„Rašau laišką, nes tai, kas vyksta šiandienos mokykloje, yra baisūs dalykai. Aš manau, kad buldozerio būdu norima prastumti programų atnaujinimą ir įtraukųjį ugdymą, nors visiškai niekam nėra pasiruošta. Viskas nuleista ant mokyklos ir mokytojų pečių.
Mokytojams nėra paruošta priemonių, tik minimaliai. Vadovėlių nėra, papildomų priemonių nėra. Mokytojams pasiruošimui pamokai skiriama 12 minučių. Kokiu laiku tai turi padaryti mokytojas? Dėl pagalbos naivu tikėti, nes jau dabar neskiriami padėjėjai, kuriuos turėtų pagal PPT išvadas gauti vaikai.
Nesuprantu, ką mano klerkai sėdintys ir kuriantys tuos projektus. Gilioje pražūtyje yra mūsų švietimas ir reikalingi kardinalūs pokyčiai, bet ne tokie“, – Delfi rašo moteris.
Jeigu šiuo metu mokotės mokykloje, esate mokinys arba abiturientas, mokinio mama arba tėtis, o galbūt ruošiatės egzaminams? Pasidalinkite, kaip jums sekasi ir ką manote apie pokyčius? Lauksime jūsų laiškų ir nuomonių: pilieciai@delfi.lt
Kiek anksčiau į redakciją parašiusi vienuoliktoko mama tikino, kad ministerijos siūlymai ir atnaujinimai skamba gražiai, tačiau realybėje viskas kiek kitaip.
Gimnazisto mama: skamba gražiai, bet realybėje to nėra
„Perskaičiau ir nusprendžiau Jums žiniai parašyti šį laišką. Esu būsimo XI kl. gimnazisto mama ir realiai žinau esamą situaciją. Gražiai skamba ministerijos perspektyvos, tačiau realybėje to nėra. Gimnazistai ne tik negalės mokytis įvairių kalbų, ar pasirinkti norimų dalykų, nes tiesiog nebus ne tik kas moko, bet ir neturės tam galimybių. Yra numatytas valandų skaičiaus minimumas 25 val. ir maksimumas 35 val. Taip, tie, kurie nenori mokytis, galės rinktis minimalų skaičių pamokų, deja, motyvuoti vaikai tokių galimybių neturės, nes su valandomis nesutilps į valandų maksimumą“, – rašo mama.
„O galėtų rinktis tuos dalykus, jeigu nebūtų 3 privalomų fizinio pamokų (deja, mano vaikas jų nelanko, nes jos užskaitytos krepšinio treniruočių). Pasirodo Seimas Sporto įstatymu įvedė „2. Įgyvendinant pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas ir vykdant pirminį profesinį mokymą mokykline profesinio mokymo organizavimo forma, yra privalomos ne mažiau kaip trys fizinio ugdymo pamokos per savaitę“... Iki šiol buvo 2 pamokos, nuo kitų mokslo metų Vyriausybė skyrė finansavimą trečiai pamokai ir ŠMSM privalomai įveda 3 fizinio lavinimo pamokas.
Pasiteiravau kelių Vilniaus gimnazijų, kokia situacija šiai dienai su šios pamokos lankymu dabar, kai yra 2 pamokos: pavyzdžiui, Vilniaus gimnazijoje mokosi 444 mokiniai. Iš jų 109 dėl vienokių ar kitokių priežasčių nelanko fizinio ugdymo, t.y. 24,5 proc. Panašus, arba dar didesnis procentas ir kt. gimnazijose, kur mokinių skaičius didesnis. Tačiau šie mokiniai yra įrašyti į grupes ir priskirti mokytojams, nes jiems už tai mokami pinigai. Įvedus tris pamokas, beprasmiškas lėšų švaistymas padidėja, o ir kai kurie mokiniai susiduria su problema dėliojant individualų ugdymo planą“, – laiške pasakoja moteris.
Jeigu šiuo metu mokotės mokykloje, esate mokinys arba abiturientas, o galbūt ruošiatės egzaminams? Pasidalinkite, kaip jums sekasi ir ką manote apie pokyčius? Lauksime jūsų laiškų ir nuomonių: pilieciai@delfi.lt
Ragina ieškoti realių sprendimų
Laišką parašiusi mama taip pat iškelia retorinį klausimą.
„Retorinis klausimas, ar esame labai turtingi, kad galime leisti tokios sistemos egzistavimą. Tėvai už sporto būrelius moka nemažus pinigus. Tėvai moka, o mokytojai už jų vaikus gauna dar pinigus neatlikdamos jokio realaus darbo. Be to, 16-19 m. mokiniai sąmoningi ir patys supranta sporto naudą, todėl dauguma jų lanko sporto klubus. Darbas ir rezultatas Sporto klubuose ne iš tolo neprilygsta darbui pamokos metu mokykloje.
