Pasak korepetitorės, nors iš pirmo žvilgsnio temos galėjo pasirodyti sudėtingos, geriau pasigilinus jas visas buvo galima įveikti. Eglė išskiria, jog literatūrinės temos šiais metais pasirodė lengvesnės. Visgi mokytoja pabrėžia, kad būtent šio rašinio moksleiviai dažniausiai baidosi, nes jį rašant prireikia ir gilesnių rašytojo biografijos detalių bei kontekstų išmanymo.
Rašant tema „Kaip vaizduotė veikia santykį su tikrove“, Eglės teigimu, buvo galima pritaikyti platų autorių spektrą, jei mokinys moka mąstyti kūrybiškai. Vaizduotę galima pritaikyti įvairiai, taigi čia tiktų daugelio privalomų autorių kūryba. Eglė teigia, kad Maironio eilėraščių lyrinio subjekto pokalbiai su upėmis ar praeitimi – puikus pavyzdys. Remiantis M. Ivaškevičiaus kūriniu „Madagaskaras“, buvo galima kalbėti apie vaizduotę, kuri gali padėti išsigelbėti.
Mokytoja aiškina, kad apie kraštutinumus kalbėti neretai sudėtinga, nes kraštutinumo sąvoka gali būti neaiški, skirtingai suprantama. Tokiai temai nagrinėti svarbu turėti stiprių argumentų. Todėl, Eglės teigimu, šiai temai tinkamas kūrinys galėtų būti Balio Sruogos „Dievų miškas“, kuriuo remiantis galima kalbėti ir apie Antrąjį pasaulinį karą, jo metu vykdytą genocidą ir antisemitizmą.
Tema „Muzikos reikšmės literatūroje“, Eglės nuomone, galėjo pasirodyti sudėtinga neskaičiusiems romanų, tačiau įdomi susipažinusiems su kūriniais. Korepetitorė pastebi, kad pasiremti buvo galima tiek Vinco Mykolaičio-Putino vaizduojamais vargonų garsais, tiek Šatrijos Raganos apysakoje „Sename dvare“ vaizduojamos veikėjos Mamatės pianino skambesiais. Henrikas Radauskas galėjo pasirodyti sunkiai įkandamas mažiau susipažinusiems su šio autoriaus eilėraščiais, tačiau čia taip pat buvo galima remtis Jurgio Savickio novele „Fleita“, kurioje muzika veikėjui Žiogui prilygo gyvenimo prasmei. Mąstant plačiau, muziką buvo galima susieti ne vien su instrumentais, bet ir gamta – paukščių čirpesiais, lapų šnaresiais, upelio čiurlenimu.
Į intymumo temą taip pat buvo galima pažvelgti kūrybiškai ir nebūtinai kalbėti vien apie žmonių intymumą. „Alfa klasės“ korepetitorė Eglė teigia, kad kalbant apie žmonių intymumą rekomenduojami autoriai iš tiesų galėjo labai padėti. Visgi, Eglės nuomone, pamokų metu vengiama kalbėti apie intymumą bei jo reikšmę tarpusavio santykiams. Neretai taip yra, nes patiems mokytojams pamokose plėtoti tokią temą sunku. Jurgio Kunčino „Tūla“ dažniausiai nagrinėjama 12-os klasės pabaigoje, tad neretai nespėjama šio kūrinio deramai aptarti iki egzamino. Eglė teigia, kad kūrybiškai žvelgiant šiame rašinyje galima pasiremti intymiu Maironio santykiu su Lietuva. Kontekstui, korepetitorės nuomone, tiktų Vladimiro Nabokovo romanas „Lolita“.