Įvertino abiturientų siaubu vadinamą matematikos egzaminą: čia bandoma pagauti, ko neišmokai

Matematikos egzaminą galima vadinti vienu nelaukiamiausių – abiturientų rezultatai kasmet prastėja, o pernai net trečdalis egzaminą laikiusių abiturientų jo neišlaikė. Šiemet abiturientai dalinasi įvairiomis nuotaikomis – kol vieni tikisi puikių rezultatų ir mano, kad šių metų egzaminas lengvesnis, kitiems, priešingai, daugiau sunkumų sukėlė šių metų užduotys. Įspūdžiais po egzamino su „Delfi“ dalinasi Lietuvos moksleivių sąjungos viceprezidentas Emilis Mikulskis. Anot jo, matematikos egzaminas metai iš metų tampa kirviu, nes jo tikslas – prigauti, ko nemokame.

Lietuvos moksleivių sąjungos viceprezidentas Emilis Mikulskis sako, kad jo aplinkoje abiturientai šių metų matematikos egzaminą vertina kaip lengvesnį nei pernykštis.

„Egzistuoja ta tendencija – vienais metais sunkesnis, kitais metais lengvesnis. Pernai, vis dėlto, buvo išpuolęs sunkesnis. Šiemet jis lengvesnis tiems abiturientams, kurie norėjo tik išlaikyti egzaminą. Kalbant apie siekiančius aukštesnių balų, buvo paminėta, kad paskutiniai uždaviniai, kaip jau įprasta metai iš metų, buvo sunkoki. Klausimas, kiek mes turėsime šimtukų ir pačių aukščiausių balų, nes pasiekti pačią viršūnę buvo sunku“, – kalba E. Mikulskis.

Dauguma abiturientų renkasi laikyti matematikos egzaminą tam, kad įstotų į valstybės finansuojamą vietą aukštosiose mokyklose. Ar išties šiemet bus lengva peržengti šį laiptelį? E. Mikulskis atsako, kad didelių sunkumų šių metų egzaminas abiturientams neturėjo sukelti.

„Norint išlaikyti bet kurį egzaminą, reikia pasistengti. Nesvarbu, ar tai būtų lietuvių kalba, anglų kalba, istorija ar matematika. Nesvarbu, mokeisi A ar B lygiu – reikia pasimokyti. Jei pasimoko, abiturientai neturi didesnių bėdų. Jei nusprendei viską pasilikti paskutiniam vakarui, be abejo, turi didelių sunkumų. Egzaminas nėra lengvas, jam reikia ruoštis“, – „Delfi“ komentuoja E. Mikulskis.

Paklaustas, kodėl matematikos egzaminas kasmet tituluojamas didžiausiu abiturientų iššūkiu, pašnekovas svarsto, kad dėl visko kaltos spragos ir greiti mokymosi tempai.

„Čia jau ne tik pats egzaminas, 11–12 klasė, tai yra visas procesas nuo pat pradinių klasių, koks yra įspūdis apie matematiką ir kaip jai buvo ruoštasi. Jei yra spragos nuo progimnazijos laikotarpio, 6–7 klasės, jos pasimatys akivaizdžiai 10–11 klasėj ir, be abejo, bus sunkiau, kai tau reikia to pagrindo atsispirti. Egzaminą reikėtų palyginti su tarptautinio bakalaureato egzaminu. Pagrindinis skirtumas, kuris egzistuoja tarp šių egzaminų, tai aukštesnis lygis. Bet ten bandoma patikrinti, ką išmokai, o čia bandoma prigauti“, – sako jis.

„Temų skaičius ir visa programa labai plati, praktiškai vienai pamokai skiriama vis nauja tema, o kartais ir dvi temos vienai pamokai. Tai iš čia ir atsiranda tam tikros spragos, kai nėra pakankamai laiko, išmokti reikia labai daug, o egzamine pasirodo ne visi dalykai. Kas pagrinde buvo išskirta šiame egzamine pagal programą – didžiąją dalį jo sudaro funkcijos. Abiturientai irgi išskyrė, kad daugiausia buvo funkcijų uždaviniai, kurie dalinai sukėlė daugiausiai sunkumų. Bet čia, kaip minėjau, toks egzamino tipas, kai bando pagauti, ko neišmokai, o ne patikrinti, ką jau išmokai“, – „Delfi“ komentuoja E. Mikulskis.

Daugiau komentarų apie šių metų matematikos egzaminą – vaizdo įraše.

Pernai egzamino neišlaikė trečdalis laikiusiųjų

Atlikdami užduotis, abiturientai gali naudotis matematinių formulių rinkiniu, pateikiamu egzamino užduoties sąsiuvinio priede. Taip pat galima naudotis savo skaičiuotuvais be tekstinės atminties.

Egzamino užduotyje 40 proc. užduoties taškų atitinka bendrąjį kursą, 60 proc. – išplėstinį kursą. Viso egzamine galima surinkti 60 taškų, 10 iš jų už uždavinius su pasirenkamais atsakymais.

Egzamino metu tikrinami šių sričių įgūdžiai: lygtys, nelygybės ir jų sistemos, geometrija, funkcijos ir analizės pradmenys, kombinatorika, tikimybės ir statistika.

Matematikos egzaminas – vienas didžiausių iššūkių abiturientams, kurio rezultatai kasmet prastėja. Pernai šio egzamino neišlaikė kas trečias laikiusysis (35,4 proc.).

Šiemet matematikos egzaminą pasirinko laikyti 15 tūkst. abiturientų. Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, egzaminų rinkimosi tendencijos nesiskiria nuo ankstesnių metų. Kaip ir pernai, norintys laikyti valstybinius brandos egzaminus dažniausiai rinkosi anglų kalbos, matematikos, biologijos, istorijos egzaminus.

Planuojama, kad valstybinio matematikos brandos egzamino rezultatai bus paskelbti iki liepos 13 d.

Pakartotinė brandos egzaminų sesija vyks birželio 28 d. – liepos 13 d. Jos rezultatai bus paskelbti ne vėliau kaip iki liepos 17 d.