Vaizdas anuomet skiriasi nuo to, ką matome šiandien
Jevgenij Abdulajev, „Vilnius coding school“ vykdantysis vadovas LOGIN konferencijoje kalbėjo apie galią ir tuos, kas galią turėjo anksčiau, vadino Guliveriais. „Pirmasis Guliveris – korporacijų guliveris. Tai yra didelės įmonės, kurios turi visą galią, gali valdyti rinkas ir daryti didžiulę įtaką vartotojams, taip pat neįsileisti naujų žaidėjų ir net juos sužlugdyti esant tokiam poreikiui. JAV 6 dešimtmetyje trys didelės korporacijos valdė beveik 90 proc. automobilių rinkos.
Tai buvo Ford, Chrysler ir General motors. Jos buvo sukaupusios didelį kapitalą, stiprius susitarimus su tiekėjais ir neįleido naujų žaidėjų. Ilgą laiką tabako korporacijos finansavo įvairius tyrimus, lobistines akcijas tam, kad paneigtų tabako kenksmingumą žmogaus sveikatai. Ir tik neseniai jos buvo priverstos pakeisti savo komunikaciją“, – apie galios poziciją turėjusias korporacijas pasakoja konferencijos pranešėjas.
Elektromobilių rinkos, sako J. Abdulajev, Guliveris taip pat neaplenkė: gamtinių dujų ir naftos pramonė, pajutusi konkurenciją iš elektromobilių pusės ėmė sparčiai finansuoti mokslinius tyrimus ir įvairias kampanijas, siekiant paneigti elektromobilių ekologinį pranašumą.
Televizijos įtaka ir mokslas
Antrasis Guliveris, anot pranešėjo, yra televizija: „Tikriausiai visi prisiminsite tuos laikus, kuomet visa šeima susirinkdavote prie televizoriaus pasižiūrėti mėgstamos laidos ir tokiu būdu televizijos kanalai mums diktuodavo, ką ir kada mes žiūrėsime, kokios trukmės bus tas turinys, kiek mes gausime reklamos. Nemažai žmonių planuodavosi savo gyvenimą pagal televizijos programą. Tai buvo dar visai neseniai“, – primena J. Abdulajev.
Trečiasis Guliveris, sako jis, yra mokslai: neretai tai – sudėtingi mechanizmai, kurie lėtai prisitaiko prie pokyčių, sunkiai adaptuojasi prie naujų rinkos poreikių, moko išskirtinai teorijos ir t.t. Ketvirtuoju Guliveriu pranešėjas įvardijo vadovus: daugybėje organizacijų vis dar galime sutikti vadovų, kurie organizuoja visą darbą ir turi visą galią, o tokio vadovo komanda tik paklūsta. Pasak J. Abdulajev, tik 15 proc. didelių organizacijų darbuotojų tokiomis sąlygomis gali dirbti efektyviai. Kito tyrimo duomenimis, 58 proc. vadovų teigia, jog jų korporacijose ir įmonėse sprendimai priimami per lėtai. Nustatyta, kad svarbiausi sprendimai korporacijose priimami per vidutiniškai 18 mėn.
Visgi, technologijų plėtra, dirbtinio intelekto išsivystymas, robotizacija paskatino ir suteikė galimybes mažom kompanijoms kurti produktus greičiau, lengviau ir efektyviau. Toks progresas atsiliepia ir versle, ir įvairiose mūsų gyvenimo srityse. Mokslai tapo žymiai lankstesni, prieinamesni ir orientuoti į praktiką, o tyrimas atskleidžia, jog absoliuti dauguma darbdavių teikia pirmenybę tiems kandidatams, kurie turi praktinių įgūdžių ir gali juos pritaikyti darbe, o diplomai, sako pranešėjas, turi vis mažesnę svarbą. Mokymai tapo lankstesni, specialistai gali rinktis mokytis nuotoliu ir t.t.
Mažų kompanijų įtakos pikas ir gebėjimo prisitaikyti svarba
Darbų organizavime taip pat vyksta pokyčiai, pastebi J. Abdulajev: nuo šiol komandos turi visą atsakomybę priimti sprendimus, daryti įtaką ir organizuoti savo darbą, o didelė įmonių dalis pereina nuo hierarchinių prie hibridinių valdymo modelių, vadovas tampa tik mentoriumi, atsakomybę perduodamas darbuotojui. Darbuotojų įsitraukimą didina mažiausių jų laimėjimų pastebėjimas ir pripažinimas.
