Studijų kainų pokyčiai: daliai visuomenės aukštasis mokslas gali tapti nebeįkandamas

Vyriausybė patvirtino didesnes normines studijų kainas – tai reiškia, kad jau nuo ateinančių mokslo metų aukštosios mokyklos už vieno studento mokslus iš valstybės gaus nuo 5 iki 10 procentų daugiau lėšų nei šiemet. Ar studijos pabrangs ir studijuojantiems už savo pinigus?

Kas yra tos studijų norminės kainos?

„Studijų norminės kainos turėtų padengti procesui reikalingas sąnaudas. Tas kainas sudaro trys

pagrindinės dedamosios – dėstytojų ir neakademinių darbuotojų darbo užmokestis, įrangos, mokymo priemonių pirkimai bei paskatinimo priemonės studentams, t. y. stipendijos ar kitos paramos. Kainos koeficientai susideda iš kelių dalykų: viena iš dedamųjų yra socialinės bazinės išmokų dydis, kuris lemia, kokios bus stipendijos studentams, neįgalumo stipendijos, socialinės išmokos. Be to, jei kyla darbo užmokestis, kyla ir studijų norminė kaina“, – paaiškina švietimo viceministras Gintautas Jakštas.

Pašnekovas sako, kad jau ilgokai nekito studijų norminės kainos, o naujai skaičiuojamos kils vos apie 5–6 procentus, tad stebint, koks infliacijos šuolis, studijų kainos kis gana nežymiai.

„Dabar yra paskutiniai metai, kai studijos finansuojamos tik vienu metodu – yra krepšeliai, kurie skiriami pagal priimtų studentų skaičių. Pagal studijų norminę kainą gauni ir finansavimą. Šis modelis turi ir tam tikrų ydų – nesvarbu, kiek kokybiškai veiks aukštosios mokyklos, svarbu, kiek pritrauks studentų. Stojantieji dažnai renkasi pagal miestą, programos pavadinimą, nebūtinai ten, kur yra aukščiausia mokymo kokybė. Dėl to modelis pakeistas – nuo kitų metų finansavimas jau bus skiriamas ir už studijų kokybę, bus vertinami tokie rodikliai, kaip absolventų įsidarbinimas, gebėjimas pritraukti užsienio studentus, socialinės dimensijos integravimas į studijų programą ir t. t.“, – būsimus pokyčius paaiškina švietimo viceministras.

Pasiruošimas pokyčiams, anot G. Jakšto, vyko apie porą metų. Pašnekovas teigia, kad norėdamos pritraukti studentų krepšelius mokymo įstaigos neretai ir pačios stengėsi išlaikyti ne itin motyvuotus studentus, tačiau pokyčiai leis neprarasti finansavimo, net jei apie 20 procentų studentų nuspręs, kad pasirinktos studijos jiems netinka.

Studijų kaina – visuomet jautri tema studentams

Studentų sąjungos prezidentas Paulius Vaitiekus sako, kad studijų kaina – besimokantiems visuomet jautri tema.

„Remdamiesi tyrimais matome, kad nemaža dalis studentų priklausomi nuo savo artimųjų paramos ar darbo, kurį atlieka studijų metu. Kainos gali sukelti tam tikrų barjerų įvairioms studentų grupėms. Dabar kalbama ir apie skatinamąjį finansavimą aukštosioms mokykloms. Nuo kitų metų – antra konkursinė eilė, prieinamumas turėtų būti paprastesnis socialiai pažeidžiamoms grupėms, tai atrodo, kad tos problemos sprendžiamos. Didėjant krepšeliui, didėja ir finansavimas vienam studentui, bet jis nebūtinai tiesiogiai atliepia tai, už ką studentui reikia sumokėti. Turime ir paramos mechanizmų, yra paskolų studentams, kurios, deja, ne tokios populiarios dėl paties fondo apribojimų. Tai irgi galėtų būti viena alternatyvų, kaip studentams padengti studijų kainą ir sėkmingai įsilieti į studijų procesą“, – sako P. Vaitiekus.

