Pasitikrinkite savo gebėjimus: štai 7 esminiai įgūdžiai ir žinios, kurias daugiau nei prieš 2 tūkstančius metų įvardino kaip visų laikų svarbiausias

Istoriškai šis išsilavinimas skirtas tik elitui. Studentai daugiausia buvo jauni džentelmenai iš turtingų, gerbiamų ir įtakingų šeimų. Šiandien JAV šis išsilavinimas tebėra skirtas elitui, kuris gali sau leisti mokėti nemažus pinigus už savo atžalų studijas išskirtinėse laisvuosius menus dėstančiose aukštosiose mokyklose. Laisvųjų menų švietimo modelis nuo seno apibūdinamas kaip visapusiškas žmogaus ir jo asmenybės lavinimas.

Senovės Graikijos filosofas Platonas, Sokrato draugas ir mokinys, savo garsiajame veikale, vienoje įtakingiausių visų laikų filosofinių knygų „Valstybė“, sukurtoje 380 m. pr. m. e., aprašė 7 laisvuosius menus, be kurių išmanymo mes nebūsime nei laisvi, nei išsilavinę.

Holistinis laisvųjų menų ugdymas, kuriuo buvo siekiama sujungti teorinius ir praktinius dalykus, Renesanso laikais realizavo daugialypį individą. Daugelis teigė, kad toks požiūris ir būtent šie mokslai nukreipė žmogų į moralinę kompetenciją ir intelekto ugdymą.

Septyni laisvieji menai viduramžiais buvo pagrindinės žinių šakos, kurios dėstytos to meto mokyklose. Tai – gramatika, logika, retorika, aritmetika, astronomija, muzika ir geometrija.

Trys iš jų – gramatika, logika ir retorika – apima žodžio meną, t. y. triviumą, kas lotyniškai reiškia tris kelius. Kvadriviumas, kuris reiškia keturis kelius, moko skaičių meno – apima su matematika susijusias disciplinas. Tai yra aritmetika, geometrija, astronomija ir muzika.

Viduramžių mokslininkai ir universitetai pasirinko triviumą ir kvadriviumą kaip idealią aukštojo mokslo formą. Triviumas buvo būtinas bakalauro studijų kursas. Jį įvaldžius galima pereiti į aukštesnį lygį – kvadriviumą, kuris sudarė magistrantūros studijų šerdį.

Beje, graikai niekada nemanė, jog galima tiesiog sustoti ties šiais 7 dalykais. Buvo manoma, kad jų išmanymas suteiks gebėjimų mokytis bet ko kito, taip pat kurti, matyti plačiau, turėti kompetencijos bet kurioje srityje. Nesvarbu, ar tai būtų demokratijos išradimas, ar pjesių rašymas. Tikėta, kad žmogus turės viską, ko reikės, kad įgytų išsilavinimą, jei išmoks šiuos 7 dalykus.

Šiandien suprantame, kad laisvieji menai yra labai plati sritis, apimanti visus menus ir mokslus bei labiau apibrėžiama tyrimo stiliumi, dialogu ir tarpdalykinėmis žiniomis, o ne konkrečiais studijuojamais dalykais. Tačiau visos tos žinių sritys išaugo iš tradicinio 7 vienas kitą papildančio dalykų rinkinio, kurį, filosofų ir mokytojų nuomone, buvo būtina studijuoti, norint gebėti teisingai ir brandžiai valdyti valstybę.

Ką reiškia šie menai?

Gramatikos menas apėmė rašytinių kūrinių ir rašymo formų studijas skaitant ir įsimenant klasikinius tekstus. Kalbos dalių mokymasis ir diagramų sudarymas tapo įprastas, o kitos su kalba susijusios žinios, tokios kaip rašyba ir žodynas, išaugo iš gramatikos studijų.

Logikos studijos buvo įsišaknijusios dialektikoje tiesos ir nuomonių aptarimu bei tyrinėjimu. Tai yra šiandieninių laisvųjų menų pagrindo, diskusijų ir seminarų tipo kursai, taip pat formalesnių šiuolaikinės filosofijos ir logikos sferų šaknys.

Retorika buvo glaudžiai susijusi su logikos studijomis: apėmė mokymąsi reikšti nuomonę ir argumentuoti vykstant dialogui. Tai taip pat būtų aiški gramatikos studijų išdava, kai studentai turėjo įsisavinti, analizuoti ir aptarti argumentus, išdėstytus skaitomuose klasikiniuose kūriniuose.

Turėdami dialogo ir logikos įgūdžių, mokiniai galėjo mąstyti bet kurioje kitoje srityje, tai buvo įgūdis – laisvųjų menų pagrindas.

Turėdami šiuos tris pagrindinius samprotavimo ir išraiškos įrankius, studentai buvo laikomi kompetentingais toliau studijuoti kitas, sudėtingesnes temas.

Aritmetikoje pagrindinės matematikos ir skaičių operacijos sudarė kvadriviumo menų pagrindą. Buvo tiriamas sudėties, atimties, daugybos ir dalybos, taip pat matematinis žymėjimas.

Muzikos studijos šiandien mažiau paplitusios laisvųjų menų srityse galbūt todėl, kad tapo labiau specializuotos. Tačiau pradiniame etape buvo svarbu, jog mokiniai suprastų muzikos rūšis, atskirtų ne tik instrumentus, bet ir profesionalumą, – kad gebėtų tiek vertinti muziką, tiek ją kurti. Šiandien muzika išsiplėtė į visas meninės raiškos rūšis.

Geometrija būtų turėjusi daug daugiau praktinių pritaikymų ir studijų, nei mes dabar siejame su šiuo terminu. Tačiau šie praktiniai pritaikymai architektūroje, geodezijoje ir inžinerijoje tapo specialiomis disciplinomis, ir šiandien išlieka svarbūs pagrindiniai laisvųjų menų studentų įgūdžiai.

Astronomija – dangaus ir žmonijos vietos jame kontempliacija labiau akcentuojama eroje, kai buvo žinoma mažiau ir įsivaizduojama daugiau nei šiandien. Astronomija iš pradžių buvo laikoma būtina tokioms sritims, kaip navigacija, taip pat numatant svarbias datas, tačiau išaugo, kad apimtų pažangesnes matematikos ir fizikos studijas. Tai – šiandien svarbūs gamtos mokslai.

Nors šiuo metu mes turime daug daugiau žinių, nei turėjo romėnai ar viduramžių europiečiai, tačiau didžioji jų dalis tebėra jų tyrimo dvasios ir logikos bei proto metodų išdava. Saviraiškos, kritinės analizės ir racionalaus tyrimo pagrindai šiandien studentams padeda įgyti pažangesnių žinių.

Vakarų universitetų programose dar galima rasti šių 7 laisvųjų menų ir jų palikuonių kursinių darbų.

Parengta pagal liberalartsedu.org, alegsaonline.com, vle.lt, warbletoncouncil.org.