Viena pirmųjų iš egzamino išėjusi abiturientė Greta prisipažino, kad buvo šiek tiek sunkiau nei tikėjosi.
„Normaliai (sekėsi). Temos ne tokios, kokių tikėjomės, truputį sunkesnės. Tikėjausi šiek tiek lengvesnių temų, apie kokią gamtą, galbūt paveikslų, bet buvo tokios muzikos temos“, – kalbėjo Greta.
Mergina pasirinko rašyti literatūrinį rašinį apie muzikos reikšmes literatūroje, rėmėsi Šatrijos Ragana ir Vincu Krėve. Greta tikisi, kad jai egzaminas pavyko. Kur studijuos, mergina kol kas nežino.
Po egzamino išėjęs Ignas sakė, kad jaučiasi „sudėtingai“, bet vis dėlto tikisi, kad išlaikė egzaminą gerai. Jis irgi rašė apie muzikos reikšmes literatūroje. Jis rašinyje rėmėsi Šatrijos Ragana ir Jurgio Savickio novele „Fleita“.
„Pamatęs temas galvojau, kad jos sudėtingos, bet po truputį pasirašiau, ir manau įveikiau“, – kalbėjo Ignas.
Jis tikisi iš egzamino gauti ne mažiau 60 balų.
Prieš egzaminą jautėsi ramiai
Monika sakė, kad po egzamino jaučiasi ramiau nei prieš ateinant.
„Kiek išsigandau pamačiusi temas, bet įsigilinusi į kūrinius nusiraminau“, – sakė Monika.
Ji prisipažino, kad temos buvo netikėtos, visi tikėjosi paprastesnių, tarkime apie vaiko vaizdavimą.
„Nesitikėjau, kad gali būti tokia tema kaip intymumas, bet įsigilinus į kūrinius, pasirodo, ta tema nėra labai sunki“, – kalbėjo Monika
Ji pasirinko rašyti apie intymumo vaizdavimą literatūroje, rėmėsi Vaižgantu ir Vincu Mykolaičiu Putinu.
Mergina tikisi gauti maždaug 50 balų. Ji norėtų studijuoti kūrybines industrijas, kur stojant beje svarbiausias egzaminas ir yra lietuvių kalbos ir literatūros.
Danielius irgi prisipažino, kad temos buvo netikėtos. Tačiau, jo nuomone, temos buvo nelabai sunkios ir suprantamos. Jis pasirinko rašyti apie intymumo vaizdavimą literatūroje.
„Šiuo atveju priešpriešą rinkausi. Pasiėmiau Antano Škėmos „Baltą drobulę“ ir V. M. Putino „Altorių šešėlyje“, – kalbėjo Danielius
Jis tikisi iš egzamino surinkti ne mažiau 50 balų. Vaikinas sakė, kad prieš egzaminą nesijaudino.
„Net sakyčiau, kad prieš anglų kalbėjimą rankos drebėjo stipriau negu einant į lietuvių kalbos valstybinį egzaminą“, – teigė Danielius.
Vaikinas planuoja studijuoti psichologiją.
„Lietuvoje studijuosiu tik tuo atveju, jei pateksiu į nemokamą vietą, o šiaip į Olandiją važiuosiu“, – sakė Danielius.
Į egzaminą ėjo žinodamas, kad įstojo
Priešingai negu daugelis kalbintų, Adaras sakė, kad jam buvo lengviau negu tikėjosi. Jo vertinimu temos nebuvo sunkios.
„Manau, kas skaitė, tas lengvai parašyti gali“, – teigė Adaras.
Vaikinas rašė apie muzikos reikšmę literatūroje, rėmėsi Šatrijos Ragana ir Jurgio Savickio „Fleita“.
Vaikinas sakė, kad egzamino išvakarėse labai jaudinosi, nors jau žino, kad yra įstojęs į užsienio universitetą Berlyne.
„Laikiau dėl to, kad gaučiau mokyklos baigimo atestatą“, – kalbėjo Adaras.
