Įspūdingi praleistų pamokų skaičiai
Iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateiktų duomenų matyti, kad šiais mokslo metais iki kovo pabaigos 304 196 mokiniai praleido daugiau kaip 17 mln. pamokų, iš kurių beveik 4 mln. (20,95 proc.) pamokų nebuvo pateisintos.
Yra ir tokių savivaldybių, kuriose nepateisintos pamokos sudaro apie 30 procentų visų praleistų pamokų. Pateikti duomenys byloja ir tai, jog vidutiniškai vienas mokinys praleido beveik 60 pamokų, tačiau yra ir tokių, kurie praleido per 500 nepateisintų pamokų.
Teisingumo dėlei reikėtų paminėti, jog dėl ligos praleista daugiau kaip 11 mln. pamokų, kas sudaro 83,78 proc. nuo visų tėvų pateisinamų pamokų. Tačiau ministerijos nuomone, šiukštu teigti, jog visos šios pamokos yra praleistos mokiniui sunegalavus ar susirgus, mat yra atsisakyta medicininės pažymos, kuria praleistas pamokas dėl ligos pateisindavo gydytojai.
Iki šiol tėvai galėjo pateisinti ne tik dėl ligos praleistas pamokas, bet absoliučiai visas ir visai nesvarbu, koks jų skaičius. Brūkšteli raštelį – ir pamoka pateisinta.
Tačiau neseniai Seimas pritarė tam, jog praleistų pamokų pateisinimo tvarka būtų sugriežtinta. Pagrindinis to tikslas – sukurti prielaidas, kad būtų galima ministerijos lygiu nustatyti tam tikrą bazinę pamokų lankomumo tvarką.
„Visi suprantame, kad ugdymo kokybė, rezultatai, pažanga labai priklauso ne tik nuo ugdymosi aplinkos, bet ir nuo lankomumo. Tą rodo ir tyrimų rezultatai“, – kalbėjo buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Švietimo įstatymo nuostatos numatė pareigą mokyklai tą pačią dieną informuoti tėvus, globėjus ar rūpintojus apie mokinio neatvykimą į mokyklą ar pamoką. Mokyklai įtvirtinta ir pareiga informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių apie atvejus, kai mokinio tėvai neužtikrina vaiko teisės mokytis iki 16 metų.
Tuo tarpu tėvai, globėjai, rūpintojai įpareigoti užtikrinti vaiko punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą, pamokų ir kitų privalomų ugdymo proceso užsiėmimų nepraleidimą be pateisinamos priežasties. Jeigu vaikas negali atvykti į mokyklą, jie nedelsdami turi informuoti mokyklos administraciją ar jos įgaliotus asmenis. Šios naujovės įsigaliojo jau nuo liepos pirmosios.
Klausimų daugiau nei atsakymų
Kad praleistos pamokos atsiliepia ugdymo kokybei, rezultatams bei pažangai, ko gero, abejonių niekam nekyla, tačiau ar buvo būtina keisti iki šiol galiojusią pamokų lankomumo užtikrinimo tvarką? Nuomonės šiuo klausimu „Žemaitis“ teiravosi mūsų krašto švietimo bendruomenės atstovo – Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo G. Rimeikio.
„Mano asmenine nuomone, sprendimas tik užtvirtino tai, ką mokyklos daro iki šiol. Šiai dienai tikrai yra visi svertai kreiptis į Vaiko teisių apsaugos tarnybą pagal Administracinių nusižengimų kodeksą dėl tėvų atsakomybės, neužtikrinant vaikų teisės į mokslą arba dėl netinkamo tėvų valdžios panaudojimo, – aiškino vedėjas. Jo žodžiais, dar yra daug nežinomųjų dėl lankomumo tvarkos, kurią planuoja nustatyti ministerija. – Kai buvo naikinamos gydytojų pažymos, buvo akcentas į tėvų atsakomybės klausimą bei norą sutaupyti sveikatos apsaugos sistemoje lėšų ir gydytojų darbo laiko. Tuomet buvo pabrėžiama, jog tėvai yra atsakingi už vaiką“.
