Kai kas jau yra tvirtai nusprendęs ir žino, ką norėtų studijuoti, tačiau yra nemažai dvejojančių, ką ir kaip pasirinkti, juk prašymus stoti į aukštąsias mokyklas bendrojo priėmimo metu galima teikti iki liepos 24 dienos.
Pildant prašymus ir renkantis studijų programas ir aukštąsias mokyklas reikėtų nepamesti galvos ir nesusivilioti vien tik patraukliais studijų programų pavadinimais. Kad ir kaip paprastai, o gal ir banaliai skambėtų, vertėtų kritiškai perskaityti tam tikrą su studijų programa susijusią informaciją ir atkreipti dėmesį į šiuos dalykus:
1. Nepasikliauti tuo, ką socialinėse medijose apie programas rašo kiti
Kad ir kaip skambėtų keistai, tačiau besirenkantiesiems studijų programas reikėtų kuo mažiau kreipti dėmesį į tai, kas yra rašoma socialinėse medijose, pvz., asmeninėse „Facebook“ paskyrose apie tam tikras studijų programas. Tokią informaciją reikėtų vertinti kritiškai, nes dažnu atveju nuomonė, išreiškiama socialinių medijų tinkluose, yra grindžiama emocijomis, bet ne faktais.
Net ir tam tikruose reitinguose apie studijų programas ar aukštąsias mokyklas pateikiamą informaciją reikėtų tinkamai pasverti, nes aukštojo mokslo sistema ir mokyklos vis dar nėra pakankamai atviros, taigi reitinguose pateikiama informacija yra dažniau grindžiama subjektyvia nuomone nei duomenimis ar faktais.
Būsimiems studentams taip pat norėtųsi patarti, kad nesivadovautų mamų, tėčių, brolių, seserų ar kitų artimųjų nuomone. Tai, kas patiko ar tiko kažkam kitam, nebūtinai tiks ir patiks tau, nes situacija ir kontekstas yra visiškai kitas.
2. Svarbu atkreipti dėmesį į faktinę informacija apie studijų programą
Informacija apie visas aukštosiose mokyklose vykdomas studijų programas yra pateikiama interneto puslapiuose, o stojimo reikalavimai yra nurodomi priėmimo taisyklėse. Skaitant ir peržiūrint informaciją apie studijų programas svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokios apimties yra studijų programa.
Trejų metų programos sudaro galimybes greičiau įsilieti į darbo rinką, o kartu valstybės finansuojamos vietos negavusiems studentams reikš mažesnes studijų išlaidas. Taip pat derėtų peržiūrėti, kokia forma bus vykdomos studijos ir, ketinantiems derinti studijas ir darbą, reikėtų įvertinti, ar tokia galimybė apskirtai bus. Jei studijos vykdomos nuolatine studijų forma, tai reiškia, kad studentui dalyvauti paskaitose, ir joms pasiruošti savarankiškai yra paskaičiuota įprasta 40 valandų darbo savaitė.
Absolventai arba būsimi studentai taip pat turėtų atkreipti dėmesį, kokia yra studijų programos vykdymo kalba. Jeigu studijų programa yra vykdoma anglų kalba, nepaisant to, kad tiek studentai, tiek dėstytojai gali būti tik gimtakalbiai lietuviai, visas programos turinys bus organizuojami numatyta kalba. Dažnu atveju tai tampa puikia galimybe ugdyti užsienio kalbos įgūdžius ir kompetencijas
Renkantis studijų programą reikėtų peržiūrėti ir kitas programos siūlomas pridėtines vertes, pavyzdžiui mainų ar gretutinių studijų galimybes, taip pat stipendijų skyrimo tvarką, o gal net galimybes įgyti dvigubą diplomą.
Dvigubo ar jungtinio laipsnio studijų programos reikš, kad studentai studijuos ne tik, pvz., Kauno technologijos universitete, bet ir kituose programą vykdančiuose universitetuose ir įgys ne vieno, bet kelių universitetų diplomus. Tokios studijų programos ne tik suteiks neįkainojamos patirties, bet atvers ir daugiau galimybių.
