Stebisi, kad mokykloje neišmoko svarbiausio: daugybė jaunuolių visiškai nemoka taupyti ir nežino, kaip veikia mokesčiai

Šiuolaikiniai jaunuoliai stebisi, kad tiek metų praleisdami mokykloje taip ir neišmoksta vieno iš svarbiausių gyvenimo įgūdžių – asmeninių finansų valdymo. Šių žinių trūkumą patvirtina įvairūs tyrimai, todėl finansinio ugdymo temai mokyklose planuojama skirti daugiau dėmesio. Tačiau žinių trūkumo problemą padeda spręsti ir verslas – pavyzdžiui, SEB jau antrus metus vykdo moksleivių ambasadorių programą, kurioje ekspertai moksleiviams atsako į visus rūpimus klausimus, o vėliau įgytomis žiniomis moksleiviai dalinasi su bendraamžiais ir rengia jiems paskaitas. Paklausti, kas finansuose atrodo sudėtingiausia, jaunuoliai prisipažįsta, kad dažnas jų visiškai nemoka taupyti ir norėtų suprasti, kaip veikia mokesčiai.

Mokiniai domisi investavimu, tačiau pripažįsta, kad nemoka taupyti

Būsima abiturientė Greta Leperskaitė pastebi, kad viena iš labiausiai bendraamžius dominančių temų finansuose šiandien yra investavimas.

„Dabar investavimo tema turbūt pati populiariausia. Taip pat populiari tema yra finansų valdymas. Daugelis žino, kas yra pinigai ir iš kur jie ateina, bet mažai kas žino, kaip su jais elgtis, kad pinigai būtų panaudojami tikslingai ir neprapultų vos tik juos gavus. Man ir asmeniškai šios dvi temos buvo pačios įdomiausios“, – sako G. Leperskaitė.

Pasak jos, daugiausiai sunkumų moksleiviams kyla asmeninių finansų valdyme ir taupyme – šiose temose ji įžvelgia daugiausiai spragų, kurias būtina spręsti. Taip pat ji atkreipia dėmesį į sukčių, bandančių išvilioti pinigus, problemą – moksleivė pastebi, kad ne visi bendraamžiai išlieka budrūs ir žino, kaip juos atpažinti.

„Būna, jaunimas nusprendžia padirbėti vasarą ar šiaip savaitgaliais, staiga padidėja pinigų įplaukos, tačiau labai dažnai daroma klaida – visi staigiai tuos pinigus išleidžia. Mokiniams svarbu išgirsti apie tokias taisykles, kaip 50–30–20, kad jų pinigai taip greitai neprapultų. Reikėtų ne tik kažką malonaus sau nusipirkti, bet tuo pačiu ir atsidėti pinigų, juos taupyti“, – sako G. Leperskaitė.

Dažnai girdima frazė – „negaliu nueiti pavalgyti, sąskaitoje tik 30 centų“

SEB ambasadorių programos dalyvis Tomas Verbickas pastebi, kad moksleiviai nori pagilinti savo žinias finansų srityje ir įveikti spragas.

„Programa buvo naudinga tiek mums, ambasadoriams, tiek mokyklų mokiniams. Pradžioje patys išsiaiškinome, pagilinome žinias apie tokias programos temas, o paskui jas pristatėme bendraamžiams. Iš jų supratau, kad norėtų, kad tokių pamokų būtų daugiau“, – sako T. Verbickas.

Programos dalyvis pastebi, kad iš esmės visos temos buvo aktualios didesnei ar mažesnei grupei žmonių, bet viena iš jų, nors, atrodo, pati paprasčiausia, buvo svarbi didžiausiai daliai moksleivių.

„Tai – finansinio raštingumo tema. Asmeniškai pastebiu, kad mūsų kartos žmonėms per dažnai kyla sunkumų biudžetuojant savo pinigus, dėl to dažnai aplinkoje girdime frazes, kaip „negaliu nueiti pavalgyti – sąskaitoje tik 30 centų“, kas tik parodo švietimo apie finansinį raštingumą, kartu ir šios programos, svarbą“, – sako T. Verbickas.

Jaunimui trūksta žinių apie tai, kaip veikia mokesčiai

Tuo metu moksleivė Viltė Venckutė pastebi, kad dalyvavimas ambasadorių programoje ne tik padeda pagilinti finansų žinias, bet leidžia įgyti ir kitų įgūdžių.

