VU Verslo mokyklos direktorė dr. Birutė Miškinienė sako, kad verslo mokyklos yra labai skirtingos – nuo klasikinių universitetų iki daug praktinių elementų turinčių studijų.
„Esame įsitikinę, kad verslo tikrai negalima išmokti iš vadovėlio, tik paskaitose. Kai sprendi konkrečius atvejus, formuoji idėjas ir transformuoji jas į verslo idėją, tai ir yra antrepreneriška mąstysena, ir tai – ateities kompetencija. Aplink labai daug žmonių turi idėjų, juk mes visi jų turime, bet kad idėją įgyvendintum, paverstum verslu, jau reikia gebėjimų, žinių, pasiryžimo. To mes ir mokome, – tai mąstysena, galvosena, kaip tą idėją įveiklinti“, – pasakoja B. Miškinienė.
Pašnekovė sako neretai susidurianti su stereotipais, kad jei jau verslo mokykla, tai ji ruošia verslininkus, ir kiekvienas, baigęs tokias studijas, kuria verslą. Tačiau tai, anot B. Miškinienės, nėra tiesa.
„Tas mąstymas šiandien visur reikalingas, nesvarbu, kur Jūs dirbsite, – ar savivaldybėje, ar ministerijoje, ar ligoninėje, ar vaikų darželyje. Darbe problemos, turint antrepreneriška mąstyseną, virsta galimybėmis – neužsiciklini su problema, ieškai naujų galimybių“, – paaiškina pašnekovė.
„Antreprenerystė – penkiolikos kompetencijų rinkinys: tai sugebėjimas dirbti komandoje, priimti lyderystę, atsakomybę, savarankiškumą, gebėjimą komunikuoti – dvidešimt pirmojo amžiaus kompetencijos, kurios reikalingos gyvenant šiuolaikiniame pasaulyje, kur nebėra status quo, kur viskas keičiasi kiekvieną sekundę. Manau, tai kompetencija, kurią šiais laikais turi turėti kiekvienas žmogus“, – priduria „Lietuvos „Junior Achievement“ vadovė Andželika Rusteikienė.
Anot jos, anksčiau žmogus karjerą galėjo planuoti 20-čiai metų į priekį ar suplanuoti pajamas, kurios bus uždirbtos per 40 metų, dabar to padaryti jau neįmanoma.
„Tyrimai rodo, kad jauni žmonės, kurie šiandien baigia mokyklą, tikėtina, turės apie dvidešimt skirtingų pozicijų, kuriose dirbs, kokias penkias karjeras spės pakeisti. Šiandien žmogui, kuris galvoja apie savo ateitį, ateina į pasaulį, kur nebėra vienos ateities, o jų daug, mes turime padėti kiekvienoje programoje įgyti antreprenerystės kompetenciją“, – įvardija pašnekovė.
Darbas komandoje, proaktyvi mąstysena, būtinybė išmokti eiti pas vadovą ne su įvardijama problema, o su jos sprendimais, kritinė mąstysena, lyderystė, kūrybingumas, ne tik žinios, bet ir praktiniai patyrimai – A. Rusteikienė vardija, kad viso to reikia bet kuriame darbe, net jei tai tiksliųjų mokslų kryptys.
„Kalbant apie antreprenerystę, tai fundamentaliai keičia mokymosi procesą tiek mokykloje, tiek universitetuose, nes suprantame, kad tam neužtenka tik vadovėlio. Tam, kad išmoktum antreprenerio požiūrio, tu turi eiti ir daryti. Antrepreneris – tai veiklus žmogus, ir nesvarbu, ar bus socialinės įmonės įkūrėjas, ar ne pelno siekiančios organizacijos darbuotojas, ar valstybės tarnautojas, ar verslo įkūrėjas“, – įvardija pašnekovė.
A. Rusteikienė sako, kad aktyvus asmuo jau nelaukia instrukcijų, ką atlikti darbe, o pats rodo iniciatyvą, pats yra kūrėjas. Visgi ta laisvė ateina su atsakomybe, tad tai yra ir iššūkis.
Kinta ne tik žmonių veikla, kinta ir dirbtinio intelekto galimybės. VU Verslo mokyklos direktorė dr. B. Miškinienė sako, kad išties sunku pasakyti, kiek plačiau jos bus pritaikytos ateityje, tačiau jau dabar suprantama, kad dalį žmogaus veiklos tikrai pakeis dirbtinis intelektas.
„Jis tikrai kažką pakeis ir tam reikia nusiteikti. Jau dabar turėdami dirbtinį intelektą savo aplinkoje mes kartais sakome „jis“ – suasmeniname, sužmoginame. Manau, mums bet kokiu atveju reikės su juo susidraugauti ir partneriauti. Tuomet laimėsime visi, nes gana daug techninio darbo šiandien gali padaryti dirbtinis intelektas, ir jau yra kompanijų, kurios jį naudoja, tačiau dirbtinis intelektas niekada nepakeis žmogus, nepakeis emocijos ir kūrybingumo. Tai yra algoritmas – kaip mes jį užprogramuosime, tokį rezultatą ir turėsime“, – sako B. Miškinienė.
Pašnekovė priduria, kad dirbtinis intelektas nepakeis ir antreprenerystės, tačiau žmogui gali itin daug pagelbėti.
O ko reikia, kad jaunas žmogus imtųsi verslo studijų ir mokytųsi antrepreneriškos mąstysenos?
„Visų pirma reikia noro mokytis, – nusišypso B. Miškinienė. – Tam reikia drąsos, nes yra labai daug komandinio darbo, neaiškių situacijų, kurias būtina spręsti, ir visų pirma reikia mylėti žmones, nes reikės dirbti komandose. Mes skatiname ir baigiamąjį darbą rašyti komandose, nagrinėti verslo atvejį būtent komandose, nes antreprenerystė yra susijusi su žmonėmis ir žmonių komandomis. Ir, be abejonės, reikia turėti aistros – aistros mokytis, aistros atrasti, aistros rizikuoti.“
A. Rusteikienė pabrėžia, kad antreprenerystė yra laisvė – tai žingsnis, leidžiantis laisvai mąstyti, laisvai kurti ir laisvai daryti.
„Ateities ekonomika bus įvairi – mes dirbsime ir komandose, ir vis daugiau bus žmonių, kurie dirba patys sau, kurie tampa savo prekės ženklu, ateina į bet kurią organizaciją ir pasiūlo savo prekių, savo paslaugų, gali kurti vertę. Su šia verte mąstymas apie verslą keičiasi mes, antrepreneriai, turime kurti vertę, ir nesvarbu, kur ateitume – ar į mokyklą, ar į valstybės įstaigą, ar kurtume verslą, privalome ieškoti, kaip padaryti geriau, daugiau, produktyviau. Turime atrasti problemos sprendimą, kurio dar niekas nepastebėjo. Tam ir atrandame naujas rinkas, naujus klientus, naujas inovacijas“, – vardija A. Rusteikienė.
Pašnekovė sako, kad skirtingų sričių specialistai, susibūrę į vieną komandą, gali atrasti daug naujų vertingų dalykų, kurių dar nebuvo sumanyta. O pasitelkus technologijas ir sutaupius dalį laiko tas kelias valandas galima skirti naudos sau ir aplinkai suteikiančiai veiklai.