Kaip sumažinti ekranų epidemiją ir vaikams sugrąžinti vaikystę?

Šiame skaitmeniniame amžiuje kilusi ekranų epidemija daugumos vaikystę pakeitė neatpažįstamai – praėjo tie laikai, kai vaikai popietes leisdavo žaisdami lauke, kur susirasdavo naujų draugų. Ir nenuostabu, kad toks sėslus gyvenimo būdas, išmaniųjų ekranų skatinama saviizoliacija ir savarankiškumo stoka jaunuoliams smogė itin skaudžiai – jau susiformavo taip vadinama „nerimo karta“. Ką daryti? Pasak kalbų mokyklos „Ames Education“ vadovės Eglės Kesylienės, jaunus ir potyriams imlius protus stimuliuoti tradiciniais būdais – fizine veikla, bendravimu ir naujais dalykais.

XXI amžiaus rykštė

„Išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių paplitimas iš esmės pakeitė vaikų bendravimą su pasauliu ir vieni su kitais, deja, ne į gerą. Nors šie įrenginiai suteikia precedento neturinčią prieigą prie visokeriopos informacijos ir pramogų, jie taip pat skatina šios civilizacijos rykštę – nutukimą, miego sutrikimus, dingusį poreikį bendrauti akis į akį ir jaunuolius vis dažniau kankinančius nerimo priepuolius bei depresiją.

Apskritai vaikų ir paauglių nerimo bei depresijos lygis pastaruoju metu itin išaugo, nes padidėjo ir jų praleidžiamas laikas prie ekranų, pavyzdžiui, Lietuvoje atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad 6–14 metų vaikų vidutinė buvimo prie ekranų trukmė abiejų karantinų metu buvo 7 valandos darbo dieną ir 5 valandos savaitgaliais. Kadangi daugybė tyrimų rodo tiesioginį ryšį tarp ilgėjančio laiko prie telefono ar kompiuterio ekrano ir psichinės sveikatos prastėjimo, toks pokytis natūralus, bet nieko gero mums, kaip visuomenei, nežadantis“, – sako kalbų mokyklos „Ames Education“ vadovė Eglė Kesylienė.

Kad nerimauti yra pagrindo, rodo ir įvairūs moksliniai tyrimai, kurių duomenimis, dėl vaikų ir paauglių perdėto įsitraukimo į virtualią erdvę kenčia net kelios sritys.

1. Psichinė sveikata

Tyrimai rodo, kad ilgėjantis prie ekranų praleidžiamas laikas (ypač naudojant socialinius tinklus) yra susijęs su padidėjusiu depresijos ir nerimo lygiu, be to, socialinių tinklų naudojimas gali skatinti vaikų perfekcionizmą, kuris jiems kelia psichologinį stresą​ ir mažina savivertę.

2. Fizinė sveikata

Padidėjęs prie ekrano praleidžiamas laikas dažnai reiškia mažesnį fizinį aktyvumą, o tai gali prisidėti prie nutukimo, 2 tipo diabeto ir širdies ligų vystymosi – Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, fizinio aktyvumo stoka yra pagrindinė ligų priežastis technologiškai išsivysčiusiose šalyse​.

3. Socialiniai ryšiai

Ekranų naudojimas dažnai pakeičia tiesioginį bendravimą, dėl to gali silpnėti socialiniai įgūdžiai ir empatija. Dauguma vaikų ir paauglių dabar praleidžia mažiau laiko žaisdami ir bendraudami su draugais realiame gyvenime, o tai gali trukdyti jų gebėjimams užmegzti ir palaikyti tvirtus tarpasmeninius ryšius.

4. Akademinė veikla ir kognityvinis vystymasis

Nuolatinis persijungimas tarp įvairių skaitmeninių veiklų gali pakenkti gebėjimui susikaupti ir atlikti sudėtingesnes užduotis – mokslininkai nustatė, kad daugelio užduočių atlikimas vienu metu (angl. – multitasking) mažina našumą ir kognityvinį efektyvumą.

5. Skaitmeninė priklausomybė

Ilgalaikis ir nekontroliuojamas skaitmeninių prietaisų naudojimas gali sukelti panašią priklausomybę, kaip priklausomybė nuo azartinių lošimų ar narkotikų. Tokie simptomai, kaip nerimas, depresija ir socialinė izoliacija, dažnai yra susiję su priklausomybe nuo technologijų​.

