Šalies mokyklų reitingai parodė didžiulius kontrastus: mokytojai yra kaip įkaitai

Pastaraisiais metais vis labiau ryškėja tendencija, kad iš geriausių mokyklų dešimtuko privačios mokyklos gali išstumti valstybines. Komentuodamas naujausią šalies mokyklų reitingą, žurnalo „Reitingai“ vyriausias redaktorius Gintaras Sarafinas stebisi, kad skirtumai tarp stipriausių ir silpniausių mokyklų šalyje siekia 5–6 kartus. Ryškėjančius kontrastus mokyklose lemia ir mokytojų atlyginimų skirtumai – kai kuriose mokyklose mokytojo pamoka įvertinama vos 10 eurų.

Skirtumai tarp mokyklų vis didėja

Vertindamas tokius mokyklų reitingo rezultatus, G. Sarafinas pastebi, kad privačios mokyklos vaikus atsirenka pagal tėvų kišenę, o tokie tėvai paprastai išreikštai rūpinasi vaikais.

Tarp privačių mokyklų pranašumų jis taip pat išskiria gerai sustyguotą vadybą ir tai, kad jose mokytojams mokami gerokai didesni atlyginimai – trečdaliu ir daugiau, negu savivaldybių mokyklose. Negana to, privačiose mokyklose yra geresnis apsirūpinimas mokymosi įranga, jose dirba profesionalai ir specialūs pedagogai, dažnu atveju yra sukuriama visos dienos mokykla, užimanti vaikus nuo ryto iki vakaro.

„Visų šių dedamųjų pasekmė – matome, kad tarp atrankinių mokyklų labai aukštyn palypėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto privati gimnazija, taip pat jėzuitų gimnazijos. Kalbant ne apie atrankines mokyklas, yra daug ir savivaldybių mokyklų, bet matome tendenciją, kad privačiosios kyla. Pirmoje vietoje Klaipėdos licėjus, Vilniaus šv. Jono Pauliaus II gimnazija“, – pastebi G. Sarafinas.

Stebina ir tai, kad net ir tose pačiose savivaldybėse esama labai skirtingo lygio mokyklų, o ilgainiui skirtumai tarp jų tik didėja.

„Kodėl Utenoje yra trys gimnazijos ir jos visos tokios diametraliai skirtingos? Ar Utenoje skiriasi kultūrinis, socialinis kontekstas? Ne, iš principo nesiskiria, bet lygis skiriasi dramatiškai. Žiūrint į visą Lietuvą, skirtumai tarp mokyklų vis didėja. Tarp prasčiausių ir tarp stipriausių mokyklų tie skirtumai jau 5–6 kartai“, – pabrėžia G. Sarafinas.

Mokytojų atlyginimai liūdina: pamoka įvertinta 10 eurų

Pagal pastarąjį reitingą, geriausius rezultatus rodo Vilniaus, Kauno, Palangos savivaldybės. Tuo tarpu blogiausia situacija – Pagėgiuose, Šilalėje, Alytaus, Šiaulių ir Šakių rajonuose, Kalvarijoje. Sostinėje G. Sarafinas pastebi didelius kontrastus.

„Vilnius išsiskiria didelėmis žirklėmis. Tai yra miestas, kuriame yra be galo stiprių mokyklų ir silpnų. Tėvai, tai suprasdami, vežioja vaikus į geriausias mokyklas, dėl to formuojasi kamščiai. Tėvai nenori savo vaikų vesti bet kur. Ministerija sako – veskite į arčiausiai namų esančią mokyklą, bet pačios ministerijos vadovybės ir klerkų vaikai neina į bet kurias mokyklas, jie kažkodėl eina į geriausias“, – pastebi G. Sarafinas.

Paklaustas, ar didesni atlyginimai mokytojams padėtų pakelti ugdymo kokybę, pašnekovas atkreipia dėmesį į tai, kad dabartiniai mokytojų pamokų įkainiai išties verčia susimąstyti.

„Įsivaizduokite, jeigu tu dirbi įprastoje savivaldybės mokykloje, tavo pamoka įvertinta 10 eurų. Kodėl? Ar tas mokytojas kažkuo nusikalto? Kodėl tiek mažai moka? Dabar artėja tūkstantmečio mokyklos programa ir pagal ją važiuos į mokyklas įvairūs lektoriai, kurių valanda įvertinta 260 eurų. Atvažiuoja iš išorės žmogus į mokyklą, moko žmones gyventi, lyderystės, kultūrinio ugdymo ir panašių dalykų, ir jis gauna 26 kartus didesnį atlygį, negu mokytojas“, – lygina G. Sarafinas.

Reformų antplūdis prislėgė mokytojų pečius: trūksta aiškumo

Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius įžvelgia dar vieną problemą – švietimo reformų antplūdį, kuris slegia mokytojų pečius.

„Mokytojai yra kaip įkaitai. Jiems dabar nuleidžiamos reformos – ne viena, o keliolika. Jiems sakoma: brangieji, jums tenka rimtas iššūkis – mes paleidžiame darbą su naujomis mokymo programomis, bet vadovėlių nėra, tai jūs gal kažkaip patys padirbėkit, pasiruoškit. (…) Ir ką ministerija siūlo? Sako – palinkėkime vieni kitiems optimizmo, ramybės, stiprybės. Mokytojai sako, vadovėlį duokit. Optimizmo mes jums palinkėsim“, – sako G. Sarafinas.

Jo manymu, tiek mokytojams ir direktoriams, tiek mokiniams ir jų tėvams šiuo metu švietime labiausiai trūksta aiškumo.

„Dabar nėra jokio aiškumo. Mes jau artėjame prie vadinamųjų tarpinių patikrinimų, kurie vienuoliktokams vyks nuo vasario mėnesio. (…) Absoliučiai neaišku, kur vyks, kaip vyks, iš ko mokytis, kam ruoštis. Sako, kad iš visko, kiek mokėtės, patikrinsime. Mokinys dėl to blogai jaučiasi, jam reikia aiškumo, užtikrintumo. Mokytojui to irgi reikia, bet jie to neturi. Mes tiesiog tai iškeliame, parodome ir prašome paskubėti. Kur bepažiūrėsi, ministerijos nesuderintos ir visą tą atsakomybę ministerija nuleidžia ant mokyklų, direktorių, mokytojų, savivaldybių. Kaip jums išeina, taip sukitės“, – sako G. Sarafinas.