Tartasi ir su mokiniais, ir su jų tėvais
Klaipėdos miesto gimnazijose šis klausimas svarstytas intensyviai. Tačiau tik kiek daugiau nei pusė uostamiesčio gimnazijų nusprendė, jog tradicijų laikytis reikia – liepos mėnesį jos kvies abiturientus į mokyklą paskutinį kartą. „Be išleistuvių šventės nebelieka to tikrojo akcento, jog viskas, viso gero, mokykla“, – teigė Klaipėdos Baltijos gimnazijos direktorė Jurgita Račkauskienė.
Pašnekovės teigimu, gimnazijoje dėl brandos atestatų įteikimo ceremonijos tartasi buvo ir su mokyklos abiturientais, ir su jų tėveliais. Visa bendruomenė vieningai nutarė, jog šventės reikia.
„Tikrai buvo minčių, jog galbūt apsieisime tik su paskutinio skambučio švente, ją padarysime iškilmingesnę, tačiau patys mokiniai rodė didelį norą, jog išleistuvės būtų, tikino, jog šios šventės jiems labai reikia. Po paskutinio skambučio mokinių dar laukia konsultacijos, egzaminai ir paskutiniai pasiruošimo jiems etapai. Norisi atšvęsti jau ramiai, baigus mokyklą“, – diskusijų rezultatais dalijosi J. Račkauskienė.
Paklausta, kaip atrodys brandos atestatų įteikimo ceremonija be popierinių atestatų, Baltijos gimnazijos direktorė patikino, jog rasti alternatyvų, kaip šventę padaryti iškilmingą, ir tikrai yra.
Panašios nuomonės buvo ir Klaipėdos „Varpo“ gimnazijos direktorė Rasa Mašurinienė. „Šventę organizuosime, tačiau tai nebus atestatų įteikimas, nes atestatai šiais metais jau yra skaitmeniniai. Tačiau mūsų gimnazijoje atestatai nebeteikiami jau seniai, to nedarome jau šešerius ar net septynerius metus. Organizuojame mokyklos baigimo šventę ir įteikiame mokyklos baigimo pažymėjimus“, – teigė pašnekovė.
Anot R. Mašurinienės, nors visuomenėje vis labiau populiarėja mintis atsisakyti išleistuvių ir visų su jomis susijusių atributų, tačiau „Varpo“ gimnazijos direktorė teigė, jog mokykloje šis pasiūlymas neprigijo.
„Žinoma, paskutinis skambutis yra labai graži ir svarbi šventė, juk tai paskutinis atėjimas į mokyklą, paskutinė pamoka. Tačiau po jo dar laukia labai įtemptas periodas – brandos egzaminų sesija. Išleistuvės vyksta jau po visų egzaminų, kai mokiniai jau tikrai gali atsipūsti“, – „Vakarų ekspresui“ sakė R. Mašurinienė. Tačiau dalis gimnazijų šiais metais išleistuvių tradicijos atsisakė ir susikoncentravo į paskutinio skambučio šventę.
„Jeigu tai būtų oficialus popierinis dokumentas, tada taip, reikia ceremoniją organizuoti su visomis jos detalėmis. Tačiau rinkti abiturientus į teikimą dabar neapsimoka todėl, kad tai jau nebus toks šventiškas renginys. Apie tai kalbėjome ir su abiturientais, jie šiai minčiai pritarė“, – naujove pasidalijo Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazijos direktorius Vitalijus Jakobčiukas.
Pašnekovas apgailestavo, kad tai yra nauja mokyklų realybė, mat išleistuvės, o ypač mokyklose organizuojama ceremonija, buvo tikrai populiarus ir laukiamas renginys.
„Galbūt vienas ar du procentai mokinių atestatus atsiimdavo ne oficialios ceremonijos metu, o anksčiau ar vėliau, pavyzdžiui, užsienyje norintys studijuoti mokiniai. Didžioji dalis tikrai laukdavo šios šventės“, – teigė V. Jakobčiukas.
