Greta JENCIŪTĖ
Mano pirmosios studijos vyko Vilniuje, studijavau trejus metus ir visi kursai buvo skirtingi. Turbūt, kaip ir daugelis, pačiais pirmais metais gyvenau kolegijos suteikiamame bendrabutyje. Kad gyvensiu kažkur nuomotame bute, net neturėjau minčių, streso užteko ir be būsto paieškų.
Žinoma, bendrabučio kambarys tikrai nebuvo penkių žvaigždučių viešbutis, tačiau to „barako“ šoko, kai ateini į kambarį ir nori verkti, tikrai neteko patirti, apskritai buvo smagu susipažinti su naujais žmonėmis, išmokti savarankiškumo. Kiek mokėjau už bendrabutį, dabar tikrai nepamenu, tačiau tai tikrai buvo pigi alternatyva.
Antrais metais gyvenau privačiame bendrabutyje, sąlygos ten buvo nepalyginti geresnės, viskas beveik naujai renovuota, tiesa, kaina buvo gerokai aukštesnė.
Paskutiniaisiais metais kortas gerokai sumaišė karantinas, didesnę laiko dalį mokiausi nuotoliniu būdu, kai kartais reikėdavo atvykti į Vilnių, apsistodavau pas draugus.
Nuo rugsėjo vėl tapsiu studente, tiesa, dabar studijuosiu Klaipėdoje. Šį kartą gyvensiu namie, tačiau, jei reikėtų, vėl rinkčiausi bendrabutį. Nuomos kainos yra itin išaugusios, suderinti darbą visu etatu su studijomis tikrai nėra lengva, o užsikarti tėvams ant kaklo, kad šie mokėtų už nuomą, tikrai nenorėčiau.
Martynas PUZAS
Keletą metų gyvenau bendrabutyje. Taip pasirinkau, nes taip buvo pigiau ir įdomiau. Visgi vėliau supratau, kad tai nėra pats patogiausias būdas gyventi, nes tai yra nuolatinis kompromisų ieškojimas.
Tekdavo ginčytis ir dėl praviro lango, dėl to, kur turi gulėti kokie įrankiai arba kada galima pasikviesti draugų ir darytis šventę.
Norėčiau sakyti, kad dėl visko įmanoma susitarti, bet man nelabai sekėsi su kambariokais.
Galiu pasidžiaugti bent jau tuo, kad niekada nebuvau apvogtas. Nors nesigailiu laiko, praleisto bendrabutyje, dabar turiu įdomių istorijų apie tai, su kokiais keistais žmonėmis teko gyventi, visgi buto nuoma man atrodė ir iki pat dabar atrodo daug patrauklesnė alternatyva.
Kai pradėjau pats nuomotis butą, iš pradžių finansiškai paremdavo tėvai, bet tai man nepatiko.
Galiausiai sugebėjau ir pats už savo būstą susimokėti. Kol turėdavau lanksčią darbovietę ir pats pakankamai jėgų ir valios viską derinti, mokslai dėl to nenukentėdavo.
Vienintelį kartą nebuvau patenkintas nuomojamų patalpų kokybe, kai nuomojausi butą ir savininkė atsisakydavo remontuoti vis prakiūrančius vamzdžius.
Būsimiems studentams rekomenduočiau atsižvelgti į savo asmeninius poreikius, sveiką protą ir kiek kokiais resursais jie apdovanoti. Abejojantiems siūlyčiau apsigyventi bendrabutyje ir tada suprasti patiems, kodėl jie nori kraustytis į butą.
Viltė
Visą studijų laikotarpį gyvenau bendrabutyje, to nė kiek nesigailiu. Galimybės gyventi nuomojame bute nesvarsčiau nė karto, tiesą pasakius, net nežinau kodėl, tačiau tokio poreikio nejaučiau.
Žinoma, bendrabutyje tikrai buvo visko, tuo labiau kad per visą studijų laikotarpį teko kraustytis iš vieno kambario į kitą.
Laimei, visi mano kambariokai pasitaikė panašiai mąstantys, kaip ir aš, todėl didelių ginčų, kokią tvarką kambaryje palaikysime ir kada yra ramybės valandos, niekada nekilo. Turbūt didžiausi konfliktai, jei juos taip galima pavadinti, kildavo tada, kai kažkuriam būdavo prasta diena ir tiesiog ieškodavai prie ko prikibti. Galiu drąsiai teigti, jog daugelis kambariokų tapo mano gerais draugais, padėdavome vienas kitam mokytis, kartu linksminomės.