„Klesti ir startup (startuolių) kultūra: pastarieji, reaguodami į rinkos pokyčius ir vartotojų lūkesčius, gana greitai pateikia naujus produktus. Paskaičiuota, kad net 94 proc. startuolių pristato naują produktą per tris mėnesius. Palyginimui, didelių korporacijų gretose šis procentas sudaro tik 55“.
Labai svarbus, savo LOGIN pranešime pabrėžė J. Abdulajev, ir grįžtamasis ryšys iš vartotojo, tad itin populiaru tapo paleisti į rinką testines arba kitaip beta versijas. Yra paskaičiuota, jog startuoliai, kurie pristato beta versijas ir aktyviai renka vartotojų atsiliepimus, turi 33 proc. didesnę sėkmės tikimybę.
„Vis ryškesnė tendencija, kad mažos kompanijos drebina įvairias industrijas ir užima galios poziciją, išstumdamos dideles korporacijas. Šis reiškinys verslo pasaulyje vadinamas „Dovydo prieš Galijotą“ dinamika. Ši dinamika keičia ne tik galios pasiskirstymą, bet ir jos suvokimą. Galią tampa vis lengviau įgyti. Puikus pavyzdys – kompanija Zoom. Karantino metu ši kompanija per vieną naktį sugebėjo uždirbti daugiau nei 100 mlrd. JAV dolerių. Ir nušluostė nosį tokiom kompanijom kaip Google, Cisco ir Microsoft.
Tuo pačiu galia tampa vis trapesnė ir vis sunkiau ją nulaikyti. Vienas iš puikių pavyzdžių – programėlė Snapchat, kuri tik atsiradusi rinkoje iškart patraukė vartotojų dėmesį, kadangi pristatė ganėtinai unikalias funkcijas – filtrus ir dingstančias žinutes. Tačiau netrukus įmonė sulaukė konkurencijos iš Instagramo ir Feisbuko. Reikalai ypatingai pablogėjo, kai nuomonės formuotoja Kylie Jenner savo Twitter parašė, kad ji daugiau nebesinaudoja Snapchat. Per kelias dienas kompanijos rinkos vertė nukrito daugiau nei milijardu JAV dolerių“, – pavyzdžiais dalinasi ekspertas ir pateikia alternatyvų pavyzdį įmonės, kuri sugebėjo prisitaikyti prie pokyčių ir progreso – Netflix, anksčiau užsiėmusia DVD nuoma, o 2017-aisiais pristačiusią vaizdo transliaciją internetu.
Kas iš tiesų yra galia
Pranešėjas, kalbėdamas apie galios trapumą, mini ir kompanijos Nokia pavyzdį – kadaise užėmusi daugiau nei 40 proc. rinkos, dėl nesugebėjimo prisitaikyti prie pokyčių, technologinio progreso ir išmaniųjų telefonų paklausos augimo, šiandien Nokia telieka nostalgija.
„Galia yra ne ilgaamžiškumas rinkoje, ne konservatyvumas ar dideli finansiniai ištekliai. Galia yra gebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos, nuolatinis darbuotojų kompetencijų kėlimas ir technologinis išprusimas“, – įsitikinęs pranešėjas ir prognozuoja artėjantį iššūkį didelėms įmonėms – kvalifikuotų darbuotojų trūkumą.
Galios išlaikymui bus svarbus žinių atnaujinimas, gebėjimas pakankamai išnaudoti dirbtinio intelekto teikiamas galimybes, mokymasis visą gyvenimą. Be to, nauja darbo rinka iš darbuotojų reikalauja nebe „sraigtelio didelėje įmonėje“ pojūčio, o maksimalios iniciatyvos, tuo tarpu „sraigteliai“, sako J. Abdulajev, tiesiog išnyks, jų darbus pakeis robotai. Ypatinga svarba lieka žmonių „minkštiesiems“ įgūdžiams. Be to, iki 2080-ųjų laisvai samdomų darbuotojų skaičius JAV pasieks 90,1 mln, tai yra daugiau nei pusę darbo jėgos. Panašią tendenciją, sako pranešėjas, stebėsime ir visame pasaulyje.