,8 proc., priėmime į pirmosios pakopos studijas brangiausios yra pilotų rengimo studijos (17 060 eurų), taip pat muzikos, odontologijos ir veterinarijos mokslų studijų krypčių grupės studijos (7 819 eurų).
Tarp pigiausių yra lingvistikos, literatūrologijos, kalbos studijų krypčių studijos, istorijos, filosofijos, socialinio darbo, verslo, viešosios vadybos, politikos, teisės, ekonomikos ir kt. studijos (2 704 eurai). Su kitomis kainomis galima susipažinti ČIA.
Remiantis LAMA BPO informacija, 2021 m. bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas metu LAMA BPO prašymus pateikė ir bent vieną pageidavimą įrašė 26 442 brandos atestatą turintys asmenys (2020 m. – 30 282).
2021 m. įstojusieji į universitetus sudarė 10 579 studijų sutartis (2020 m. – 11 708), iš kurių 8 350 – valstybės finansuojamoms vietoms arba vietoms su studijų stipendija (2020 m. – 9 163). Su kolegijomis buvo pasirašyta 8 190 sutarčių (2020 m. – 8 561), iš kurių 4 210 – valstybės finansuojamoms vietoms arba vietoms su studijų stipendija (2020 m. – 4 302).
Renkasi studijas svetur
Įvairios studijų galimybės yra siūlomos ir užsienyje. Pasak ekspertų, Europos Sąjungos valstybės siūlo palankias sąlygas studijuoti kitų ES šalių piliečiams. Anot organizacijos „Kastu International“ vadovo Artur Jefimov, vienas iš pagrindinių kriterijų studentams, renkantis užsienio universitetą, yra studijų kaina.
„Vienas iš pavyzdžių yra Anglija, prieš 2 metus dar didžioji dauguma lietuvių vyko ten studijuoti, bet įvykus Brexit'ui, nebeliko paskolos sistemos. Kainos pakilo, todėl stojančiųjų skaičius krito 90 proc. Aišku, kai kaina yra ženkliai didesnė, studentus tai atgrąso ir lietuviai renkasi labiau prienamas šalis“, – kalbėjo A. Jefimov.
Pasak jo, ES šalys turi vidines taisykles, kurios suteikia ES piliečiams studijuoti už mažesnę kainą, negu trečiųjų šalių piliečiams. Šiuo metu studentai domisi studijomis Vokietijoje, Ispanijoje, Olandijoje ir kitose ES šalyse, kurios pateikia mažesnes studijų kainas. Anot A. Jefimov, kainos Europos šalyse išlieka vienodos visoms studijų programoms.
„Taip yra Europos Sąjungoje, jeigu ne ES, tai taip, kainos gali varijuoti priklausomai nuo programos. Vietiniams studentams yra nustatyta viena kaina, ji nesikeičia, tiek Olandijoje, Belgijoje, tiek ir Vokietijoje, o Ispanijoje kaina gali skirtis nuo jos regiono", – kalbėjo Kastu vadovas.
Pasak eksperto, šiais metais pati populiariausia šalis, be jokios konkurencijos, yra Olandija. Antra pagal populiaruma – Belgija: „ši šalis vis labiau ir labiau traukia Lietuvos moksleivius". Jis priduria, kad tarp populiariausių studijų programų yra verslo srities programos (verslas, ekonomika, marketingas, tarptautiniai santykiai), IT programos ir inžinerija.
Jis taip pat pateikė brangiausių ir pigiausių šalių studijų kainas:
Brangiausios studijos:
- JAV – apie 24 500 Eur metams, bet gali buti ir 40–60 tūkst.
- Kanada – apie 22 000 Eur metams.
- Australija – 10 000–22 000 Eur metams.
- Didžioji Britanija – apie 17 000 Eur metams (priklauso nuo studijų programos)
Pigiausios studijos:
- Danija, Švedija, Suomija – studijos nemokamos.
- Vokietija – nemokamos (reikalinga vokiečių kalba).
- Belgija – 962 Eur
- Olandija – 2209 Eur
- Ispanija – 1000–2500 Eur (priklausomai nuo Ispanijos regiono).
- Kinija – 2500–4000 Eur metams.
Abiturientams šiuo metu svarbus pasirinkimų metas
Lietuvos mokyklose šią savaitę nuskambėjo paskutinis skambutis, skelbiantis mokslų pabaigą ir egzaminų pradžią dvyliktokams. Abiturientams šiuo metu svarbus pasirinkimų metas – kokį kelią rinktis po mokyklos. Dalis renkasi studijas Lietuvoje, kiti metus pailsi, o treti kelia sparnus į užsienį. Apie galimybes studijuoti taip pat papasakojo ir „KALBA“ studijų užsienyje plėtros vadovas Paulius Jakuitis. Anot jo, pastarieji metai smarkiai pakeitė studentų požiūrį į studijas užsienyje.
„Atsirado daugiau barjerų, baimių ir neužtikrintumo, bet dabar matome, kad ta banga dingsta ir mes grįžtame į 2019 m., kuomet didelė dalis studentų domėdavosi studijomis užsienyje“, – kalbėjo P. Jakuitis.
Jis priduria, kad svarbiausia rinktis studijas pagal galutinį tikslą, atsakant sau į klausimus „ką aš norėčiau veikti?“ ir „kur norėčiau dirbti?“
„Turime tokią situaciją, kad daugelis studentų kalba dažniausiai tik anglų k., tada turime rinktis tik tas šalis arba tuos universitetus, kurie turėtų programą būtent ta kalba. Kaip rinktis šalį? Jeigu jau vyksti studijuoti į užsienį, reikės adaptuotis prie socialinio gyvenimo, atlikti praktikas. Jeigu yra žmonės, kurie žavisi ta pačia Prancūzija arba Vokietija, tai žinoma, kad būtų puiku rinktis tas šalis, nes jos kelia susižavėjimą. Išgryninus šiuos dalykus galime kalbėti apie finansavimą, nes kaina šiuo metu yra neapibrėžta, ji visur yra svyruojanti, tačiau yra įvairūs finansavimo variantai, tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje“, – kalbėjo studijų užsienyje plėtros vadovas.