Skelbiamos rašinių temos
Laikiusieji valstybinį brandos egzaminą iš samprotavimo rašinio užduočių galėjo rinktis temą „Kaip vaizduotė veikia santykį su tikrove?“ ir kaip rekomenduotinus pasirinkti autorius Maironį, Marių Ivaškevičių, arba temą „Kada prieinama prie kraštutinumų?“, kuriai rekomenduoti šie autorius: Vincas Krėvė, Marius Katiliškis.
Nusprendusieji rinktis literatūrinį rašinį galėjo imtis temos „Muzikos reikšmės literatūroje“ arba „Intymumo vaizdavimas literatūroje“. Rekomenduoti pasirinkti pirmosios temos autoriai – Šatrijos Ragana, Henrikas Radauskas. Antrajai temai rekomenduoti autoriai – Juozas Tumas-Vaižgantas, Jurgis Kunčinas.
Abiturientams, laikiusiems mokyklinį brandos egzaminą, buvo pasiūlytos šios samprotavimo rašinio temos: „Kas paskatina žmogų keisti vertybes?“ (rekomenduojami autoriai Vincas Kudirka, Vincas Mykolaitis-Putinas) ir „Ką šiandien tautai reiškia kalba?“ (rekomenduojami pasirinkti autoriai – Mikalojus Daukša, Justinas Marcinkevičius).
Iš literatūrinio rašinio užduočių kandidatai galėjo rinktis iš šių dviejų temų: „Požiūris į darbą lietuvių literatūroje“ ir „Menininko ir visuomenės santykis literatūroje“ bei remtis Kristijonu Donelaičiu, Antanu Škėma (pirmoji tema), Salomėja Nėrimi, Jurgiu Savickiu (antroji tema) kaip rekomenduojamais autoriais.
Iš viso lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą pasirinko laikyti apie 26,6 tūkst. kandidatų: valstybinį brandos egzaminą – 17742 kandidatai, o mokyklinį – 8889 kandidatai.
Planuojama, kad valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino rezultatai bus paskelbti ne vėliau kaip iki liepos 12 d., informavo Nacionalinė švietimo agentūra.
Taisyklės abiturientams
Atvykdami į brandos egzaminą, abiturientai privalo su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (asmens tapatybės kortelę, pasą arba leidimą gyventi Lietuvoje) ar vairuotojo pažymėjimą.
Egzaminui prasidėjus, iš užduoties sąsiuvinyje pateiktų dviejų samprotavimo rašinio ir dviejų literatūrinio rašinio temų abiturientai pasirenka vieną temą.
Dalyvauti brandos egzaminų sesijoje turi teisę tik tie mokiniai, kurių egzaminuojamo dalyko metiniai pažymiai – ne žemesni nei ketvertas.
Norintys gauti brandos atestatą turi išlaikyti 2 brandos egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir literatūros ir dar vieno pasirinkto dalyko brandos egzaminą arba atlikti brandos darbą. Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino tipą – valstybinį ar mokyklinį – mokinys galėjo rinktis savo nuožiūra, informavo Nacionalinė švietimo agentūra.
Iš viso pagrindinės brandos egzaminų sesijos metu vyks 13 valstybinių ir 3 mokykliniai brandos egzaminai. Kandidatas gali pasirinkti laikyti ne daugiau nei 7 egzaminus. Laikyti maksimalų brandos egzaminų skaičių šiais metais pasirinko 56 kandidatai.
Brandos egzaminai bus vykdomi 552 mokyklose, kuriose organizuojami egzaminų vykdymo centrai. Abiturientų valstybinių brandos egzaminų darbus vertins daugiau nei 1000 vertintojų elektroninio vertinimo aplinkoje, kuri sudaro technologines sąlygas užtikrinti vertinimo kokybę.
Brandos egzaminus išlaikę abiturientai skaitmeninius dvikalbius brandos atestatus galės peržiūrėti ar atsisiųsti patys bei atsispausdinti, jei jiems reikalingas popierinis dokumentas. Stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas abiturientams nereikia teikti popierinių dokumentų, nes priėmimas vyksta per Bendrojo priėmimo informacinę sistemą.