Tai, jog šiais metais mokyklos susikoncentravo į paskutinio skambučio šventę, pasakojo ir laikinai pareigas einantis Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijos direktorius Nikolaj Petunov.
„Mūsų mokykloje organizavome paskutinę pamoką su vadovais, vėliau vyko renginys mokyklos salėje, buvome pasikvietę ir Klaipėdos unversiteto rektorių, kunigą. Pasistengėme, kad šventės metu kiekvienas mokinys sulauktų dėmesio“, – akimirkomis iš praūžusio renginio dalijosi N. Petunov.
Užleidžia vietą kitiems
„Vakrų ekspreso“ kalbintas renginių organizatorius Remigijus Žiogas teigė, jog pastebėjo išleistuvių poreikio mažėjimą. „Pastebėjau, jog pastaruoju metu daugelis labiau investuoja į šimtadienį ir paskutinį skambutį negu į išleistuves. Pavyzdžiui, Kaune jau keleri metai ši tendencija gyvuoja, pamažu ši mada ateina ir į šį kraštą“, – patirtimi dalijosi R. Žiogas.
Anot pašnekovo, tai galima būtų paaiškinti tuo, jog tiek šimtadienis, tiek paskutinis skambutis vyksta prieš egzaminų sesiją, tuo metu gimnazistai būna susikoncentravę į laukiančias užduotis, todėl vieningai priima sprendimus, kaip turėtų atrodyti šventės.
„Kai visi atsipalaiduoja, nuomonės labai išsiskiria. Vienas nori vieno, kitas kito, vieni išvažiuoja dirbti, kiti į keliones su tėvais, todėl suorganizuoti išleistuvių šventę tikrai būna nemažas iššūkis“, – kalbėjo R. Žiogas.
Paklaustas, kokios tradicijos populiarėja šimtadienio ir paskutinio skambučio šventėse, renginių organizatorius teigė, jog abiturientai itin atsakingai ruošiasi, domisi, kokia bus programa, kokios veiklos.
„Anksčiau, pavyzdžiui, šimtadienis daugeliui asocijuodavosi su švente, kur visi nori tiesiog „pagerti„, o dabar tikrai taip nėra. Iš organizatorių dvyliktokai tikisi salės puošmenų, nori teminės aprangos, scenarijaus, derina programas, žiūri, kas į jas įeina. Aktyviai derina veiklas, nori „namų darbų„, klausia, ką reikėtų paruošti. Vis dažniau nori, jog būtų ne tik vedėjas, bet ir žinomi atlikėjai“, – kintančiomis tradicijomis dalijosi R. Žiogas.
Pašnekovas pridūrė, jog kol kas šios šios šventės nėra tokios populiarios tarp tėvų, jie ne itin prisideda prie jų organizavimo, tam sutinka skirti kiek mažesnį finansavimą. „Palyginti su išleistuvėmis, paskutinio skambučio šventė kol kas būna tikrai kuklesnė, tačiau sąmatos jau keleri metai auga“, – pasakojo renginių organizatorius.
Išleistuvės – tik turtingiems?
R. Žiogas teigė, nors infliacija palietė daug ką, organizacinių išleistuvių šventės elementų, tokių kaip salės nuoma, garso ir apšvietimo aparatūra, kaina šiais metais stipriai nekilo.
„Jeigu šventėje norima apsieiti be žinomo atlikėjo, o dalyvių skaičius svyruoja nuo 100 iki 150 žmonių, bendra išleistuvių suma sieka apie 2 500 eurų, labai panšiai kaip ir pernai“, – sumas vardijo pašnekovas. Tačiau organizatorius teigė pastebėjęs, jog atsisveikinimo su mokykla šventei vis daugiau abiturientų ir jų tėvelių nori žinomiausių Lietuvos atlikėjų, o tai stipriai išaugina šventės kainą.
„Yra tiesos, jog išleistuvėse dalyvių skaičius mažėja dėl neįkandamų sumų. Būna, jog organizatoriai iš didelio rašto, išeina iš krašto“, – liūdna statistika dalijosi R. Žiogas.
