Svarbiausi niuansai
„CV-Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė pasakoja, kad yra keli svarbiausi akcentai, į kuriuos reikia sutelkti didžiausią dėmesį, ruošiant savo gyvenimo aprašymą. „Visų pirma, reikėtų pradėti nuo formos arba struktūros – kokį pirmą įspūdį sudaro jūsų gyvenimo aprašymas. Pasižiūrėkite, ar gerai viskas sudėliota, ar reikiamą informaciją galima lengvai rasti. Ar tai nėra informacijos kratinys, arba dokumentas, kuriame viskas parašyta ištisiniu tekstu. Kitas dalykas – peržiūrėkite, ar nėra gramatikos klaidų, nes tai irgi rėžia akį“, – pasakojo specialistė.
Antras žingsnis – pritaikyti CV pagal konkretų darbo skelbimą. „Tai yra kone raktas į naują darbą. Kartais kandidatai turi reikiamos patirties, įgūdžių, bet nepagalvoja, kad jas reikia aprašyti. Darbdaviai, užmetę akį į gyvenimo aprašymą, neranda tos informacijos, neranda, kokias užduotis kandidatas atliko, kokias atsakomybes turėjo, ir mano, kad jis yra netinkamas“, – teigė pašnekovė.
Anot jos, reikia žiūrėti ir į tai, kokius reikalavimus kelia darbdavys darbo skelbime, ir į tai, kaip aprašo patį darbo pobūdį. „Jei rašoma, kad kandidatas turi turėti aukštąjį išsilavinimą, tai taip ir turi būti, jei reikalauja 2 metų patirties – taip ir turi būti. Bet kartu savo CV kandidatas turi pateikti įrodymų, kad jis susidoros su tomis užduotimis, turi reikiamų įgūdžių ir panašios patirties“, – sakė specialistė.
Kitas žingsnis – įsiskaityti į patį darbo skelbimo rašymo stilių. „Pažiūrėkite, kokias vertybes akcentuoja įmonė, kaip rašo, draugiškai ar formaliai, ar konservatyviai. Jei vartoja draugišką toną, galima leisti sau kalbėti ne taip formaliai. Siunčiant gyvenimo aprašymą, naudoti lengvesnį toną, parašyti laisvesnį prisistatymo laišką“, – patarimais dalijosi pašnekovė.
Vis tik esminė informacija, už kurios kabinasi darbdavys, yra darbo patirtis. „Į šį skyrių reikėtų sutelkti didžiausią dėmesį. Reikia parašyti ne tik buvusio darbo pareigas, bet ir įvardyti konkrečias užduotis“, – teigė specialistė.
Ji dažnai susiduria su požiūriu, kad darbo ieškantys žmonės nesivargina ir visiems darbdaviams siunčia tą patį CV, bet tai nėra teisingai. „Turite informaciją pateikti taip, kad ji atitiktų konkretų darbo pasiūlymą. Pakeiskite eilės tvarką, paryškinkite svarbiausius dalykus, gal labiau išsiplėskite apie tą darbo patirtį, kuri yra susijusi su būsimu darbu, mažiau kalbėkite apie tą, kuri yra nesusijusi su būsimu darbu“, – sakė pašnekovė.
Paklausta, ko nereikėtų minėti savo gyvenimo aprašyme, specialistė išskyrė kelis svarbius niuansus. „Nuotrauka priskiriama prie tų dalykų, kurie gali diskriminuoti. Gali būti sunku atsiriboti nuo jos ir galvoti apie kandidatą kitaip, nei jis pateikia save nuotraukoje. Todėl pirmiausia gyvenimo aprašymas jus turi pristatyti kaip tam tikros srities profesionalą, o ne grožio konkurso dalyvį. Kai kurioms pozicijoms, tarkime, jei renkasi įmonę reprezentuojantį asmenį, lyg ir tikisi darbdavys kandidato nuotraukos, bet aš labiau linkusi kalbėti apie profesionalumą negu vaizdą. Manau, kad jos nereikia, tai nėra būtina informacija. Kai tu įdedi nuotrauką, viena vertus, tave lengviau įsidėmėti, kita vertus – jei kitoje pusėje sėdi žmogus, kuriam toks tipažas nepatinka, gali nepataikyti“, – sakė pašnekovė. Ji patarė, kad jei jau dedate į savo CV nuotrauką, ji turi būti turi atitikti profesionalius reikalavimus.