Apkritai bendrabutis yra labai pigus būdas gyventi studijų metais. Bent jau mano atveju bendrabutis nuo universiteto buvo nutolęs per kelis žingsnius, todėl nereikėdavo sukti galvos, kaip nusigauti į paskaitas ir tam skirti papildomų išlaidų.
Nuo rudens studijuosiu magistro studijas, šį kartą aplinkybės jau kiek kitokios, gyvenusiu nuomojame bute. Tačiau studentams tikrai rekomenduoju rinktis bendrabutį, bent jau studijų pradžioje.
Rugilė ANUŽYTĖ
Studijavau užsienyje, Jungtinėje Karalystėje. Pirmus studijų metus gyvenau bendrabutyje, antrus ir trečius metus būstą nuomojausi kartu su iš Lietuvos atvykusiomis merginomis.
Pirmieji metai buvo eksperimentiniai. Bendrabutis tuo metu atrodė ne tik pigiausias variantas, bet ir patikimiausias, kadangi nuomotis butą ar kambarį užsienyje, nenuvykus į vietą apžiūrėti bei nežinant smulkmenų, atrodė per daug rizikinga.
Tai buvo smagi patirtis, tačiau negaliu teigti, jog patyriau tą studentišką gyvenimą, kurį daugelis įsivaizduoja. Kiekvienas bendrabutyje gyvenantis studentas gauna privatų kambarį, kuriuo nereikia dalintis su kitais, todėl ten tu tvarkaisi kaip nori ir kaip tau patogu. Dalindavomės bendra virtuve keturiese, kiekvienas susitvarkydavome, todėl nebuvo didelių nesusipratimų.
Antrais metais su draugėmis nuomojomės trijų kambarių namą. Atsirado daugiau erdvės, buvo žymiai smagiau. Trečiais metais dviese išsinuomojome kambarius taip pat trijų kambarių name, kuriame jau gyveno kitas vaikinukas.
Šių dvejų metų patirtys buvo itin skirtingos. Su pirmąja nuoma mums itin pasisekė, namo savininkas tikrai stengėsi, jog viskas būtų itin patogu, nekilo jokių problemų. Paskutiniais metais situacija buvo visiškai priešinga - net iškilus didelėms problemoms su namo savininke negalėdavome susisiekti.
Visos patirtys buvo labai įsimintinos, tikrai kartočiau viską. Manau, to paties galėčiau palinkėti ir studentams - jeigu tik turite galimybę, išbandykite visus variantus. Taip pat reikia labai gerai įvertinti, ko patys norite.
Emilija JASAITĖ
Pirmuosius studijų metus gyvenau su tėvais, vėliau išsikrausčiau į butą Klaipėdoje. Studijavau Klaipėdos universitete, todėl nemačiau poreikio gyventi bendrabutyje.
Manau, šis faktas ir padarė didžiausią įtaką priimant sprendimą, kur gyventi. Pirmieji metai universitete buvo pilni iššūkių, nauja aplinka ir žmonės, visiškai nauja mokymosi koncepcija, todėl džiaugiuosi, kad visada galėdavau grįžti namo pas tėvus ar močiutę, be to, nemačiau poreikio iškeisti tvarkingus namus į bendrabutį, apie kuriuos buvau prisiklausiusi tikrai nekokių istorijų.
Antrais studijų metais išsikrausčiau gyventi į Klaipėdą, tai ypač pasijuto finansiškai. Buvau pripratusi, jog pavyksta susitaupyti pinigų, todėl, kai gerokai pakilo išlaidos, kurį laiką buvo sunku priprasti.
Tačiau tikrai džiaugiuosi sprendimu gyventi bute, kur gali viską daryti, kaip nori ir kaip tau patogu.
Visgi, nors gyventi bute man patiko, tačiau dažnai iš bendrakursių ar pažįstamų girdėdavau, kad gyvenimas bendrabutyje kur kas įdomesnis, čia nutinka daugybė nuotykių, studentai geriau susipažįsta vieni su kitais. Galbūt ir būtų buvę smagu patirti tokį gyvenimo būdą, tačiau savo patirtimi esu tikrai patenkinta.
Studentams rekomenduočiau apsvarstyti savo pačių poreikius, nes gyvenimas bute ar bendrabutyje suteiks labai skirtingas patirtis: nors bendrabutyje nėra daug komforto, tačiau ten galima sutaupyti bei daugiau pinigų skirti pramogoms, taip pat susipažinti su įvairiais žmonėmis, o gyvenimas bute suteikia nuosavą erdvę, tačiau išlaidos gerokai padidėja.