Savanoriškai sodina medžius ir ugdo jaunuosius specialistus
SEB banko Personalo departamento vadovė Kristina Astrauskienė pažymi, kad tvarumas yra svarbi jų kultūros dalis. Anot jos, kiekvieno iš mūsų pasirinkimai gali lemti geresnę ateitį, tad kiekvienas mūsų turime suprasti jų poveikį ir kaip galime tai pakeisti.
„Tikime, kad labai svarbu dalintis žiniomis, kodėl reikia rūpintis aplinka ir būti sąmoningiems, kai kalbame apie anglies dvideginio pėdsako mažinimą, antreprenerystę ar pagalbą socialiai pažeidžiamoms grupėms. Todėl jau daug metų investuojame į darbuotojų mokymus, iniciatyvas, diskusijas šia tema“, – sako ji.
K. Astrauskienė pastebi, kad banko darbuotojai ir patys nori prisidėti prie tvaresnės ateities kūrimo. Atsižvelgus į darbuotojų prašymą suteikti galimybę turėti vieną apmokamą dieną per kalendorinius metus savanoriškam darbui, šiuo metu kiekvienas banko darbuotojas gali pasinaudoti šia galimybe.
„Smagu matyti, kaip kolegos noriai įsitraukia į įvairias veiklas ir patys jas organizuoja. Pavyzdžiui, kasmet iniciatyvūs kolegos savarankiškai organizuoja miško sodinimą – praėjusiais metais banko darbuotojai pasodino 6 tūkstančius medelių. Tai darysime ir šiemet – už kelių savaičių kolegų pakviesti keliausime sodinti miško drauge. Tai tik vienas pavyzdys, iš kurio matyti, kad banko darbuotojams tvarumo tema nėra nauja. Tai svarbi mūsų kultūros dalis“, – pabrėžia K. Astrauskienė.
Ji taip pat pastebi, kad ypač didelę vertę savanorystė įgauna tada, kai skirtingų darbuotojai ima veikti savo kompetencijų ribose. Ji įsitikinusi, kad verslumo skatinimas ir antreprenerystė yra svarbi tvarumo sritis, todėl bankas skatina kolegas dalintis savo žiniomis apie inovacijas ir skaitmenizaciją, prisidėti ugdant skirtingų visuomenės grupių finansinį raštingumą.
Vienas į pavyzdžių – darbuotojų mentorystė ugdant jaunuosius specialistus programoje „Jaunimo laboratorija“. Tai apmokamos studentų praktikos programa, kurios metu SEB darbuotojai dalinasi profesinėmis žiniomis su pirmuosius žingsnius darbo rinkoje žengiančiu jaunimu.
„Kolegos pasakoja savanoriškų veiklų metu patyrę daug teigiamų emocijų ir įgiję naujų, akiratį plečiančių patirčių. Dažnas pripažįsta pajautęs sustiprėjusią empatiją ir norą tapti geresniu žmogumi. Visa tai svarbu ne tik mums kaip organizacijai, bet ir į tvarumo iniciatyvas įsitraukiančiam darbuotojui asmeniškai.
Savanorystės skatinimo naudą patvirtina ir skirtingi tyrimai, kurie rodo, kad verslai, kurių darbuotojai įsitraukia į savanorišką veiklą, visuomenėje yra palankiau vertinami. Be to, verslo rodoma atsakomybė taip pat skatina ir pačių darbuotojų įsitraukimą į įmonės veiklą, didėja darbuotojų motyvacija“, – savanorystės privalumus įžvelgia K. Astrauskienė.
Ugdo tvarius įpročius, kurie tampa įprastu kasdieniu elgesiu
„Ignitis grupė“ tvarumo vadovas Valentas Neviera įsitikinęs, kad pirmiausia svarbu sukurti tokią darbo aplinką, kurioje kiekvienas jaustų, kad jo darbas reikšmingai prisideda prie įmonės tikslų, norėtų tobulėti tiek kaip profesionalas, tiek kaip asmenybė, kartu kurti įmonės tvarumo kultūrą ir ja dalintis su kitais.
Anot jo, organizacija, kurioje dirba daugiau nei 4000 darbuotojų, atsinešančių skirtingas patirtis, įpročius, tradicijas, žinias, yra puiki terpė įgyvendinti tvarumo pokyčius.