Kaip perteklinę informaciją ji išskyrė ir amžių. „Amžiaus ar gimimo datos nereikia rašyti. Labai daug žmonių tai rašo, bet to neturėtų būti. Kiti rašo pilną adresą, to irgi nereikia. Šeiminė padėtis, vaikų kiekis, amžius – visa tai kalba ne apie jūsų profesionalumą, o asmeninį gyvenimą. Taip pat nereikia minėti nei gimtosios kalbos, nei tautybės“, – sakė pašnekovė.
Neturi priminti rašinėlio
Su tokiomis CV rašymo gairėmis sutinka ir „Ignitis grupės“ talentų pritraukimo vadovė Jurgita Adomonienė. „Svarbiausia yra tikslus, konkretus ir neperkrautas gyvenimo aprašymas, kuriame atsispindėtų reikšmingiausia, su siūloma pozicija susijusi patirtis. Išlaikoma darbo patirties chronologija – geriausia, kad naujausia patirtis atsispindėtų sąrašo pradžioje, ankstesnės darbo patirtys atitinkamai žemiau. Be rašybos klaidų. Struktūruotai su trumpai išvardintomis pagrindinėmis atsakomybėmis ir pasiekimais. Turime ganėtinai trumpą laiką peržiūrai (iki 10 sekundžių), tad kuo aiškesnis ir informatyvesnis gyvenimo aprašymas bus – tuo didesnė tikimybė, kad kandidatas bus pastebėtas. Nerekomenduojame naudoti daug vizualinių arba spalvinių efektų gyvenimo aprašyme. Nuotrauka nėra būtina, o jei yra, sveikintina, jei būtų nedidelė ir profesionali. Kūrybinės, vizualinės arba įgyvendintų projektų nuorodos ir/arba priedai prie gyvenimo aprašymų labai vertingi kandidatuojant į IT, Marketingo ir/ar UX,UI pozicijas (nuoroda į GITLAB – privalumas)“, – pasakojo pašnekovė.
Jei pirmas etapas įveiktas ir jus pakvietė į darbo pokalbį, anot J. Adomonienės, svarbiausia atvirumas ir įsiklausymas į užduodamus klausimus. Ruošiantis darbo pokalbiui ji rekomenduoja pirmiau sau atsakyti į pagrindinius klausimus:
- Kodėl mane domina ši pozicija?
- Ką aš galiu pasiūlyti šiai pozicijai ir organizacijai?
- Kodėl aš esu tinkamiausias kandidatas šiai pozicijai?
- Kokios mano stiprybės ir tobulintinos kompetencijos?
„Visuomet rekomenduojame turėti klausimų ir vadovams, ypatingai vertiname kandidatus, kurie palaiko dialogą bei rodo susidomėjimą pozicija, į darbo pokalbį ateina pasidomėjęs įmone ir turi klausimų. Interviu – tai abipusis pokalbis, visada norime susipažinti su kandidatais bei siekiame, kad po pokalbio turėtų aiškesnę viziją, kaip atrodo pozicija. Tad reikalinga nepamiršti, kad ir kandidatui pokalbis gali būti vertingas“, – sakė pašnekovė.
Pasak jos, kad ir kaip banaliai skambėtų, labiausiai atsižvelgiama į motyvuotus kandidatus. „Karjeros pradžioje esantiems kandidatams labai svarbu smalsumas, vadovai itin vertina kandidatus, turinčius didelį norą augti ir tobulėti. Patyrusiems, senior lygmens, specialistams svarbu gebėti dalintis savo žiniomis bei įgūdžiais su mažiau patyrusiais komandos nariais. Ne mažiau svarbu yra gebėjimas bendradarbiauti, komunikaciniai įgūdžiai bei prioritetų/lūkesčių valdymas“, – sakė specialistė.
Paklausta, kurie CV įsimena labiausiai, moteris sakė, kad viskas priklauso nuo pozicijos. „Dėmesį visada patraukia konkretūs, neperkrauti CV su aiškiai išdėstyta informacija, išvardintais konkrečiais laimėjimais ir/ar pasiekimais. Taip pat, akį patraukia ir vizualiai patrauklūs CV (retkarčiais tam kandidatai naudoja CANVA), išlaikomas vienodas stilius. Gali būti įsimenami ir ne itin pavyzdingi CV, kuomet pridedamas labai ilgas gyvenimo aprašymas (iki 3-4 puslapių), taip pat netvarkingas (su gramatinėmis klaidomis, padriku šriftu) arba kai CV labiau primena „rašinėlį“ (daug perteklinės informacijos vietoj papunkčiui išdėstytos informacijos)“, – teigė specialistė.
Ko ieško darbuotojai?
