10 šimtukininkų šiemet paruošusi mokytoja rekordininkė savo darbo nesureikšmina: aš tiesiog esu eilinė mokytoja

Šiemet jauniesiems marijampoliečiams geriausiai sekėsi lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas, o šimtukininkų rekordas, kaip ir pernai, priklauso Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai ekspertei Violetai Žebrauskienei. Egzaminui mokytoja ruošė 24 abiturientus, iš kurių net 10 surinko maksimalų 100 balų įvertinimą. Nors mokytoja savo darbo nesureikšmina ir sako, kad puikius rezultatus užsidirbo patys mokiniai, ją nustebino aplinkinių reakcijos: kol dauguma mokytojai nuoširdžiai dėkojo ir ją sveikino, atsirado ir tokių, kurie nusprendė įžeisti.

Savo darbo nesureikšmina: puikius rezultatus vadina mokinių nuopelnu

Puikūs mokinių rezultatai V. Žebrauskienę džiugina ne pirmą kartą. Pernai jai taip pat pavyko egzaminui paruošti rekordiškai daug šimtukininkų. Tąkart dvi abiturientų klases mokiusi mokytoja džiaugėsi 15 šimtukų, o šiemet ruošta viena abiturientų klasė nustebino surinkdama 10 šimtukų.

V. Žebrauskienė prisimena, kad rezultatų paskelbimo diena buvo sunki ir kupina nerimo – nerimavo ne tik patys mokiniai, bet ir jų tėvai, mokytojai ir abiturientų auklėtojai. Įtampą kėlė ir stringanti sistema, kurioje mokiniai galėjo sužinoti savo rezultatus.

Tačiau vos per vieną akimirką viskas apsivertė aukštyn kojomis, mat visą nerimą, įtampą ir stresą pakeitė nuostaba ir džiaugsmas. Tai akimirka, kai mokytoja sužinojo, kad net 10 jos mokinių surinko 100 balų.

„Gerais rezultatais visada būni maloniai nustebintas. Tai tiesiog visada yra labai džiugu. Džiaugiuosi už savo mokinius, kad jie pasiekė gerų rezultatų. Juk viską pasiekė jie, o aš tik rodžiau kelią“, – džiaugiasi mokytoja.

Sveikinimai džiugina, tačiau sulaukė ir skaudžių replikų

Anot jos, puikūs rezultatai yra mokinių nuopelnas, o šių metų egzaminas niekuo nebuvo lengvesnis už pernykščius. Rašinių temos niekada nebūna lengvos, sako ji, o joms pasiruošti visuomet reikalingas didelis žinių bagažas.

„Dalyko programoje yra labai daug autorių, o jų visų mokiniai nespėja giliai išmokti. Kai pamatai temas ir autorius, būna nerimo. Niekada nebūnu garantuota, kad, o, čia bus lengva. Niekada nežinai, kaip mokiniai susitvarkys su šiomis temomis, galų gale, kaip susitvarkys su savo emocijomis, stresu“, – sako V. Žebrauskienė.

Sužinojus rezultatus, pasipylė gražūs sveikinimai iš mokinių, jų tėvelių, giminių ir kolegų. Tačiau mokytoją nustebino tai, kad ne visi sveikinimai buvo gražūs – atsirado nemažai ir piktų, žeidžiančių komentarų, kuriuos ji vadina šaukštu deguto medaus statinėje.

„Purvo pasipylė labai daug, buvau šokiruota. Žmonės, nesusiję su mokykla, išvadino mane visokiais žodžiais. Negalėjau patikėti, kad galiu būti pavadinta buka, idiote, neišmanančia, kad mane reikia išmesti iš darbo, pakarti. Atsitiktinai pamačiau tuos komentarus – galbūt žmonės yra labai pavargę. Kitais metais bus puiki proga pradėti pamokas apie toleranciją. Ten, kur meilė, visada šalia yra ir neapykanta. Tai yra sunkioji dalis“, – atsidūsta mokytoja.

Norint pasiekti gerų rezultatų, svarbiausia suprasti, kad mokiniai skirtingi

V. Žebrauskienė pabrėžia, kad puikūs egzaminų rezultatai pirmiausiai yra mokinių nuopelnas. Todėl norint suprasti, kas svarbiausia siekiant puikių rezultatų, ji siūlo įsiklausyti į tai, ką šiemet kalba dažnas šimtukininkas.

„Mokiniai pasako mums gerai žinomą tiesą – ne visiems tinka tas pats mokymosi būdas. Reikia sutelkti dėmesį į tai, kas svarbu mokiniui, kas jam artima, kas priimtina, ir tada taip mokytis. Lygiai taip pat ir aš dirbu su savo mokiniais. Juk klasėje yra įvairiausių mokinių: vienam tinka vienas stilius, kitam – kitas. Negali vien kokiomis nors aukštomis frazėmis kalbėti – turi pritaikyti ugdymo turinį prie visų. Tada galima pasiekti gerų rezultatų“, – įsitikinusi mokytoja.

V. Žebrauskienė nemano, kad darbe patiria didesnių sunkumų, nei bet kuris kitas mokytojas.

„Aš tiesiog esu eilinė mokytoja. Turiu įveikti tuos pačius sunkumus, kaip ir visi mano kolegos. Pirmiausia tai nemaža programos medžiagos apimtis: turime daug privalomų autorių, o kad tas autorius taptų artimas mokiniui, reikia daug daugiau laiko kalbėtis, skaityti, rašyti. Čia vienas iš didesnių sunkumų, dėl kurio mes kartais esame priversti vieniems autoriams teikti didesnę reikšmę, o kitiems skirti mažiau dėmesio. Be to, neturime laisvai prieinamo užduočių banko, kuris leistų gerokai lengviau pasiruošti pamokoms, kad pasiruošimas neatimtų labai daug jėgų. Tai ne tik mano, bet ir kiekvieno lituanisto, matematiko, ikimokyklinio ugdymo specialisto realybė“, – sako V. Žebrauskienė.

Jaunoji karta mokytojai teikia gražių vilčių

Nors viešoje erdvėje neretai tenka sutikti pamąstymų apie tai, kokių iššūkių mokytojams kelia šiuolaikinių Z kartos jaunuolių mokymas, V. Žebrauskienė įsitikinusi, kad šių dienų mokyklose auga daugybė puikių žmonių.

„Šiandien labai ryškus amžinas kartų konfliktas – vyresnė karta ir jaunesnė karta, tėvai ir vaikai. Amžinai taip buvo, amžinai turbūt taip ir bus. Šiuolaikinis jaunimas yra truputėlį kitoks, bet kai mes buvome jauni, irgi buvome kitokie, nei mūsų tėvai. Kaip visur yra visokių žmonių, taip ir visokių jaunuolių yra ir aš tikrai nesakyčiau, kad jie yra blogi. Vieni mokiniai susitelkę į mokymo procesą, kol kiti lieka truputėlį nuošaliau dėl įvairiausių asmeninių priežasčių. Vis tiek daugelis jų subręs ir tai bus puikūs žmonės, kurie kurs mūsų gražią Lietuvą“, – tiki V. Žebrauskienė.