„Jei kartais apima jausmas, kad vienas rūšiuodamas atliekas ar sodindamas medį pasaulio neišgelbėsi, tai kai pereiname į kelių tūkstančių žmonių bendruomenę, kiekvieno, kad ir nedidelio, žingsnio reikšmė išauga. Darbuotojai, dirbantys aukštus tvarumo standartus palaikančioje organizacijoje, vėliau tokių pačių ar aukštesnių reikalauja ir iš kitų – taip tvarumo kultūra skleidžiama ir tarp įmonių. O kai ta kultūra įsigyvena darbuotojo kasdieniuose sprendimuose, ji persikelia ir į darbuotojo namų aplinką“, – sako V. Neviera.
„Ignitis grupė“ tvarumo vadovo teigimu, įmonėje tvarumo kultūra yra kuriama žingsnis po žingsnio, ugdant darbuotojų įpročius tol, kol tai tampa jų kasdieniu įprastu elgesiu. Jis išskiria, kokie žingsniai pastaruoju metu padėjo išsiugdyti tvarius įpročius:
• atlikome vandens kokybės tyrimus ir pakvietėme darbuotojus vandenį gerti iš čiaupo – plastikiniai buteliai liko tik klientų aptarnavimo centruose ir nuolatinės darbo vietos neturintiems, t. y. daug važinėjantiems, darbuotojams;
• paskatinome asmeninių įpročių pokytį – padovanojome darbuotojams pietų dėžutes, gertuves, daugkartinius puodelius karštiems gėrimams;
• skatiname kuo mažiau spausdinti, ugdyti savo skaitmeninius įgūdžius, keisti savo įpročius bei pereiti prie elektroninių dokumentų. Kiekvienas darbuotojas, kuris per ketvirtį sumažina savo atspausdintų lapų skaičių, dalyvauja vidinėje pripažinimo programoje ir gauna pripažinimo taškų, kuriuos gali išsikeisti į prizus;
• atsisakėme šiukšliadėžių darbo vietose, visose savo patalpose sudarėme sąlygas rūšiavimui ir nuolat primename, kaip tai daryti teisingai;
• daugumoje patalpų sudarėme sąlygas saugiai laikyti dviračius, o dviratininkams – pasidėti daiktus, persirengti, nusiprausti. O kai jau sąlygos sudarytos, tada galime drąsiai kviesti kolegas prisijungti ir prie darnaus judumo akcijų;
• darbinėms kelionėms kviečiame rinktis elektromobilius. Pastebėję, kad darbuotojai ne visada darbo kelionėms renkasi elektromobilius, 2022 m. atlikome darbuotojų apklausą, kad suprastume, kas paskatintų darbuotojus kelionėms dažniau rinktis elektromobilius. Paaiškėjo, kad kolegos nerimauja, kad automobilis gali išsikrauti ir jie nepasieks savo kelionės tikslo, galbūt nemokės elektromobiliu naudotis ar nežinos, kaip įsikrauti. Taigi, surengėme gyvus mokymus darbuotojams, kurių metu pristatyta, kaip naudotis elektromobiliu, kaip jį rezervuoti Grupės sistemoje ir t. t. Su bendro naudojimo automobilių rezervavimo programėlės kūrėjais ieškome sprendimų, kaip pakeisti rezervavimo sistemą, kad kelionėms iki 200 kilometrų programėlė leistų rinktis tik elektromobilius;
• atnaujiname biurus, kad jie būtų ne tik patrauklia, bet ir energetiškai efektyvesne vieta dirbti;
• skatiname energetinį efektyvumą biuruose – ugdome darbuotojus, organizuojame mokymus ir vis dažniau sulaukiame iniciatyvos ir iš darbuotojų – gauname pranešimus apie neefektyvų energijos naudojimą viduje.
• siekdami įprasminti sutaupymus dėl efektyviau naudotos energijos, 2022 m. prisijungėme prie nacionalinės medžių sodinimo kampanijos – grupės darbuotojai pasodino daugiau nei 2 000 medžių didžiausiame Vilniaus parke. Sodinukai buvo įsigyti už dalį sėkmingai įgyvendintos energetinio efektyvumo iniciatyvos sutaupytų lėšų;
• kuriame nuolatinio mokymosi ir tobulėjimo atmosferą – giliname žinias apie klimato kaitą, žiediškumą, energetinį efektyvumą, žmogaus teises, įtrauktį ir lygybę, saugumą ir sveikatą darbe, bendrąsias tvarumo gaires ir daugelyje kitų temų. Kviečiame komandas jungtis prie visuotinių tvarumo iniciatyvų (Judumo savaitės, Miškasodžio, Darom ir kitų). Diskutuojame, kalbamės, kviečiame svečius, o svarbiausia – kviečiame kiekvieną darbuotoją dalintis idėjomis, kaip galėtume patobulinti savo tvarumo praktikas įmonėje.
