„Keičiasi laikmetis, įvyko labai daug pokyčių ir moksle, ir geopolitiniai pokyčiai, daug yra atradimų ir apskritai turime kitą laikotarpį, ir kitą kartą, kuriai yra reikalinga, turbūt, kitokia metodika“, – „LNK Žinioms“ komentavo Nacionalinės švietimo agentūros vadovė Rūta Krasauskienė.
Svarbiausi akcentai – į kompetencijas orientuotas ugdymas bei galimybė mokytojams savo nuožiūra rinktis trečdalį savo mokomo dalyko turinio.
„Įgyvendinant atnaujintą mokymo turinį, mokytojas yra savotiškai išlaisvinamas. Jis gali ir labiau interpretuoti, turi galimybę ir integruoti. Kitaip tariant, netgi labiau pasitikima mokytoju“, – teigė Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas.
„Siekiama atsisakyti tokio senovinio žinių tikrinimo ir daugiau diegti įvairias, plačias kompetencijas mokiniams“, – kalbėjo biologijos mokytojas Paulius Sungaila.
„Galbūt daugiau tyrinėjant, atrandant, ne tik konkrečių faktų kalimas, bet kad tuos faktus jie patys atrastų, kad jie naujos temos teoriją įsisavintų per tyrinėjimą, per diskusiją“, – komentavo matematikos mokytoja Aistė Ignatavičienė.
Tarpinis patikrinimas
Keisis ir brandos egzaminų laikymo tvarka.
„11 klasėje bus laikoma pirma egzamino dalis, kuri vadinsis patikrinamoji darbo. Būsimi vienuoliktokai, tai yra dabartiniai dešimtokai, laikys pirmąjį patikrinamąjį darbą, kuris iš esmės yra apie pusė egzamino, nes sudaro 40 proc. galutinio balo“, – pasakojo P. Sungaila.
Ar mokytojai spės pasiruošti darbui pagal atnaujintas programas?
„Jie ruošiasi, ruošiasi intensyviai, mokytojams vyksta daugybė mokymų. Šiuo metu mokosi per 5100 mokytojų“, – teigė R. Krasauskienė.
Visgi patys mokytojai turi nemažai nuogąstavimų dėl naujųjų programų.
„Yra daug nerimo mokytojams, jie dalykinėse asociacijose kalbasi. Ir mums nėra žinoma, pavyzdžiui, iš kokios programos dalies bus tarpinis patikrinimas trečių gimnazijos klasių mokiniams“, – kalbėjo Vilniaus Žemynos gimnazijos direktorė Aldona Šventickienė.
P. Sungailos teigimu, didžioji dalis Lietuvos mokytojų nėra pasiruošę mokyti pagal naująsias programas.
„Ugdymo programos buvo paskelbtos labai greitai, tarytum skubos tvarka ir nebuvo visiškai pasiruošta tų programų diegimui. Šiandieną mes vis dar gyvenam pažadais, kad netrukus, netrukus mokytojai gaus kvalifikacijos kėlimo mokymus, netrukus gaus naujus vadovėlius“, – vardijo jis.
Trūksta vadovėlių
Nuo kitų mokslo metų mokytojai ir mokiniai daugiau dirbs su skaitmeniniais vadovėliais. Visgi ir popierinių dar reikės, tačiau leidyklos nespėja parengti naujų vadovėlių. Dėl šios priežasties dalis mokinių jų išvis neturės.
„Šiek tiek kai kurių dalykų yra ruošiama pirmų gimnazijos (devintų) klasių mokiniams, tačiau trečių klasių mokiniai liks be atnaujintų vadovėlių“, – tvirtino Vilniaus Žemynos gimnazijos direktorė.
„Kadangi ugdymo turinio atnaujinimas vyksta ir ne visi dalykai, ar nedaugelis dalykų, turi naujesnius vadovėlius, bet galima naudotis jau buvusiais vadovėliais. Gyvename skaitmeniniame amžiuje ir šaltinių galima susirasti daug“, – komentavo D. Žvirdauskas.
Kitais metais atnaujintos programos lauks pirmokų, trečiokų, penktokų, septintokų, devintokų ir vienuoliktokų. Dar po metų ir kiti mokiniai pradės mokytis pagal naujas programas.
„Kad mokyklai būtų mažesnė apkrova, kad mokymasis vyktų laipsniškai, kad laipsniškai būtų pereita prie tų atnaujintų programų, ir kad programiniai dalykai nepersiklotų“, – priežastis, kodėl tokiu būdu atnaujinamos programos, išvardijo R. Krasauskienė.
Tiesa, geresnių moksleivių rezultatų tikimasi neiškart.
„Tos pirmosios laidos kitais, dar kitais metais bus kaip eksperimentiniai mokiniai, eksperimentiniai rezultatai. Bet kad pokyčių reikia, kitokių uždavinių reikia, aš manau, būtinai“, – tikino A. Ignatavičienė.
Nuo praėjusių metų rugsėjo pagal atnaujintas programas dirba priešmokyklinio mokymo įstaigos ir lenkų tautinės mažumos mokyklos.
Visą „LNK Žinių“ reportažą apie pokyčius mokyklose žiūrėkite čia: