Inžinerijos studijos Lietuvoje nėra itin populiarios. Vilniaus TECH strateginės partnerystės prorektorius Adas Meškėnas sako, kad inžinerines studijas renkasi vos keli procentai absolventų.
Inžinerija nėra populiari
„Jei žiūrėtume absoliučiais skaičiais, tai yra 1,5–2 tūkstančiai – tiek stoja į universitetines studijas, na, ir plius kolegijines bei profesinių mokyklų studijas. Skaičiai gana maži, – sako A. Meškėnas. – Inžinerinės studijos laikomos sudėtingomis, reikalaujančiomis ištvermės ir pasiryžimo. Pirmieji metai fundamentalūs, įgyjamos visos logikos žinios, sudedami visi pamatai. Tuomet ateina mintis, kad, galbūt, aš ne tą pasirinkau, ir studijas baigia apie 70–80 procentų įstojusiųjų.“
Apie inžinerijos studijas baigusių specialistų trūkumą kalbama jau ne vienus metus. Pašnekovas sako, kad labiausiai dėl tokių darbuotojų trūkumo kenčia regionai.
„Vilnius, Kaunas, Klaipėda geba sukoncentruoti inžinierius ir išlaikyti pas save, o regioninėse įmonėse inžinierių darbuotojų amžiaus vidurkis yra apie 50–60 metų. Taigi matome, kad po artimiausių penkerių metų tiesiog nebebus dirbančių, poreikis regionuose didės. Taip pat ir didžiuosiuose miestuose trūksta vis daugiau, įsikuria naujų įmonių – tiek technologijų, tiek aukštesnės pridėtinės vertės inžinerinių ir gamybos, tad specialistų poreikis didėja, o inžinerinių studijų studentų mažėja“, – dalijasi A. Meškėnas.
Siūlo gerokai didesnę algą
Prorektorius sako, kad darbuotojų trūkumas turi didelę įtaką atlygiui – inžinerijos specialistai viliojami net pusantro ar du kartus didesnėmis algomis, nei šiuo metu yra atlyginimų vidurkis. Be to, gero specialisto laukia ne vienas darbdavys.
„Yra daug darbo vietų, yra didžiulė pasiūla, tad ne darbdavys renkasi darbuotoją, o darbuotojas renkasi darbdavį. Taip pat yra galimybių daryti karjerą – pradedi kaip specialistas, jei esi imlus, gali greitai pakilti į vadovo poziciją, įmanoma ir lygiagreti karjera, kai gali derinti inžineriją su vadybos žiniomis, pardavimu, derinti kelias inžinerijas vystant tarpdiscipliniškumą“, – vardija pašnekovas.
Mitai nuo mokymosi iki darbo rinkos
Anot A. Meškėno, visgi vyraujantys mitai jaunus žmones neretai stabdo rinktis inžinerijos studijų kryptį. Bene dažniausi mitai – inžinerija yra tik matematika ir fizika.
„Dar pridėsiu, kad egzistuoja mitų, jog inžinerija nuobodu, darbas monotoniškas, jog inžinerija nekūrybiška, inžinierius kažkur užsidaręs būdelėje, nemoka bendrauti. Ir, turbūt, pagrindinis mitas – inžinerija neskirta merginoms.
Analizuodami statistiką dažniausiai matome, kad inžinierius suvokiamas kaip vyras. Tikrai žinome ir yra daug įrodymų, kad merginos puikiai tvarkosi su inžinerinės srities darbais. Visus šiuos mitus tikrai galime daužyti, naikinti. Remiantis loginiais dėsniais, tam tikromis taisyklėmis, duomenimis, tenka nuolat priimti įvairius sprendimus, spręsti realias problemas, o tam reikia nemažai kūrybiškumo, jei nori padaryti efektyviau“, – sako A. Meškėnas.
Anot prorektoriaus, itin svarbi ir komunikacija, mat dirbant inžinerija nėra siaura sritis, būtina bendrauti su įvairių sričių specialistais. Pašnekovas sako, kad su inžinerija susipažinę dar mokyklinio amžiaus vaikai turi galimybę šią sritį suvokti plačiau. Organizuojamos atvirų durų dienos universitetuose, dėstytojai važiuoja į mokyklas ir ten veda paskaitas, yra suburtos sustiprintos, į technologijas orientuotos klasės įvairiose Lietuvos mokyklose, veikia įvairios dirbtuvės. Iniciatyvą supažindinti jaunąją kartą su inžinerija rodo ir įmonės.
„Bendravome su Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija, Lietuvos pramonininkų konferencija, jų nariais, tai visos įmonės yra atviros, kviečia moksleivius atvykti, pamatyti, kas yra už uždarų durų, susipažinti su inžinerija. Taip pat turime įvairių programų su verslo atstovais ir ministerijomis – tai stipendijos, absolventų, kurie pasirenka tam tikras inžinerinės krypties studijas, skatinimas. Stipendijos yra po keletą šimtų eurų ir tokių šiais metais turėsime virš šimto“, – sako A. Meškėnas.
Pašnekovas teigia, kad geriausia vaikus su inžinerija supažindinti pradinėse klasėse, kai jie smalsūs naujovėms. Tačiau reikia nepamiršti ir mokytojų, mat būtent jie yra tie švyturiai, kurie mokinius veda tam tikra linkme. Būtent dėl to sukurta veiklų ir mokytojams, kad jiems būtų lengviau apie šią sritį kalbėti su mokiniais.