„Taip pradėjome atskirai rinkti maisto atliekas, kurias priduodame į biodujų jėgainę, kur iš jų pagaminta energija parduodama rinkoje, o gautos lėšos aukojamos pasirinktai iniciatyvai. Taip mūsų centriniame biure atsirado smulkiosios elektronikos dėžė, į kurią sudedami nenaudojami įvairių įrenginių priedai– ausinės, įkrovikliai, monitorių ar kiti kabeliai. Vietoje to, kad šie dalykai būtų utilizuoti, jie pernaudojami. Įgyvendinant kolegų iniciatyvas, biuruose atsirado ir smulkiosios elektronikos rūšiavimo dėžės“, – sako V. Neviera.
Anot jo, motyvuoti, gerai informuoti darbuotojai, jaučiantys savo darbo ir sprendimų prasmę, įsitraukia ir į visuomenines tvarumo iniciatyvas. Kiekvienas šios įmonės darbuotojas turi savanorystės dieną, kuri skirta aplinkosauginėms ar socialinėms iniciatyvoms.
„Grupėje dirba 4200 darbuotojų, o tai reiškia 4200 savanorystės dienų per metus. Kolegos šią dieną praleidžia skirtingai – renka šiukšles, tvarko saugomas teritorijas, prisideda prie „Maisto banko“ ar kitų socialinių iniciatyvų. Bendraudami tiek su „Sava“ platforma, tiek su „Naturalit“ projektu, visada randame, kur galėtume naudingai praleisti savanorystės dieną. Ir jei iš pradžių kolegos neskubėjo pasinaudoti šia galimybe, tai dabar matome vis didesnį įsitraukimą, nes jau savanoriavusių kolegų įspūdžiai ir geros emocijos paskatina ir pačius iškeisti biurą ar tarnybinį automobilį į talką gamtoje ar pagalbą socialinėse iniciatyvose“, – sako V. Neviera.
Daugeliui, o ypač jaunajai kartai, jausti prasmę darbe yra labai svarbu
„Lindström“ marketingo ir komunikacijos specialistė Rasa Šlekienė teigia, jog į įmonės darbuotojų įsitraukimą į tvarumo iniciatyvas žiūrima labai atsakingai, o jis skatinamas puoselėjant bendradarbiavimo, rūpinimosi („We Care“ liet. „Mums rūpi“) kultūrą ir ypatingą dėmesį skiriant atvirai bei nuosekliai komunikacijai tarp skyrių ir padalinių.
Anot jos, įsitraukimo „temperatūrą“ įmonė patikrina 2 kartus per metus vykdant apklausą, vadinamą eNPS. Ji skaičiuoja, kad per pastarąjį pusmetį šios apklausos rodiklis Lietuvoje išaugo nuo 58 iki 66 ir tai aukščiausias rezultatas tarp visų šalių, kuriose „Lindström“ veikia.
„Mūsų praktika patvirtina teiginį, kad pirmiausia būtina pasirūpinti darbuotojais, o šie savo ruožtu pasirūpins klientais. Tvarumas yra įaustas į mūsų įmonės verslo modelį, tad ir darbuotojų įsitraukimas į socialines iniciatyvas yra jiems kone savaime suprantamas“, – sako R. Šlekienė.
Ji išskiria keletą pastarųjų metų iniciatyvų:
• Miškų sodinimo akcija, organizuojama jau antrus metus. Praėjusiais metais pasodinome 2 tūkst. ąžuoliukų Vaišvydavos girininkijoje, o šiemet balandžio 22 dieną vykome sodinti pušelių į Kuršių neriją.
• darbuotojų vaikų piešinių paroda tvarumo tema ir atvirų durų dienos įmonėje;
• atliekų rūšiavimas įmonėje yra įprasta praktika;
• šiemet taip pat įgyvendiname „Ekstra mylios“ iniciatyvą, skatindami darbuotojus dalintis istorijomis apie kolegas, nuėjusius „papildomą mylią“ ir taip nominuoti juos specialiam apdovanojimui;
• sveikos gyvensenos, pavyzdžiui, žingsniavimo, bėgimo iniciatyvos;
• be to, įmonės mastu remiame Maltiečių organizaciją Lietuvoje.
