Ekspertė – apie pasikeitusius darbuotojų poreikius: per pandemiją išmokome daug pamokų

Kasrytinė kelionė į darbą, pietūs su kolegomis ir nuolatinis socialinis kontaktas – šiuos kažkada nepajudinamus darbo komponentus pandemija pakeitė į darbą iš namų, vaizdo konferencijas ir gerokai sumažėjusį gyvo bendravimo kiekį. Kaip pasikeitė darbuotojų požiūris į darbą, kas juos motyvuoja ir ko jie tikisi iš savo vadovų?

Pandemijos padiktuoti pokyčiai, atrodytų, jau praeitis, tačiau darbo rinkoje pritaikytos permainos išlieka, nors darbuotojai ir noriai grįžta į biurus.

„Manau, per pandemiją išmokome daug pamokų, viena iš jų, kad galime dirbti iš bet kur. Kalbant apie kai kurias profesijas, tai netrukdo, o kaip tik leidžia susikaupti. Manau, darbuotojams šiandien labai daug pasirinkimo – iš kur galiu dirbti, kada galiu dirbti. Daug darbdavių susiduria su klausimu, kiek efektyviai darbuotojai gali dirbti iš namų ir kiek jie turėtų būti biure. Ši dilema labai priklauso nuo darbo pobūdžio – natūralu, kad gamyba negalės veikti per nuotolį. Beje, kai kurios funkcijos yra labiau biuro nei darbo iš namų – klientų aptarnavimo ir panašiai. Tačiau šiandien, manau, daugumos įmonių darbuotojai turi galimybę rinktis, kiek ir kada dirbti iš namų“, – sako Organizacijų pokyčių ir verslo praktikė Lina Maskoliūnė.

Anot pašnekovės, sąmoningumas nuotoliniame darbe turi būti iš abiejų pusių. Pasitelkus darbdavio pasitikėjimą ir darbuotojų atsakomybę galima suburti puikią komandą, tačiau indėlis turi būti iš abiejų pusių.

„Mes labai dažnai susiduriame su pasitikėjimo, atsakomybės ir kontrolės klausimu. Per lyderystės mokymus vadovams įteigta, kad jie turi prisiimti atsakomybę, kontroliuoti situaciją, viską matyti, žinoti ir taip toliau. Šiandieninė lyderystė jau nebėra tokia, šiandieninė lyderystė, visų pirma, tai pasitikėjimas ir suvokimas, kad aš nesu dievas ir galiu ko nors nežinoti. Žmonės, kurie atlieka tam tikrą darbą, supranta, kaip reikia atlikti geriausiai. Šiandien svarbu įsiklausyti į komandą – girdėti jos poreikius labai labai svarbu. Vadovams svarbu matyti žmones biure, kad palaikytų ryšį, nes per nuotolį palaikyti ryšį ir kontaktą tarp žmonių itin sunku. Manau, atliekant komandinį darbą gyvas kontaktas labai sveika, darbuotojai patys nori ateiti į biurą, sutikti kitų žmonių. Jauti, kad tu reikalingas ne tik darbui atlikti, bet lygiai taip pat esi komandos dalis“, – paaiškina pašnekovė.

Žmogiškas socialinis ryšys darbuotojams padeda kurti kitokius santykius. Pašnekovė sako, kad kai kuriose tarptautinėse kompanijose darbuotojai nėra vienas kito matę, ir jiems tai normalu, tačiau tie, kurie dirbo komandose, jaučia poreikį būti kolektyve.

„Kartais net nereikia pokalbio: esi erdvėje, girdi, jauti ir matai, kaip kolektyvas jaučiasi, kaip žmonės reaguoja – juokiasi ar keikiasi. To nepamatysi, kai padedi telefono ragelį, nežinai, ką jie iš tiesų galvoja. Būnant kolektyve ir reaguoti galima greičiau, sakysi: aš mačiau, kaip tu reagavai, ar tau viskas gerai, ar sutinki, ar turi idėjų? Kontaktas padeda ne tik jausti, bet ir greičiau pastebėti. Šiandieninės organizacijos turi būti labai adaptyvios, turi sugebėti greitai reaguoti, greitai prisitaikyti prie naujų aplinkybių. Lygiai tokie turi būti ir vadovai“, – dalijasi L. Maskoliūnė.

Organizacijų pokyčių ir verslo praktikė sako, kad kintanti darbo rinka skatina mokytis ir vadovus, ir darbuotojus. Vadovai, anot pašnekovės, dabar turi nurodyti kryptį, priminti nustatytus susitarimus, tačiau nekontroliuoti darbuotojo, kaip jis atlieka darbą. Aišku, esant klaidoms, apie jas kalbėti būtina, bet kintanti darbo rinka kelia kartelę darbdaviams būti komandos dalimi ir atsisakyti aklos kontrolės.