Jam pritarė ir VšĮ „Pramogų ryklys“ įkūrėjas ir direktorius Linas Lapėnas.
„Jeigu žmonės nori itin prabangaus renginio su labai gražia sale, žinomu atlikėju, kitais dalykais, bendra šventės suma gali siekti 10 000 eurų, tačiau ir tai dar nėra lubos“, – kalbėjo L. Lapėnas. Pašnekovas tikino, jog nors kukliau švęsti nenori niekas, visgi šiais metais norinčiųjų susiorganizuoti išleistuves skaičius tikrai sumažėjo.
„Norinčiųjų organizuoti išleistuves šiais metais yra, tačiau labai nedaug“, – teigė VšĮ „Pramogų ryklys“ direktorius.
Dalyvių sulaukia
Tiesa, L. Lapėnas pridūrė, jog, nepaisant mažėjančių užklausų organizuoti išleistuves, organizatorius kol kas nepastebėjo akivaizdaus išleistuvių šventės dalyvių skaičiaus mažėjimo. Nors kiekvienais metais būna nusivylimo, jog mokyklos baigime gali sau leisti dalyvauti ne visi, pašnekovo teigimu, niekada nebuvo taip, jog į išleistuves ateitų visa laida.
„Kiek yra norinčiųjų dalyvauti mokyklos išleistuvėse, priklauso nuo daugybės dalykų. Tai ir finansai, ir ryšis su klasiokais, ir panašiai. Dažniausiai neatėjusiųjų į šventę dalis būna labai mažas procentas nuo visos laidos“, – teigė L. Lapėnas.
Pašnekovas pridūrė, jog pastebėjo, kad vis dažniau abiturientai į šventę ateina be tėvelių. Būtent jų skaičius išleistuvėse po truputį mažėja.
„Tai galima suprasti, juk kaina ir vienam žmogui dažnai išeina gana dielė, todėl tėvai neretai šventės atsisako, išleidžia tik vaiką“, – pastebėjimais dalijosi L. Lapėnas.
Tradicijos keičiasi
L. Lapėnas teigė, jog pastaruoju metu mokyklos baigimo šventėse ypač populiarėja vakarietiškos tradicijos, kurios dažnam pažįstamos iš amerikietiškų kino filmų.
„Tai vakaro karaliaus ir karalienės rinkimai. Tokia veikla pageidaujama jau beveik visose išleistuvėse. Viso vakaro metu abiturientai balsuoja už nominantus, tada vyksta paskelbimas, kas laimėjo šiuos titulus, laimėtojai sulaukia daug dėmesio, jiems yra paruoštos dovanėlės. Taip pat vyksta karaliaus ir karalienės šokis“, – patirtimi dalijosi L. Lapėnas.
Pašnekovas taip pat teigė, jog abiturientų tėveliai vis labiau įsitraukia ne tik kaip šventės finansuotojai ir organizatoriai, bet ir kaip jos dalyviai. Vis labiau populiarėja tradicija, jog tėvai savo atžaloms organizuoja išleistuvių dovanas-pasirodymus.
Nors savo atžalų išleistuvių šventėje apsilanko toli gražu ne visi tėvai, patys aktyviausi beveik niekada nepraleidžia progos nustebinti savo vaikus.
„Dažniausiai tai būna masinis šokis, kartais papildytas kokiais nors mini pasirodymais. Taip pat labai populiaru dainuoti dainas. Vienose išleistuvėse tėveliai net sukūrė savo atžaloms dainą – pakeitė kažkokios dainos tekstą taip, jog šis atspindėtų jų palinkėjimus savo vaikams, ir visų akivaizdoje sudainavo“, – akimirkomis dalijosi L. Lapėnas.
Renginių organizatorius teigė, jog vis dažniau pasitaiko, kad pusę išleistuvių šventės sudaro pačių abiturientų ir tėvelių organizuojamos dainos ir jų pasirodymai. „Atrodo, jog žmonės vis labiau įsitraukia į patį organizavimą, nori, jog šventė būtų jauki“, – pasidžiaugė L. Lapėnas.