Bet kuris su duomenų analize susidūręs žmogus, pasakytų, kad tokios skubotos išvados yra mažų mažiausiai neatsakingumo pavyzdys, įsitikinęs jis.
„Šiemet po egzamino ir paskelbus rezultatus, nutariau panagrinėti egzamino rezultatus ir užduotis. Tyrimo išvados akivaizdžiai parodo, kad kasmet šokinėjantis matematikos egzamino išlaikymo procentas yra egzaminus rengiančios Nacionalinės švietimo agentūros manipuliacijos užduotimis, vertinimo instrukcija ir galutiniais rezultatais pasekmė“, – neabejoja D. Dzindzalieta.
Užduotys buvo testuojamos prieš egzaminą?
Pasak matematiko, visų pirma, šiemet pirmą kartą egzamino užduotys buvo testuojamos dar prieš egzaminą: „Nemažai mokytojų po egzamino pastebėjo, kad minimalų lygį atitinkančios užduotys buvo labai panašios į bandomojo egzamino užduotis. Tos užduotys buvo neįtikėtinai panašios, skyrėsi tik uždavinio redagavimas ir pateikti skaičiai. Vien išsprendę bandomąjį egzaminą mokiniai egzamine galėjo atpažinti bent 13 užduočių! Tokios manipuliacijos su būsimomis egzamino užduotimis dar neteko matyti. Dėl šios priežasties pakilo bendras visų surinktų taškų vidurkis ir žinoma sumažėjo neišlaikiusių egzaminą.
Antra, atlikti skaičiavimai parodė, kad neišlaikymo kartelė vienareikšmiškai priklauso priklauso nuo egzamino sunkumo ir išlaikymo kartelės. Tais metais, kai egzaminas buvo sunkesnis, neišlaikymas buvo didelis, o tais metais, kai užduotis buvo palengvinama, tai iš išlaikymas buvo geresnis. Atrodo akivaizdus teiginys, kurį įrodyti statistiškai yra labai lengva, bet tą atkakliai neigia tiek NŠA, tiek ŠMSM atstovai“.
Nesilaikoma kriterinio vertinimo principo?
D. Dzindzalieta sako, kad kita nuolatinio egzaminų rezultatų kitimo priežastis yra ta, kad NŠA nesilaiko kriterinio vertinimo principo: „Kriterinis vertinimas reiškia, kad jau prieš egzaminą yra nustatomi kriterijai, kuriuos įvykdęs moksleivis išlaikys ar neišlaikys egzamino. Deja, jau po egzamino susirinkusi komisija pakeičia tą kartelę atsižvelgdami į egzamino rezultatus. Nors NŠA atkakliai teigia, kad kartelė nėra keičiama ir ji yra lygi 10 taškų iš 60.
Tačiau vieši duomenys rodo, kad per pastaruosius 11 metų kartelė buvo keista 8 kartus! Net 8 kartus NŠA koregavo egzamino rezultatus jau po egzamino. Ir šioje vietoje reikėtų pastebėti, kad NŠA akivaizdžiai meluoja, sakydama, kad egzamino išlaikymo kartelę jie nustato nematydami rezultatų, nes posėdis dėl minimalios kartelės vyksta jau ištaisius mokinių darbus ir turint visą informaciją apie jų išlaikymą. Belieka tik tikėti NŠA direktoriaus pavaduotojos Astos Ranonytės žodžiu, kad turėdami visą statistiką, NŠA posėdžio metu į ją niekas nežiūri“.
Pasak VU docento, dar viena nuolatinio rezultatų kitimo priežastis yra nuolat besikeičiantis darbų vertinimas: „Nors NŠA savo svetainėje patalpina oficialią vertinimo instrukciją, bet visi vertintojai žino, kad vertinimo metu yra naudojama neoficiali išplėstinė vertinimo instrukcija. Dėl šios priežasties dalis abiturientų šiemet net neišlaikė egzamino. Kaip pavyzdį galėčiau pateikti abiturientą, kuris idealiai išsprendęs uždavinį, neišlaikė egzamino, nes jo sprendimas pagal neoficialią vertinimo instrukciją buvo vertas 0 taškų, nors pagal oficialią vertinimo instrukciją jo sprendimas buvo teisingas. Nepadėjo nė apeliacija, nė apeliavimas į sveiką protą“.
Išvardijus rezultatų kitimo priežastis, D. Dzindzalieta sako, kad verta paminėti ir neigiamas tokių kitimų pasekmes: „Tais metais, kai egzaminų rezultatai yra blogesni, visa spauda mirga nuo neigiamų epitetų mokinių ir jų mokytojų atžvilgiu. Tais metais, kai jau rezultatai yra geresni, kalbama apie mistinį susitelkimą, mokytojų pagerėjusį darbą, apie mokinių žinių proveržį. Taip yra paslepiama iš tikro labai prasta padėtis su mokykline matematika. Nuslepiamas pagalbos mokytojams ir mokiniams, kokybiškų vadovėlių, kitų mokymosi priemonių trūkumas.
Ir kas turbūt blogiausia, pasirėmus rezultatais ypatingos skubos tvarka buvo atnaujinta bendrojo ugdymo programa, net nepadarius rimtų tyrimų, ar programos keitimas kaip nors pagerins padėtį. Skubos tvarka atnaujinus programą, buvo netyčia pamiršta, kad su ta programa pirmiausiai dirbs mokytojai“.