Švietimo viceministras teigia, kad nominali ir reali kainos skirtingos. Nors studijų norminės kainos kyla, reali kaina už studijas mažėja.

„Dėl infliacijos net ir vidutinės pajamos auga greičiau nei norminė kaina, tai reiškia, kad studijų kaina mažėja. Ar normalu, kad studentai sumoka už studijas? Buvo daug diskusijų, buvusi Vyriausybė turėjo šūkį „nemokamas bakalauras“, kurio neįmanoma įgyvendinti nepakeitus Konstitucijos, nes negalima uždrausti aukštosioms mokykloms priimti studentų, kurie moka už studijas“, – paaiškina pašnekovas.

G. Jakštas sako, kad neretai mokamas studijas renkasi tie žmonės, kurie nori studijuoti tai, kas jiems patinka, tačiau nepatenka į nemokamų studentų gretas, o nemokamų vietų sukurta tiek, koks yra specialistų poreikis. Be to, ne paslaptis, kad mokamas studijas neretai renkasi tie, kurie prasčiau mokosi, neišlaiko brandos egzaminų tokiais balais, kurie reikalingi norint rinktis pageidaujamas studijas.

„Jei iki šiol sekėsi lėčiau nei visiems kitiems, sako, aukštojoje mokykloje seksis geriau, pasivysime – tai yra klaidinimas, ir man gaila vaikų, kurių šeimos pasiima paskolų sumokėti už studijas: matome, kad didelė dalis baigusių studijas nedirba darbų, kur reikalingas aukštasis išsilavinimas, nes jie gavo diplomą, bet negavo žinių. Tai tas pats, jei po pradinio stotume į doktorantūrą – <...> jei kas ir duos diplomą, žinių, matyt, nebus, nes neturim iki to nueito viso kelio“, – gerai apgalvoti studijų pasirinkimus siūlo pašnekovas.

G. Jakštas sako neretai girdintis, kad žmonės lygina studijų kainas Lietuvoje ir užsienio šalyse.

„Pavyzdžiui, sako, kad Olandijoje studijos pigesnės nei Lietuvoje, bet ten nėra tokio dalyko, kaip mokamos studijos Europos Sąjungos piliečiams – jos visos iš dalies finansuojamos. Tiems, kurie stoja iš trečiųjų šalių, kainos būna ir septynis kartus didesnės nei Lietuvoje“, – paaiškina švietimo viceministras.

Neretai studijas aukštosiose mokyklose jauni žmonės renkasi ne asmeninių siekių vedini, o patirdami artimųjų ar savo socialinės aplinkos spaudimą. Studentų sąjungos prezidentas sako, kad puikiai žino tokių atvejų, ir jų yra nemažai.

Aukštosios mokyklos, gaudamos krepšelį už studentą, be abejo, buvo suinteresuotos, kad jaunas žmogus studijas rinktųsi būtent pas juos, o tai, anot P. Vaitiekaus, taip pat ne visuomet lėmė žinių kokybę.

„Aukštosios mokyklos gauna finansavimą priklausomai nuo ateinančių studentų. Neišvengiama, kad tai yra tam tikra rinkodaros kampanija, jog pritrauktum kuo daugiau studentų, gautum kuo didesnį finansavimą. Tai reiškia, kad ir studentai ne visi yra pasiruošę, tam tikrais atvejais dirbtinai daromas jų išlaikymas. Šitai lemia visos sistemos išbalansavimą. Kartais norintys ir galintys kokybiškai studijuoti to padaryti negali, nes yra antplūdis tų, kurie tiesiog stoja į aukštąją mokyklą“, – teigia P. Vaitiekus.

Anot pašnekovo, Lietuvoje studijų kokybė vertinama labai aukštai, diplomai pripažinti ne tik mūsų šalyje, bet ir užsienyje, o kur studijuoti – Lietuvoje ar svečioje šalyje, pasirinkti turi kiekvienas pagal savo poreikius.