3. Renkantis studijų programą būtina atkreipti dėmesį ir į studijų kryptį
Dažnu atveju stojantieji šią informaciją praleidžia pro akis, tačiau skaitydami studijų programos aprašą, būsimi studentai turėtų ypač atidžiai peržiūrėti, kokios studijų programos yra priskiriamos tai pačiai studijų krypčių grupei norimoje studijuoti aukštojoje mokykloje ar net kitose aukštosiose mokyklose.
Tai svarbu dėl to, kad, jei absolventui nepasisektų įstoti į pirmu noru prašyme nurodytą studijų programą ir, tarkime, stojantysis gautų kvietimą studijuoti antru ar trečiu noru nurodytoje programoje, studentas, po pirmojo sėkmingai užbaigto semestro, turi teisę pereiti į norimą tos pačios studijų krypčių grupės programą, kurią nurodė pirmu numeriu ar toje pačioje aukštojoje, ar kitoje aukštojoje mokykloje.
Be to, visose aukštosiose mokyklose Lietuvoje ir Europoje galioja prieš tai studijuotų dalykų kreditų užskaitymo sistema, kas reiškia, kad tai, kas buvo prieš tai studijuota, nenueina veltui
4. Svarbu ne patrauklus pavadinimas, o studijų programos turinys
Renkantis studijuoti tam tikroje studijų programoje reikėtų „neužkibti“ ant studijų programos pavadinimo kabliuko. Dažnai būsimiems studentams pritraukti yra pasirenkami patrauklūs ir madingi žodžiai, kurie, deja, ne visada atspindi programos esmę.
Paprastai bakalauro studijų programoje per trejus ar ketverius metus gali būti išugdomos 5 ar 6 kompetencijos. Šiandienos darbo rinkoje yra išskiriamos dešimt kompetencijų, būtinų sėkmingam karjeros keliui – jos apima nuo gebėjimo bendradarbiauti, kūrybiškai mąstyti ir planuoti laiką, iki technologinio raštingumo ar efektyvaus iššūkių sprendimo.
Taigi būsimi studentai turėtų atidžiai peržiūrėti, kokios kompetencijos yra ugdomos, kokie studijų dalykai sudaro programą, kaip jie dera su studijų programos pavadinimu, tikslu, ir kaip tie dalykai dera tarpusavyje.
5. Svarbu teisingai užpildyti prašymą
Pildant prašymą ne tik svarbu prioritetų tvarka nurodyti norimas studijų programas, bet kartu būtina ir teisingai užpildyti prašymą. Kartais dėl neteisingai įrašyto vardo ar pavardės, nepaisant puikių egzaminų rezultatų, prašymas yra pašalinamas kaip netenkinantis reikalavimų.
Ne ką mažiau svarbus ir teisingas programų nurodymas eiliškumo tvarka. Pirmuoju pageidavimu reikėtų nurodyti norimos studijų programos, vykdomos nuolatine studijų forma, pavadinimą. Antruoju ar trečiuoju – norimą studijų programą ištęstine ar kita studijų forma, taip pat ir kita kalba vykdomą tą pačią studijų programą. Tai gali padidinti stojančiojo galimybes įstoti į norimą studijų programą.
Žemesniais pageidavimais galima nurodyti kitas tos pačios studijų krypties programas ir prisiminti galimybę pereiti į norimą studijų programą po semestro studijų.
Kartu derėtų įvertinti galimybes studijuoti valstybės nefinansuojamoje vietoje ir nurodyti tai prašyme. Kartais valstybės finansuojamas vietas gavę studentai nusprendžia nebetęsti studijų – tokiu atveju valstybės finansuojama vieta yra skiriama geriausia vidurkį ar konkursinį balą turėjusiam studentui, kuris negavo valstybės finansuojamos vietos.
Būtina paminėti ir tai, kad kiekvienais metais aukštosiose mokyklose yra vykdoma studentų rotacija, kai vertinamas studentų pasiekimų lygis. Rotacijos metu kai kurie studentai gali prarasti, o kiti, kaip tik, gauti valstybės finansuojamas vietas.
Net ir nepasisekus, po metų studijų studentas gali bandyti perstoti ir gauti valstybės finansuojamą vietą.
Šiais metais abiturientai gali nurodyti devynis pageidavimus į studijų programas pirmumo tvarka, tad paskutinėmis bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas dienomis norėtųsi palinkėti stojantiesiems priimti kritiškai apgalvotus sprendimus ir sėkmės siekiant savo tikslų bei studijuojant norimoje studijų programoje.