Simono teigimu, šių metų istorijos VBE nebuvo sunkus tiems, kurie siekė jį tiesiog išlaikyti, tačiau norintiems gauti aukščiausią įvertinimą koją pakišti galėjo keletas painių klausimų. Mokytojas pabrėžia, kad 41 klausime galėjo tikti keli teisingi atsakymai.
Abu mokytojus nustebino tai, kad iš LDK laikų pasirinktos būtent Kazimiero ir Aleksandro privilegijos, kurios nėra ypač išsamiai nagrinėjamos pamokų metu. Panašiai galima vertinti ir Pramonės revoliucijos šaltinių bloką – dauguma mokinių iš šio laikotarpio tikisi klausimų apie Prancūzijos revoliuciją, Napoleoną, Apšvietos epochą, tad Pramonės perversmo tema galėjo būti primiršta. Viliaus nuomone, šio bloko užduotys buvo lengvesnės, bet šiek tiek nestandartinės.
Viliaus ir Simono teigimu, Šaltojo karo šaltinių blokas buvo ypač panašus į 2019 metų egzamino dalį, todėl galėjo būti matytas tiems, kurie sprendė ankstesnių metų užduotis. Simonas pastebi, kad šiame egzamine pasitelkta karikatūra buvo tokia pati, kokia buvo ir 2019 metų egzamino užduotyse.
Vilius pastebi, kad egzamine beveik nebuvo klausimų iš Pirmojo bei Antrojo pasaulinių karų, kurie, mokytojo nuomone, yra įdomiausia egzamino dalis.
Mokytojai džiaugiasi, kad egzaminas buvo lengvesnis, nei praeitais metais, tad nors šaltinių nagrinėjimo užduotys galėjo supainioti, abu tikisi gerų istorijos VBE rezultatų Lietuvos mastu.
Mokytojai dalijasi egzamino atsakymais
1. C; 2. B; 3. C; 4. C; 5. B; 6. A; 7. A; 8. C; 9. D; 10. D; 11. B; 12. D; 13. A; 14. B; 15. D; 16. A; 17. D; 18. B; 19. A; 20. B; 21. C; 22. D; 23. B; 24. C; 25. C.
26. Teisės: Teisė elgtis su valstiečiais savo nuožiūra; atleido nuo mokesčių. Pasekmės: Bajorų teisių didinimas menkino didžiojo kunigaikščio turimą valdžią.
27. Įsipareigojimai: Užtikrinti LDK teritorinį vientisumą; užkirsti kelią svetimšaliams žemių valdymui LDK ir įtvirtinti LDK piliečių valdymą; valstybės pareigūnais skirti tik LDK piliečius (skiriant dvasininkus pirmenybę teikti lietuviams) Priežastis: Dėl personalinės unijos sustiprėjusi Lenkijos įtaka LDK
28. Juridinis statusas: Savivalda. Bruožai: turėjo savo atskirą teismų procesą, turėjo savo atskirą valdžią ir turėjo teisę ją rinkti. Nauda didžiajam kunigaikščiui: miestai mokėjo mokesčius tik kunigaikščiui, miestai atlikdavo karo prievolę kunigaikščiui.
29. Tikslai: Kad būtų apsisaugota nuo konkurentų; kad būtų užtikrinta produktų kokybė. Reikšmė:įtvirtintos siuvėjų teisės ir laisvės
30. Ponų taryba
31. Turės priimti sprendimus su ponų tarybos pritarimu; nesant būtinam reikalui negalės naudotis iždu be ponų tarybos pritarimo.
32. Buvo įsipareigota leisti valdyti žemes ir aukšto rango LDK valstybės pareigūnais skirti tik LDK piliečius.
33. Procesas: Pramonės perversmas Paaiškinimas: pramonės perversmo metu atsirado naujų technologijų, paskatinusių industrializaciją ir urbanizaciją.
34. Išradimas: Garo variklis. Paaiškinimas: paspartino darbą ir padidino pelną.
35. Gamybos organizavimo forma: Fabrikas Technikos naujovė: Mechanizuotas darbas.
36. Problemos: vaikų darbas; dideli mokesčiai; laisvo žodžio nebuvimas; ne visiems prieinamas mokslas; lyčių nelygybė. Sprendimo būdai: Luditų judėjimas - siekė panaikinti pramonės perversmo pokyčius; Čartistų judėjimas - siekė socialinių reformų, kovojo už darbininkų teises. Kiti galimi atsakymai: rengė mitingus, streikus, gamyklinės įrangos laužymas.