Nepaisant aukštų darbdavių reikalavimų, lūkesčių dėl naujos darbo vietos turi ir būsimi darbuotojai. Anot „Lindström“ personalo partnerės Vilmos Šeštavickaitės, vienas pagrindinių – saugumas, kuriame telpa ne tik finansinis užtikrintumas, bet ir įkvepianti aplinka be diskriminacijos ir patyčių, laisvė ir drąsa rodyti savo individualumą, nebijoti suklysti, vadovų bei kolegų palaikymas. „Darbuotojams labai svarbus žinoti, kad jais pasitikima, jie nori būti išgirsti, pripažinti ir įvertinti. Juos motyvuoja ne tik konkurencingas darbo užmokestis bei papildomos naudos, bet ir augimo galimybė, apimanti mokymąsi ne tik konkrečiai pozicijai reikalingų įgūdžių, bet ir dalykų, kurių darbuotojas siekia vardan asmeninio tobulėjimo. Aktualumą popandeminiu laikotarpiu įgavo lankstaus darbo grafiko, galimybės dirbti nuotoliu lūkestis. Verta paminėti ryškią tendenciją, jog darbuotojams ne tik svarbu rasti tinkamą darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, bet ir dirbti prasmingą darbą, darantį įtaką aplinkai bei visuomenei“, – sakė pašnekovė.
Paklausta, ar tie lūkesčiai skiriasi, priklausomai nuo darbuotojų amžiaus, specialistė sakė, kad kandidatų į darbo vietą pagal amžių neskirsto, o skirtumus priima kaip asmeninį unikalumą. „Visgi, žvelgdami į savo jauniausius darbuotojus, matome, kad iš jų galime daug ko pasimokyti. Juk jie galiausiai taps mūsų lyderiais, todėl jaunosios kartos atstovų įsiliejimas į mūsų komandą taip pat yra puiki proga juos pažinti ir suprasti. Jaunoji karta turi daugiau drąsos, ambicijų ir noro ne tik atlikti tiesiogines savo užduotis, bet ir dalyvauti įvairiuose įmonės projektuose. Matome, koks vertingas jiems yra grįžtamasis ryšys ir pripažinimas, taip pat galimybės augti bei tobulėti. Iš tiesų, tai reiklių darbuotojų karta, kuriai itin svarbu paaiškinti, kodėl priimami vienokie ar kitokie sprendimai. Savo darbe jie ieško „įdomumo“, nori jausti prasmę ir susidomėjimą tuo, ką daro, todėl labai svarbu pastebėti artėjančią ribą, kai darbas jiems tampa rutina ir pasiūlyti galimybių naujiems iššūkiams“, – teigė pašnekovė.
Anot jos, atlyginimas šiandien vis dar yra svarbus veiksnys, bet yra ir kitų niuansų. „Atlyginimas yra išties svarbus veiksnys. Krizės, su kuriomis pasaulis susidūrė pastaraisiais metais – pandemijos, karas, infliacija – neabejotinai sustiprino žmonių poreikį gauti stabilų darbo užmokestį, kuris užtikrintų jų būtiniausių poreikių patenkinimą. Kalbant apie mūsų įmonės komandą, dažnai girdime, kad žmonėms imponuoja čia vyraujanti kultūra, tikri lyderystės pavyzdžiai, rūpinimasis darbuotojais ir jų gerove darbe, atvirumo ir palaikymo atmosfera, tad tvirtai sakome, kad ne tik atlyginimo dydis lemia žmonių laimės jausmą darbe“, – pasakojo specialistė.
Darbo ieškantiems žmonėms ji patarė teisingai susidėlioti prioritetus ir atskleisti savo geriausias puses. „Pirmasis žingsnis renkantis darbdavį – pažinti save. Reikėtų savęs paklausti, kokie yra mano individualūs poreikiai ir tikslai, kas mane motyvuoja ir įkvepia darbe? Juos identifikavus bus lengviau nustatyti prioritetus renkantis darbdavį. Visgi, norint priimti geriausią sprendimą, svarbu atsižvelgti ne tik į atlyginimą, bet apsvarstyti įvairius veiksnius, turinčius įtakos darbo patirčiai, tarp jų – įmonės veiklos sritį, kultūrą ir vertybes, požiūrį į darbuotojus, galimybes tobulėti ir siekti karjeros, siūlomas papildomas naudas, įmonės reputaciją ir stabilumą ir pan. Įvertinus kiekvieno veiksnio svarbą sau ir patyrinėjus, bus lengviau išsirinkti įmonę, kuri atitinka jūsų vertybes“, – sakė pašnekovė.