Kaip sakė G. Rimeikis, kiek aiškiau yra dėl pamokų, praleistų dėl ligos. Esą buvo kalba, jog tėvai dėl ligos galės pateisinti 5 dienas per mėnesį, o jei vaikas sirgs ilgiau – bus reikalinga informacija iš gydymo įstaigos. Tai, anot vedėjo, aiškiau bus išdėstyta tvarkoje, kurią tvirtins ministras.
Jei dėl pamokų pateisinimo ligos atveju kažkiek aiškumo yra, tai dėl kitų priežasčių jo pasigendama. Pasak vedėjo, visiškai nėra žinoma, kaip bus su pamokų praleidimu mokiniui išvykus su meno ar sporto kolektyvu atstovauti rajonui Lietuvos ar tarptautiniu mastu. „Kaip į tai bus žiūrima? Puikiai suprantame, jog neformalus mokinių švietimas yra labai svarbi sistemos dalis, todėl eliminuoti galimybę išvykti dėl šių priežasčių, mano supratimu, būtų žalinga“, – kalbėjo jis.
Bėda – atostogos per mokslo metus
G. Rimeikio teigimu, opiausia ir esminė problema yra piktybinis pamokų nelankymas, kurį tėvai neretai bando pateisinti kaip ligą. Vedėjo įsitikinimu, šiuo atveju trūksta susikalbėjimo tarp institucijų.
„Tikėkimės, pasikeitusi tvarka padės tai išspręsti, nes kitaip ir vėl teks mėtyti karštą bulvę. Šiuo atveju turime pavyzdžių, kai vaikai nelanko mokyklos, tėvai į mokyklos pastabas nereaguoja, vaikai svarstomi mokyklų Vaiko gerovės komisijų posėdžiuose, jei problema nėra išsprendžiama mokyklos lygmeniu, kreipiamasi į Savivaldybės Vaiko gerovės komisiją. Tokiu atveju gali būti taikomos priemonės vaikui. Kai kuriais atvejais tai veikia, o kai kuriais – ne“, – kalbėjo vedėjas.
Prie piktybinio pamokų nelankymo jis priskyrė ir tuos atvejus, kai vaikai per mokslo metus išvežami atostogų. Esą šią problemą ne sykį bandyta spręsti, teirautasi Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybos nuomonės. Atsakymas – toks dalykas nėra skatinamas ir rekomenduojamas, tačiau tėvai yra atsakingi už vaiką...
Vienos mokyklos, G. Rimeikio teigimu, tame įžvelgia problemą, kitos – ne, ypač jei mokykla yra informuojama.
„Nors tikrai yra ne vienas atvejis, kai nepaisydami mokyklos tvarkos lyg niekur nieko išvyksta, o po to kelia pretenzijas, jog vaikas kažko neišmoko. Šiuo atveju tėvai nėra teisūs. Jei jie informuotų mokyklą ir susitartų, jog vaikas viską išmoks savarankiškai ir atsiskaitys už tai, ką praleido, problemų visai nebūtų, – kalbėjo vedėjas ir prisiminė pernai Plungės „Saulės“ gimnazijos atliktą tyrimą, parodžiusį, jog vis tik mokinys, ugdymo proceso metu su tėvais išvykstantis atostogų, nepatiria neigiamos įtakos.
G. Rimeikio teigimu, kol kas dar daug klausimų, tačiau svarbiausia, anot jo, jog visuose šituose pakeitimuose nebūtų atvirkštinio proceso. „Identifikuoti piktybinius atvejus nėra sunku ir mokyklos tai padarytų lengvai, tačiau sprendžiant problemą, mokyklos neturėtų būti paliktos vienos. Savivaldybė, kiek įmanoma, padeda mokykloms spręsti šiuos klausimus, tačiau už vaiko gerovę atsakingų institucijų yra ir daugiau. Kol kas laukiam pagal įstatymą parengtų lankomumo tvarkų, tada gal bus galima kažką plačiau pakomentuoti“, – sakė vedėjas.
Delfi primena, kad Jau nuo šio rudens šalies mokyklose įvedama sugriežtinta pamokų lankymo tvarka. Anot Švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto, vienas mokinys, su pateisinama priežastimi, per mėnesį galės praleisti ne daugiau kaip 5 dienas.