6. Kultūriniai ir visuomeniniai pokyčiai

Skaitmeninių prietaisų paplitimas keičia kultūrines normas ir socialinius įpročius, pavyzdžiui, skaitmeninis bendravimas tampa normaliu bendravimo būdu daugeliui žmonių, o tai keičia tradicines komunikacijos ir bendravimo formas.​ Tuo pačiu – ir bendravimo gylį.

Pasak Eglės Kesylienės, norint šias problemas išspręsti, nepakanka tik riboti prie ekranų praleidžiamą laiką – vaikus reikia sudominti kitomis aktyviomis ir protą stimuliuojančiomis veiklomis, o tam puikiai pasitarnauja vasaros stovyklos.

Priešnuodis – vasaros stovyklos

„Jokios abejonės – vasaros stovyklos yra puikiausias būdas vaikus atitraukti nuo ekranų, nes jų metu technologijų naudojimo laikas yra ribojamas, todėl vaikai išmoksta pramogauti be išmaniojo telefono ir kompiuterio – užsiima įvairiomis įtraukiančiomis ir lavinančiomis veiklomis. Pavyzdžiui, mūsų „iCamp“ stovykloje Palangoje vaikai ne tik mokomi anglų kalbos, tačiau kasdien pasineria į vis kitas aktyvias veiklas – žaidžia komandinius žaidimus, sportuoja ir dalyvauja įvairiose ekskursijose. Mūsų tarptautinėse stovyklose – JAV, Šveicarijoje, Maltoje, Kanadoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Anglijoje ir kitose šalyse – jie gali

išbandyti skirtingas veiklos sritis ir „pasimatuoti“ mediko, teisininko, politiko, inžinieriaus, programuotojo, verslininko, filmų ar meno kūrėjo specialybę.

Jau nekalbu apie tai, kad stovyklose galima susirasti naujų draugų, kurių įprastai vasaros metu laiką leidžiant prie kompiuterio susirasti nebūtų lengva. Kad ir kaip vaikai būtų mylimi, ryšio su artimaisiais nepakanka besiformuojančiai asmenybei – bendraudami su bendraamžiais, vaikai išmoksta kartu spręsti įvairaus pobūdžio problemas, užmegzti ryšius bei bendradarbiauti. Tai, kaip vasaros metu vaikas sugeba užmegzti ir išlaikyti socialinius ryšius bei neprarasti žingeidumo mokytis, didele dalimi lemia ir būsimą jo charakterį, o tai galima iš dalies koreguoti: JAV atlikti tyrimai rodo, kad 70 procentų tėvų, kurie savo vaikus siuntė į vasaros stovyklas, pripažino, kad jų vaikas ten įgijo pasitikėjimo savimi, o tai ankstyvoje vaikystėje, kai jie yra itin jautrūs aplinkos poveikiui, ypač svarbu“, – ko galima tikėtis iš šiuolaikinių stovyklų pasakoja „Ames Education“ vadovė.

Be įgytų naujų draugų ir puoselėjamų hobių jau gerus porą dešimtmečių mokslinėje literatūroje pabrėžiama ir kita stovyklų nauda – patyriminis vaiko ugdymas, padedantis neprarasti per mokslo metus įgytų žinių. Jau įrodyta, kad per vasarą vaikai pamiršta iki 50 proc. per mokslo metus įgytų žinių, kurias atgauti rudenį užtrunka iki dviejų mėnesių – kuo didesnė pertrauka vasarą, tuo daugiau žinių prarandama. Naujausios mokslininkų atliktos studijos atskleidė, kad geriausias būdas to išvengti – specializuotos vasaros stovyklos, kurių metu vaikai skatinami ne tik protauti, bet per emocijas, reakcijas ir pojūčius patirti naujų dalykų.

„Šiuolaikinės komunikacijos technologijos gali mus sujungti su bet kuriame pasaulio kampelyje esančiu žmogumi, tačiau paradoksaliai tampame vis vienišesni ir labiau prislėgti. Tai ypač veikia mūsų vaikus ir paauglius, todėl visų sričių specialistai ieško būdų, kaip šiai „nerimo kartai“, kuri vos gimusi yra apsupta technologijų, padėti. Tad, gal verta mums, kaip tėvams, į šią gelbėjimo akciją įsitraukti ir pagalvoti apie tai, jog vietoje dar vieno išmanaus įrenginio visai nebloga idėja savo atžalai padovanoti vaikystę – laiką stovykloje su naujais potyriais, naujais draugais ir tech-detoksikacija“, – šypsosi E. Kesylienė.