Be elektros turbūt daugelis nebemokėtume gyventi. Energetikos sąvoka plečiasi, kinta, reikalauja vis daugiau žinių, tad šios srities specialistams tenka tobulėti ir mokytis vis naujų dalykų.
Sovietmečiu energetiko specialybė turėjo didžiulę paklausą, norinčių nusidriekdavo eilės. Anot pašnekovės, dabar tiek daug norinčių tapti energetikos specialistais nebėra, tad sukurta programa „Energy Start Smart“, per kurią norima supažindinti moksleivius, koks tas energetikos specialisto darbas.
„Kartu su socialiniais partneriais turime programą „Energy Start Smart“, bandome įtraukti kuo daugiau moksleivių rinktis energetikos srities studijas, tačiau susiduriame su problema, kad visa apimtimi negalime įgalinti šios programos, nes nėra studijuojančių. Nėra dėl to, kad pastarąjį dešimtmetį vis mažiau žmonių renkasi inžinerijos studijas, o energetikų dalis visai mažytė. 2022 metais atliktais skaičiavimais, apie 2800 moksleivių pasirinko inžinerijos ir statybų srities studijas. Iš jų nuo 5 iki 10 procentų pasirinko energetikos sritį. Taigi galima įsivaizduoti, kiek jų lieka po ketverių metų, nes juk yra ir kitų sektorių, konkuruojame ir su gamybos įmonėmis, ir su užsienio įmonėmis. Tai paklausi specialybė“, – dalijasi pašnekovė.
Rinkdamiesi tiksliuosius mokslus jauni žmonės pirmenybę teikia IT ir gamybos sričiai – anot B. Petikonis-Šabanienės, robotizacija ir skaitmenizacija reikalinga kone visuose verslo sektoriuose.
Personalo atrankos kompanijos partneris Andrius Francas sako, kad stebint situaciją rinkoje – vaizdas liūdnokas, mat tiek technologijų, tiek energetikos srities specialistų poreikis auga, tačiau studijas besirenkančių – vis mažiau.
„2022 metais į universitetus įstojo 63 studentai, 2016-aisiais metais jų buvo maždaug apie 120 – Lietuvos universitetuose į energetikos specialybes stojančių studentų sumažėjo du kartus. 2016 metais į visas technologijų ir statybos inžinerijos sritis technologijų studentų buvo apie 2800, 2022 metais – 1500. Matome, kad auga, keičiasi energetikos sektorius, numatyti dideli projektai, tiek jau vykstantys saulės ir vėjo energetikos srityje. Turėsime projektų ir su jūra, jau dabar žmonės kalba, kaip atrodys Palanga, kaip pasikeis vaizdas. Bet kartu auga ir gamybos sektorius, kiekvienam gamintojui reikalingas bent jau vienas ar du energetikos inžinieriai. Dar vienas dalykas – yra dalis žmonių, gimusių 1960–1970 metais, jie po truputį išeina į pensiją, o pikas ir buvo būtent tų žmonių, gimusių šiuo laiku. Taigi turėsime nemenką duobelę“, – kalba A. Francas.
„Įmonės net įsteigė stipendijas, kurių visų nė nepasiima studentai, norintys studijuoti šią sritį. Patys darbdaviai konkuruoja, kiek daugiau „saldainių“ gali pasiūlyti – papildomą sveikatos draudimą, papildomų atostogų, gražų biurą ar karjeros galimybių, mokymų. Tai jau yra darbo rinkoje, o jauniems žmonėms tokie dalykai – papildomos patrauklios naudos“, – apie energetikos ir inžinerijos darbuotojų viliones pasakoja A. Francas.
Pašnekovas sako manantis, kad specialistų poreikis tik didės, tad pasirinkę studijas turės galimybę gauti ne tik tiesiog darbą, bet tokį darbą, už kurį gerai mokama.
„Samdome ir į atsinaujinančios energetikos sritį, matome, kad ypač jaunesni žmonės ateina vedami pačios idėjos apie tvaresnį, žalesnį pasaulį, galimybės prisidėti prie to, kas turės ilgalaikę vertę. Šitai nėra tik gražūs žodžiai, matome tai per pokalbius. Žmonės sako „galiu pradėti nuo praktikanto“, „galiu persikvalifikuoti iš kitos srities“, nes pati idėja, transformacija į žaliąją energetiką yra didžiulė galia, kuri pritraukia vis daugiau žmonių, pasiruošusių mokytis. Apie mokymąsi reikia kalbėti daugiau ir daugiau, net tai yra pagrindinis kelias, kaip galime praplėsti energetikų skaičių“, – sako B. Petikonis-Šabanienė.
Pagal moksleivių įtraukimo programą ne kartą į mokyklas vykusi pašnekovė pasidalija, kad buvo maloniai nustebinta, kiek daug vaikai žino apie žaliąją energetiką ir technologijas.
„Matyt, tai ta tema, kuri visuomenei tikrai rūpi, matau daug susidomėjimo, tai negali nedžiuginti“, – nusišypso pašnekovė.