37. 1 pokytis: gyventojų skaičiaus augimas; Priežastis: gerėjančios gyvenimo sąlygos (medicina, higiena, mokslas); 2 pokytis: urbanizacija; Priežastis: didesnės darbo galimybės miestuose.
38. Valstybė: JAV; Pagrindimas: nuo 1850 iki 1900 gyventojų išaugo apie 60 milijonų. Priežastys: Imigrantų antplūdis; gerėjančios gyvenimo sąlygos.
39. Sutartis:Lietuvos ir SSRS savitarpio pagalbos sutartis Aplinkybės: Antrojo pasaulinio karo pradžia.
40. Įsipareigojimai: Šalys įsipareigoja ginti viena kitą karo atveju; Lietuva pasižadėjo į savo teritoriją įsileisti griežtai apibrėžtą SSRS karių kiekį. Įvertinimas: Lietuva vis dar išliko suvereni valstybė, tačiau, dėl įsipareigojimų SSRS, kilo grėsmė valstybingumui.
41. Sutartinis ženklas: 2; sutarties I straipsnis; Sutartinis ženklas: 3; sutarties VII (arba IV) straipsnis
42. Kaltinimas: Lietuvos Vyriausybė buvo kaltinama rengianti provokacijas prieš Lietuvoje dislokuotas SSRS karines įgulas Tikroji priežastis: SSRS noras prijungti Lietuvą į SSRS sudėtį.
43. Nuostata: Nesikišimo į vidaus reikalus dėsnis Argumentai: Reikalaujama sudaryti naują vyriausybę; Reikalaujama teismui atiduoti ministrą Skučą ir Politinės policijos departamento viršininką Povilaitį.
44. Pagrindinė mintis: Baltijos šalys prievarta prijungiamos prie SSRS Detalės: Šalys yra dažomos raudonai; dažymą atlieka karys; nubraukti valstybių pavadinimai.
45. Šaltiniai: B ir D Pagrindimas: B šaltinyje kalbama apie taikius siekius, norą įgyvendinti SSRS ir Lietuvos savitarpio pagalbos sutartį, o D šaltinis vaizduoja priverstinį Baltijos šalių prijungimą prie SSRS
46. Požiūris: Vidurio Rytų Europos valstybės yra prievarta priklausomos nuo SSRS Pagrindimas: šalys yra laikomos narve, Chruščiovo rankose yra botagas; kai kurios valstybės žiūri su baime; viena valstybė (Jugoslavija) bando ištrūkti.
47. Metai: 1956; Pagrindimas: Chruščiovo valdymo laikotarpis ir neramumai Vengrijoje
48. Įvykis: Prahos pavasaris (neramumai/sukilimas Čekoslovakijoje); Metai: 1968
49. Teiginys: Sovietų Sąjunga daug prisidėjo įtvirtinant socialistinių šalių suverenitetą. Pagrindimas: Jos buvo priklausomos nuo SSRS ir nebuvo suverenios. Teiginys: SSRS komunistų partija suteikė sąlygas savarankiškam valstybių socializmo vystymuisi. Pagrindimas: Rytų valstybių komunistų partijos nebuvo savarankiškos ir buvo priklausomos nuo centrinės SSRS komunistų partijos.
50. Pagrindinė mintis: Visos VSO (Varšuvos sutarties organizacijos) valstybės įsipareigoja naudoti karinę jėgą kilus grėsmei komunizmui. Paaiškinimas: Į A.Dubčeką (Čekoslovakiją) šaudo ne tik SSRS, bet ir kitos VSO valstybės
51. Judėjimas: „Solidarumas“ Veiksmai: Profesinių sąjungų streikai
52. Įvykis: Karo padėties įvedimas Paaiškinimas: Norėta numalšinti Solidarumo judėjimą, karinė padėtis leido suimti Solidarumo lyderius.
53. Pradėjo žlugti komunistinis režimas, kurį pradėjo keisti demokratinės valdžios; Seniau buvusias priklausomas valdžias pakeitė laisvos, nepriklausomos ir tautinės valdžios.