„Dalyvavimas ambasadorių programoje padėjo susidėlioti savo laiką, nes pasiruošimas ir paskaitų rengimas užima daug laiko. Tai buvo puiki galimybė atsistoti į mokytojo vietą prieš klasės draugus ir gerinti viešojo kalbėjimo įgūdžius. Šiuolaikiniam žmogui viešo kalbėjimo įgūdžiai tampa vis svarbesni“, – pastebi V. Venckutė.

Jos manymu, šių dienų jaunuoliams daugiausiai sunkumų kelia taupymo, investavimo ir mokesčių temos, kuriose dažno žinios yra nepakankamos.

„Daug mano pažįstamų netaupo. Kai turi mažai pajamų, norisi ir į kiną nueiti, ir su draugais pabūti, taip mėnesio gale pinigų nelieka. Taip pat dažnas nėra susipažinęs su investavimu ir jo labai bijo. Šiuolaikiniam jaunuoliui sunku suprasti, kas yra mokesčiai“, – problemiškas temas įvardija V. Venckutė.

Tyrimų rezultatai verčia pasitempti: finansų žinias būtina gilinti

Kalbant apie Lietuvos švietimo sistemą, SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė mato opią poblemą – ekonomikos bei finansinio švietimo stygių.

Ji atkreipia dėmesį į tai, kad prieš ketverius metus Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atliktas tyrimas atskleidė, kad vienas iš trijų penkiolikmečių Lietuvoje negalėtų paaiškinti, ką reiškia darbo užmokestis, arba išvis nėra girdėjęs šio termino.

Be to, 2019 metais Valstybinės mokesčių inspekcijos užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, beveik pusė 7–9 metų vaikų ir trečdalis paauglių mokesčius tapatina su mokėjimu už komunalines ir kitas paslaugas, perkamus daiktus.

„Finansinio raštingumo gebėjimais mūsų vaikai vis dar atsilieka ne tik nuo šios srities lyderių – Danijos, Vokietijos, Švedijos ir Nyderlandų, bet ir nuo artimiausios kaimynės Estijos bendraamžių. Kodėl? Nes daugelyje mus lenkiančių šalių finansinio raštingumo ugdymas yra privalomas ir integruojamas į vieną ar kelis mokomuosius dalykus“, – sako S. Strockytė–Varnė.

Lietuvos švietimo sistemoje pokyčiai taip pat planuojami, svarstoma finansinį raštingumą integruoti į kitas pamokas, tokias kaip geografija, technologijos. Anot ekspertės, jei pokytis išties įvyks, geresnių rezultatų ilgainiui galime tikėtis ir mes.

„Suprasdami, kad finansinio raštingumo ugdymo pagalba mokytojams ir tėvams turėtų būti teikiama ne tik valstybiniu lygmeniu, ne vienus metus SEB banke savo iniciatyva Baltijos šalyse organizuojame finansinio raštingumo pamokas moksleiviams. Prieš kelis metus išbandėme naujovę – ambasadorių programą moksleiviams, kurios metu banko mentoriai jaunuolius moko ne tik finansinio raštingumo, bet ir kitų šiais laikais būtinų kompetencijų – viešojo kalbėjimo, asmeninio prekės ženklo kūrimo, paslaugų dizaino ir tvaraus gyvenimo pagrindų, o vėliau jau patys mokiniai šias žinias skleidžia savo mokyklose ir bendruomenėse. Tokia programa pasiteisino, tad šiemet ją įgyvendinome jau antrą kartą“, – sako S. Strockytė–Varnė.

Ji skaičiuoja, kad per tik ką pasibaigusius mokslo metus pusšimtis Lietuvos moksleivių vedė savo klasės ar mokyklos draugams daugiau negu 270 pamokų – taip finansinio raštingumo kursą išklausė 6,5 tūkst. mokinių Lietuvoje, Baltijos šalyse – daugiau negu 12 tūkstančių.

„Mokinių, kurie klausė SEB ambasadorių pamokas, vertinimai labai aukšti – turinį ir programą pamokų besiklausantys moksleiviai vertino 4,8 balais iš 5. Sulaukėme per 1,5 tūkst. atsiliepimų. Mokiniai komentavo, kad labai trūksta tokio tipo ir formato pamokų, dėkojo už galimybę, sužinoti daugiau apie finansų valdymą, investavimą, verslo kūrimą. Matydami tokius gerus vertinimus, planuojame nesustoti ir programą tęsti toliau, nes matome didžiulį teigiamą poveikį tiek dalyvaujantiems SEB ambasadoriams, tiek ir kitiems mokiniams“, – sako S. Strockytė–Varnė.