„Aš esu iš tų 35,4 proc. Lietuvos jaunuolių, kurie pernai neišlaikė valstybinio brandos egzamino“, – graudendamasi prisipažįsta dvidešimtmetė panevėžietė, kuri visus šiuos metus dirbo kavinėje ir mokėsi matematikos, kad galėtų pasiekti savo svajonę studijuoti universitete veterinariją. Jos istorija cituojama naujausiame žurnale „Reitingai“.
Delfi primena, kad 2022 metų valstybinio matematikos brandos egzamino neišlaikė 35,4 procento jį laikiusių mokinių. 2021 metais šis skaičius siekė 15,2 procento, o 2020 metais – 32,39 procento.
Mergina leidiniui pasakojo, jog prastas matematikos egzamino rezultatas „tapo asmenine griūtimi“.
„Aš niekur negalėjau įstoti, nors mano visi metinio trimestro pažymiai tik geri, labai geri ir puikūs, visus valstybinius brandos egzaminus, išskyrus matematiką, išlaikiau balais virš 85, bet realiai aš galėjau pretenduoti tik į valstybės nefinansuojamą studijų vietą“, – pasakojo mergina.
O mokėti už mokslą, anot žurnalo „Reitingai“ šios merginos šeimai būtų nepakeliama, nes būtų tekę mokėti ir už gyvenimą Kaune, kuriame ji ketino studijuoti veterinariją.
Žurnalas „Reitingai“ cituoja ir Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovę Aistę Adomavičienę, kuri teigia, kad jaunimas nuo 18–24 metų amžiaus yra antra pažeidžiamiausia socialinė grupė po pensininkų.
„Net penktadalis – 20,8 proc. – šios amžiaus grupės žmonių patiria skurdo riziką. Kiek iš šios amžiaus grupės yra jaunuolių, gebančių studijuoti aukštojoje mokykloje, sunku pasakyti“, – teigė ji.
Anot žurnalo „Reitingai“ nevyriausybinėms organizacijoms patys jaunuoliai teigia, kad būtent, šeimos skurdas, o ne akademinių gebėjimų stygius kliudo jiems išsimokslinti.
Leidinio atstovai remdamiesi oficialia statistika teigia, kad pernykštis valstybinis matematikos brandos egzaminas „traiškė tūkstančių jaunų žmonių ateities planus“.
Nes daugelyje aukštųjų mokyklų, palyginti su ankstesniais metais, kardinaliai pasikeitė mokančių ir nemokančių už mokslą studentų proporcijos.
Kai kuriuose universitetuose 2022–2023 m. mokančiųjų už mokslą padaugėjo nuo dešimtadalio iki 14 procentų.
Bene labiausiai 2022 metais sumažėjo pirmos pakopos pirmo kurso studentų, gavusių valstybės finansuojamas studijų vietas Vytauto Didžiojo universitete (VDU) nuo 67,5 proc. užpernai iki 57,8 proc. pernai.
2021 m. daugiausiai – net 86,1 proc. – pirmos pakopos pirmakursių, gavusių valstybės finansuojamus studijų krepšelius, stipendijas ar tikslines studijų vietas buvo Kauno technologijos universitete (KTU), po nesėkmingo pernykščio matematikos VBE, nemokamai studijuoti galėjo jau tik 80,7 procento.
Nesėkmingi matematikos egzamino rezultatai palietė ir stipriausią šalies universitetą – Vilniaus universitetą (VU). Čia nemokamas studijų vietas pernai gavo gerokai mažesnis pirmakursių skaičius – tik 73,3 proc., palyginti su 2021 m., kai valstybės finansuojamas vietas gavo net 79,2 proc. jaunuolių, įstojusių į VU.
Jei iki pernai Lietuvos sporto universitete buvo panašus skaičius pirmakursių mokančių ir nemokančių už studijas, tai po nesėkmingo abiturientams matematikos VBE, nemokančiųjų dalis ženkliai sumažėjo: nuo 48,5 proc. (2021 m.) iki 42,6 proc. (2022 m.).
Palietė ši situacija ir Vilniaus dailės akademiją, kurioje tik architektūros studijoms yra aktualus valstybinis matematikos brandos egzaminas. Tokių, anot Nacionalinės švietimo agentūros pateiktų duomenų, gerokai sumažėjo: nuo 79,5 proc. užpernai iki 74,7 proc. pernai.
O Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) 2021 m. valstybės finansuojamas studijų vietas gavo 74,9 proc. pirmakursių, o 2022 m. – 72 procento.
Koks buvo, toks panašiai ir liko arba šiek tiek padidėjo nemokančių už studijas jaunuolių skaičius tik kelete aukštųjų mokyklų: Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA), Klaipėdos universitete (KU), Mykolo Romerio universitete (MRU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universitete (MRU), skelbia žurnalas „Reitingai“.
Jie teigia, kad vaizdas kolegijose – dar liūdnesnis.
„Daugelyje kolegijų po pernai metų mokančių ir nemokančių už studijas jaunuolių proporcijos apsivertė.
Ir, jei 2021 m. buvo ženkliai mažesnis mokančių už mokslą jaunuolių skaičius, tai nuo pernai daugumoje kolegijų dominuoja jaunuoliai, besimokantys valstybės nefinansuojamose studijų vietose“, – teigia žurnalo „Reitingai“ atstovai.