Viktorija Palubinskienė: pagrindinis dalykas šiandien mokymosi kontekste yra dinamika, greitis, pokyčiai ir laikinumas

Laikais, kuomet dirbtinis intelektas gali atlikti vis daugiau kasdienių darbų, kai kurių žmogiškųjų kompetencijų joks robotas vis dar negali pakeisti. Kokios jos, pasakoja SMK Aukštosios mokyklos direktorė Viktorija Palubinskienė ir priduria, jog požiūrį į mokymosi trukmę teks keisti. Pamirškite laikus, kai mokymosi procesas truko trejus ar ketverius metus ir priimkite naują realybę, kurioje ugdymosi trukmė – 60 metų.

Greitis ir dinamika šiandien – būtini

SMK Aukštosios mokyklos direktorės V. Palubinskienės įsitikinimu, pagrindinis dalykas šiandien mokymosi kontekste yra dinamika, greitis, pokyčiai ir laikinumas. Nauji darbo būdai, su kuriais susiduriame, kuomet nebedirbame kasdien nuo 8 iki 17 val., o iš Maldyvų dirbame Niujorke ir profesijas keičiame kas keletą metų, yra šiandienos realybė:

„Šis aspektas leidžia suprasti, kad mums reikia greitų ir dinamiškų kompetencijų savo veikloje. Minėjau komunikacines priemones ir technologinę pažangą, kuri leidžia mums daryti dalykus daug greičiau ir daug efektyviau, tačiau labai džiaugiuosi, jog vis dar labai svarbu žmogiškasis potencialas. Žmogiškasis kūrybiškumas, adaptyvumas. Būtent šios kompetencijos yra svarbiausios mūsų veikloje šiandien“, – LOGIN scenoje kalbėjo V. Palubinskienė.

Ko tikisi darbdavys

Pranešėjos įsitikinimu, privalu išmokti mokytis visą gyvenimą, būti greitiems ir adaptyviems, o šiame mokymosi kontekste išryškėja ir skirtingas verslo lūkestis:

„Jei kontekstas labiau paremtas asmenine perspektyva, tai verslas veikia tame pačiame kontekste. Verslo lūkesčiai yra labai susiję. Pirmiausia, kiekviena verslo organizacija turbūt nori, kad jos darbuotojai arba dirbantys su ja turėtų kompetencijas, kurių reikia būtent tai organizacijai, būtent tai veiklai, kurią organizacija ir vysto. Praktinis žinių pritaikomumas, kurį turi specialistas, irgi yra labai svarbus, vienas svarbiausių, renkantis su kuo dirbti tai verslo organizacijai.

Kadangi susiduriame su labai daug kūrybinių iššūkių ir sakome, kad dirbtinis intelektas gali nuveikti labai daug, tačiau kūrybinio ir kritinio mąstymo iš kartu dirbančių kolegų verslo organizacijos taip pat labai tikisi“, – pasakoja V. Palubinskienė.

Itin svarbu prasmingų patirčių kūrimas: išsitrina ribos tarp formalaus ir neformalaus žinių gavimo

Visame šiame kontekste, sako pranešėja, veikia ir edukacinė sistema. Anuomet, anot V. Palubinskienės, žmonės suvokdavo mokymąsi kaip kelerių metų baigtinį procesą, tuo tarpu dabar tai tęsiasi kone visą gyvenimą, derinant formalų ir neformalų ugdymąsi, o aukštųjų mokyklų misija tampa burti besimokančią bendruomenę, kurioje kiekvienas randa geriausią mokymosi kelią keliasdešimčiai metų.

Kokios priemonės padeda įgyvendinti mokymosi transformaciją? Žinios turi būti inovatyvios, mokytis turėtume dinamiškai, kuomet integruojami nauji mokymosi būdai ir esant formalaus ir neformalaus mokymosi dermei. Itin svarbus, anot LOGIN pranešėjos, ir tarpdisciplininių kompetencijų ugdymas, patyriminis mokymasis bei prasmingų patirčių kaupimas, komercinių projektų įgyvendinimas ir produktų kūrimas jau mokymosi procese, skaitmenizacija ir intensyvus skaitmeninių produktų panaudojimas.

Prasmingos kompetencijos susideda iš realaus laiko kompetencijų, praktinių kompetencijų ir „minkštųjų“ kompenecijų – turime išlikti kritiški, kūrybiški ir sąmoningi. Be to, anot pranešėjos, vis mažesnė takoskyra tarp formaliuoju ir neformaliuoju būdu įgytų žinių, mat visų svarbiausia, kad žmogus apskritai turėtų vieną ar kitą gebėjimą.