NŠA egzamino rezultatus vertina teigiamai
Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) direktoriaus pavaduotoja Asta Ranonytė sako, kad jie matematikos egzamino rezultatus vertina teigiamai: „Manome, jog po pernai metų mokyklos, savivaldybės, mokytojai bei visa likusi švietimo bendruomenė sutelkė dėmesį ir pastangas gerinti esamą situaciją, tarpusavyje dalijosi patirtimi, kaip pasiekti aukštesnių matematikos rezultatų. Be abejo, dar turi kur padirbėti ir ties šia riba nesustoti“.
Į klausimą, kaip nustatoma vertinimo kartelė, kodėl ji keičiama ir kodėl nuspręsta šį kartą ją keisti, NŠA atstovė atsako, kad brandos egzaminų programose yra nustatoma preliminari egzamino išlaikymo riba. Matematikos brandos egzamino programoje (patvirtinta 2011 m., nauja redakcija – 2014 m.) įvardyta, kad minimalią egzamino išlaikymo taškų ribą nustato ir tvirtina brandos egzaminų vertinimo komitetas. Mokiniai, pasiekę egzamino išlaikymo taškų ribą, laikomi egzaminą išlaikiusiais. Preliminari numatyta egzamino išlaikymo taškų riba yra 9,6 taško (10 taškų) iš 60.
Pagal Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašą, mokiniai, pradėję mokytis pagal Vidurinio ugdymo programą (III gimnazijos klasėje) pasirašytinai supažindinami su egzamino programa, taip pat ir egzamino išlaikymo reikalavimais. Šių metų abiturientai nebuvo išimtis.
Išlaikymo ribas nustato Brandos egzaminų vertinimo komitetas, remiantis egzamino programa, egzamino užduotimi bei vadovaudamasis Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašu.
Nesutinka dėl užduočių pasikartojimo, ramina būsimus abiturientus
Paklausus, kodėl kasmet yra skirtingo sudėtingumo užduotys – vienais metais labai sunkios, kitais metais – labai lengvos ir kodėl šiais metais jų didžioji dalis pasikartojo, A. Ranonytė sako, kad užduotys rengiamos vadovaujantis Matematikos brandos egzamino programa: „Tematiniu požiūriu, pagal veiklos sritis, pagal tikrinamus gebėjimus užduotys buvo orientuotos į tai, ko mokiniai mokėsi ,egzamino užduotyje 40 proc. užduoties taškų atitiktų bendrąjį kursą, o 60 proc. – išplėstinį kursą, kad atitiktų egzamino matricą. Kiekvieno asmens vertinimas užduočių sunkumo atžvilgiu yra subjektyvus. Viešoje erdvėje pasirodę komentarai apie užduočių pasikartojimą yra spekuliatyvūs ir neturi jokio pagrindimo“.
NŠA atstovė ramina būsimus abiturientus, kad jie gali būti ramūs ir po vasaros galės sėkmingai pradėti pasiruošimą: „2024 m. valstybinio brandos egzamino užduotys bus rengiamos pagal šiuo metu galiojančią egzamino programą. Tai reiškia, jog kitų metų sesijai neplanuojama keisti užduočių rengimo bei darbų vertinimo principų. Pokyčiai numatomi nuo 2025 m., kai egzamino užduotys bus rengiamos pagal atnaujintas bendrąsias programas“.
Į klausimą dėl paties egzamino vertinimo, nes vis pasirodo žinių, kad užduotys atliktos teisingai, bet atsakymas neparašytas teisingai, nors rezultatas tas pats į tai vertinama 0 balu, A. Ranonytė paaiškina, kad egzamino metu vertinamos skirtingos gebėjimų grupės, pavyzdžiui: žinios, supratimas, matematikos taikymas, problemų sprendimas.
„Konkretaus teisingo atsakymo neįvardijimas išsprendus uždavinį gali būti traktuojamas kaip nežinojimas ar supratimo stoka, ką ir kaip reikėjo atlikti. Sunku tiksliai vertinti ir komentuoti, kai nėra pilnai susipažinta su konkrečiu atveju, bet galima daryti prielaidą, jog diskutuojama apie minėtas aplinkybes“, – sako ji.
Vertinimo komisijos darbas nesusijęs su išlaikymo ribos nustatymu ar užduočių rengimu
Paklausus, kas buvo vertinimo komisijos pirmininkas ir kiek dažnai jie keičiasi, NŠA atstovė sako, kad Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo aprašas nustato, kad valstybinių brandos egzaminų kandidatų darbų vertinimo komisijų pirmininkus egzaminų sesijai skiria Švietimo, mokslo ir sporto ministras.
Vertinimo komisijos pirmininkais skiriami ne tik atitinkamo dalyko ekspertai, mokslininkai, bet ir vadybinių gebėjimų turintys specialistai. Mokinių darbus vertina vertintojai pagal patvirtintą vertinimo instrukciją. Vertinimo komisijos pirmininkas yra tik proceso organizatorius ir moderatorius, turintis užtikrinti standartizuotą bei objektyvų mokinių darbų vertinimą.
„Pabrėžiame, kad vertinimo komisijos darbas nėra niekaip susijęs su išlaikymo ribos nustatymu ar užduočių rengimu. Šių metų egzaminų sesijos matematikos vertinimo komisijos pirmininku buvo VU matematikos mokslų daktaras Šarūnas Repšys“, – patikslina A. Ranonytė.