Džiaugiasi, kad egzaminas nebuvo sudėtingas
Po tris valandas trukusio egzamino, abiturientai neslėpė džiugesio – egzaminas nebuvo itin sunkus, kai kuriems jis netgi pasirodė lengvesnis, nei buvo tikėtasi.
„Manau, kad užduotys buvo pakankamai lengvos, tik gal reikėjo truputį didesnio pasiruošimo ir tada viskas būtų labiau sklandžiai praėję, bet užduotys, palyginti, pakankamai lengvos, nes tokios žinomos temos buvo. Gal sakyčiau nebuvo jokių netikėtumų, nes viskas buvo iš esmės pagal programą, tai kažkokių naujovių tikrai nebuvo.
Sunkiausia turbūt buvo su datom, nes vieną kažkokį dalyką apie tam tikrą įvykį žinai, o datos tiksliai nurodyti negali, nes labai daug užduočių persipina tarpusavyje“, – įspūdžiais dalijosi abiturientė Ieva ir pridūrė, kad iš viso šiais metais laikys 6 egzaminus, tad jos dar laukia biologijos ir rusų kalbos egzaminas.
Dar viena abiturientė, pasiteiravus, kaip sekėsi egzaminas, sakė, kad „neblogai“ – ji tikėjosi blogiau.
„Paskutiniai klausimai, aišku, buvo sunkesni, bet šiaip – geriau nei anglų (juokiasi). Buvo dauguma apie Šaltąjį karą, apie Viduramžius, buvo kreipiamas dėmesys į Lietuvą, bet buvo lengvesnis, mažiau datų, kas irgi gerai“, – įspūdžiais dalijosi Luka, teigdama, kad istorijos egzaminas jai paskutinis ir labai svarbus. Merginai pavyko pateikti atsakymus visoms užduotims, todėl ji tikisi gauti bent 70 procentų.
„Iš tikrųjų nebuvo kažko tokio labai neįtikėtino – tikrai buvo viskas girdėta, matyta, net nežinau. Kaip sakė draugė, reikėjo galbūt labiau pasikartoti, pasižiūrėti tas temas ir viskas būtų buvę gerai. [...] Man patinka istorija, tai visai buvo įdomu pabandyti pačiam, kiek galiu gauti“, – pasakojo abiturientas Povilas, kuriam istorija stojant į aukštąją mokyklą nėra reikalinga, nes jis žada studijuoti kūrybines industrijas, tačiau egzaminą laikyti rinkosi norėdamas išbandyti jėgas.
Laikančių šį egzaminą, norint išbandyti jėgas, buvo ir daugiau.
„Egzaminas buvo nesunkus, labai lengvas. Buvo keli klausimai iš SSRS kažkokių žmonių, kurių nežinojau, tai į tuos [klausimus, aut. past.] neatsakiau kelis, bet šiaip viską žinojau. Čia kaip tik tas vienintelis egzaminas, kuriam planavau ruoštis kelis mėnesius, bet kažkaip visiškai pamiršau, nesiruošiau ir geriausiai turbūt parašiau iš visų. Kažkaip net nepastebėjau tų datų, mintinai jas moku, tai man viskas gerai. [...] Laikiau dėl savęs tiesiog, stosiu į Vilniaus technologijų ir dizaino kolegiją, grafinį dizainą“, – sakė Martyna.
„Žiūrėjau praeitus egzaminus, tai panašiai kaip tada, nepastebėjau, kad būtų ypatingai sunkus ar ypatingai lengvas. Man atrodo, kiekviename egzamine taip yra, kad kai kuriuos klausimus pasilieki vėliau pasvarstyti, papildomai, o kai kuriuos iš karto gali į atsakymų lapą atsakyti“, – teigė Andrius, kuris laikyti istorijos egzaminą taip pat rinkosi ne todėl, kad jo jam prireiks stojant į aukštąją mokyklą. Andrius žada stoti į profesinio mokymo įstaigą.
Istorijos mokytojas pašiepė egzamino užduotį
Vilniaus Taikos progimnazijos istorijos ir etikos mokytojas, švietimo startuolio „Digiklasė“ istorijos mokytojas, VDU Gifted programos mokytojas, socialinių mokslų dr. Algis Bitautas socialinėje erdvėje „Facebook“ netrukus po egzamino ironiškai žvelgė į vieną iš egzamino užduočių.
„Kokią čia 21 amžiaus kompetenciją tikrinama dvyliktoko su penktoko lygio užduotimi?“ – ironiškai klausia A. Bitautas, vertindamas užduotį, kurioje pavaizduoti lito banknotai ir klausiama: „Ant kurio litų banknoto pavaizduotas „Tautiškos giesmės“ autorius?“
Egzaminų sesijos rezultatus planuojama skelbti liepą
Kaip informuoja Nacionalinė švietimo agentūra, istorijos egzaminas trunka tris valandas. Jo užduotis susideda iš dviejų dalių. Pirmoji – klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais: pateikiami keturi pasirenkamieji atsakymai, iš kurių vienas yra teisingas. Antrąją dalį sudaro atviro tipo klausimai pagal pateiktus istorijos šaltinius.
Po 50 procentų užduočių sudaro pasaulio istorijos bei Lietuvos istorijos temos. Egzamine pateikiamos užduotys, susijusios su vidurinių ir naujųjų amžių bei naujausiosios istorijos įvykiais, reiškiniais, datomis, sąvokomis bei asmenybėmis, jų vertinimu.
Pagrindinės egzaminų sesijos rezultatus planuojama paskelbti iki liepos 12 d.
ELTA primena, kad pagrindinės valstybinių brandos egzaminų sesijos metu iš viso vyks trylika valstybinių ir trys mokykliniai brandos egzaminai. Ši sesija baigsis birželio 25 dieną.
Dalyvauti brandos egzaminų sesijoje turi teisę tik tie mokiniai, kurių egzaminuojamo dalyko metiniai pažymiai yra ne žemesni nei ketvertas.
Norintys gauti brandos atestatą turi išlaikyti du brandos egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir literatūros ir dar vieno pasirinkto dalyko brandos egzaminą arba atlikti brandos darbą.