„Pastebime, kad darbuotojai mielai įsitraukia į minėtas iniciatyvas, džiaugiasi galėdami kur įmanoma pasikviesti ir šeimos narius bei draugus, pavyzdžiui, į miškasodį ar atvirų dienų renginius įmonėje. Tą atspindi ir ganėtinai aukštas įmonės darbuotojų įsitraukimo rodiklis. Be to, pastebėjome, kad mūsų darbuotojai linkę rekomenduoti įmonę savo pažįstamiems ir draugams – turime nemažai naujų darbuotojų, atėjusių būtent per kolegų rekomendacijas, tai girdime ir iš pretenduojančiųjų į atviras pozicijas“, – teigia R. Šlekienė.
Ji pažymi, kad tvarumo iniciatyvos nepaprastai svarbios, nes, kokios nedidelės bebūtų, jos daro teigiamą pokytį aplinkai ir mums visiems. Anot jos, įmonės patirtis rodo, jog darbuotojai noriai į šias iniciatyvas įsitraukia todėl, kad tai padeda jiems jaustis svarbia pokyčio dalimi, o ne vien sraigteliais plačiame įmonės mechanizme.
„Daugeliui, o ypač jaunajai kartai, jausti prasmę darbe yra labai svarbu. Žinojimas, kad darbas gali turėti teigiamą poveikį aplinkai, žmonėms ir visai planetai, išties motyvuoja. Kuo daugiau sąmoningumo visuomenėje, žmonių, kuriems rūpi, tuo geriau visiems“, – įsitikinusi R. Šlekienė.
Pokalbiai apie tvarumą būtini ne tik šeimose, bet ir darbovietėse
Kad tvarumo iniciatyvos svarbios darbuotojų kolektyve, sutinka ir BTA vidinės komunikacijos specialistė Agnė Bagdanskytė.
„Tvarumo tema mūsų įmonėje tarsi oras kuriuo kvėpuojame. Mūsų komanda ne tik kalba apie tvarumą, ne tik organizuoja pavienes akcijas ir iniciatyvas, bet tikslingai dirba, kad kiekvieno darbuotojo kasdieniai pasirinkimai būtų sąmoningi, natūralūs. Tam, kad tai pavyktų pasiekti, biure nuolatos kalbame apie žalesnius pasirinkimus – rūšiavimą, mūsų biure taikomą „be popieriaus“ politiką, inovacijas, socialinę atsakomybę, asmeninius pasirinkimus ir panašiai“, – sako ji.
„Tokios iniciatyvos ne tik suteikia dar vieną progą pakalbėti apie tvarumą, tačiau leidžia kolegoms pabendrauti neformalioje aplinkoje. Mūsų darbuotojai yra komanda, kuria galiu didžiuotis. Visos iniciatyvos, paskaitos, mokymai ir veiklos susilaukia daugybės dėmesio ir dar daugiau klausimų. Tai rodo, kad komandos sąmoningumas ir pasirinkimas eiti tvaresnės kasdienybės link sparčiai auga“, – pastebi A. Bagdanskytė.
BTA atstovė pažymi, kad klimato pokyčiai, pastaraisiais metais, ypatingai ryškūs visame pasaulyje, o tą jaučiame ir Lietuvoje – todėl pokalbiai apie tvarumą yra būtini ne tik šeimose, bet ir darbovietėse.
„Šie pašnekesiai suartina, leidžia sutikti bendraminčius, padėti kolegoms, kurie dar ieško savojo kelio tvarume, skatina bendro tikslo siekimą, suteikia pilnatvės jausmą ir ugdo savimonę. Nors dažnai atrodo, kad tvarumas yra gražiais žodžiais apipinta tema, kurioje, lyg pelkėje, galima įstrigti ir nerasti būdo išeiti, iš tiesų, tai yra įrankis, kurio pagalba įmonė kviečia visą bendruomenę stabtelėti, skirti laiko apsidairyti ir pasverti savo pasirinkimus. Na, o žmogui tai galimybė intensyviame darbo ritme rasti prasmę ir bendruomenę, kuri šiame tvarumo kelyje bus šalia“, – sako A. Bagdanskytė.