Jeigu išties rūpinamasi mokinių sveikata, tai ieškokim realių sprendimų. Skatinkime sportuoti, o valstybės finansus nukreipkime teisinga linkme. Nebijokime kalbėti apie fizinio lavinimo mokytojų problematika. Randami sprendimai su rusų k. mokytojais, atsiras sprendimai ir su fizinio lavinimo mokytojų krūviais bei perkvalifikavimais“, – laiške pasakoja moteris.
Kitais mokslo metais dalies mokinių laukia rimtos permainos: mažiau mokymosi iš popierinių vadovėlių, daugiau diskusijų bei tarpiniai atsiskaitymai, kurie sudarys beveik pusę 12 klasės egzaminų balų. Švietimo ekspertai tikina, kad tokių pokyčių imtis privalu.
„Keičiasi laikmetis, įvyko labai daug pokyčių ir moksle, ir geopolitiniai pokyčiai, daug yra atradimų ir apskritai turime kitą laikotarpį, ir kitą kartą, kuriai yra reikalinga, turbūt, kitokia metodika“, – „LNK Žinioms“ komentavo Nacionalinės švietimo agentūros vadovė Rūta Krasauskienė.
Nuo rugsėjo 1 d. mokyklos pradės dirbti pagal atnaujintas ugdymo programas. Jos bus įgyvendinamos nelyginėse 1, 3, 5, 7, 9 ir 11 klasėse. 2, 4, 6, 8 ir 10 klasėse dar bus užbaigiamos dabartinės programos. Kad nenukentėtų mokinių žinios ir nuoseklumas, tam tikrų klasių mokiniai, tik metus mokęsi pagal programą, turės tęsti ir užbaigti mokymąsi pagal tą pačią programą. O dar kitais mokslo metais visos klasės bus ugdomos pagal naujas programas.
Svarbiausi akcentai – į kompetencijas orientuotas ugdymas bei galimybė mokytojams savo nuožiūra rinktis trečdalį savo mokomo dalyko turinio.
„Įgyvendinant atnaujintą mokymo turinį, mokytojas yra savotiškai išlaisvinamas. Jis gali ir labiau interpretuoti, turi galimybę ir integruoti. Kitaip tariant, netgi labiau pasitikima mokytoju“, – teigė Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas.
„Siekiama atsisakyti tokio senovinio žinių tikrinimo ir daugiau diegti įvairias, plačias kompetencijas mokiniams“, – kalbėjo biologijos mokytojas Paulius Sungaila.
„Galbūt daugiau tyrinėjant, atrandant, ne tik konkrečių faktų kalimas, bet kad tuos faktus jie patys atrastų, kad jie naujos temos teoriją įsisavintų per tyrinėjimą, per diskusiją“, – komentavo matematikos mokytoja Aistė Ignatavičienė.
Keisis egzaminų tvarka
Keisis ir brandos egzaminų laikymo tvarka.
„11 klasėje bus laikoma pirma egzamino dalis, kuri vadinsis patikrinamoji darbo. Būsimi vienuoliktokai, tai yra dabartiniai dešimtokai, laikys pirmąjį patikrinamąjį darbą, kuris iš esmės yra apie pusė egzamino, nes sudaro 40 proc. galutinio balo“, – pasakojo P. Sungaila.
Ar mokytojai spės pasiruošti darbui pagal atnaujintas programas?
„Jie ruošiasi, ruošiasi intensyviai, mokytojams vyksta daugybė mokymų. Šiuo metu mokosi per 5100 mokytojų“, – teigė R. Krasauskienė.
Visgi patys mokytojai turi nemažai nuogąstavimų dėl naujųjų programų.
„Yra daug nerimo mokytojams, jie dalykinėse asociacijose kalbasi. Ir mums nėra žinoma, pavyzdžiui, iš kokios programos dalies bus tarpinis patikrinimas trečių gimnazijos klasių mokiniams“, – kalbėjo Vilniaus Žemynos gimnazijos direktorė Aldona Šventickienė.
P. Sungailos teigimu, didžioji dalis Lietuvos mokytojų nėra pasiruošę mokyti pagal naująsias programas.
„Ugdymo programos buvo paskelbtos labai greitai, tarytum skubos tvarka ir nebuvo visiškai pasiruošta tų programų diegimui. Šiandieną mes vis dar gyvenam pažadais, kad netrukus, netrukus mokytojai gaus kvalifikacijos kėlimo mokymus, netrukus gaus naujus vadovėlius“, – vardijo jis.