Šiais metais studijų programas bendrajam priėmimui siūlo 14 universitetų (11 valstybinių ir 3 nevalstybiniai) ir 18 kolegijų (12 valstybinių ir 6 nevalstybinės).
Valstybės lėšomis numatoma priimti tiek pat kaip ir pernai - 12,7 tūkst. pirmakursių: 8,6 tūkst. į universitetus ir 4,1 tūkst. į kolegijas, tačiau nuo šių metų atnaujinti priėmimo į aukštąsias mokyklas teisės aktai ir tvarkos.
Matematikos egzaminas tapo privalomas
Pagrindinis pokytis, jog stojantiesiems į aukštąsias mokyklas, vidurinį išsilavinimą įgijusiems 2024 m. ir vėliau, bus taikomi vienodi minimalūs reikalavimai tiek stojant į valstybės finansuojamas, tiek į nefinansuojamas studijų vietas.
Į aukštosios mokyklos pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas konkurso būdu bus priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir išlaikę ne mažiau kaip tris (stojantieji į menų studijų krypčių grupės studijas ir baigę trumposios pakopos studijas - ne mažiau kaip du) valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (stojantiesiems į menų studijų krypčių grupės studijas jo išlaikyti nebūtina) ir stojančiojo pasirinktą egzaminą.
Į universitetus galės būti priimami stojantieji, kurių trijų valstybinių brandos egzaminų įvertinimų aritmetinis vidurkis prilygsta brandos egzaminų programose nustatytam pagrindiniam mokymosi pasiekimų lygiui (turės būti ne mažesnis kaip 36 balai), į kolegijas - patenkinamam mokymosi pasiekimų lygiui (turės būti ne mažesnis kaip 16 balų).
Konkursinį balą nustatys aukštosios mokyklos
Privalomas matematikos egzaminas - vienas didžiausių šiųmečių abiturientų iššūkių. Priminsime, kad 2022 m. šio egzamino neišlaikė net 35 proc. jį pasirinkusiųjų, 2023 m. - 15,4 proc.
"Matematikos egzamino rezultatai panašiai svyruoja kas antrus metus, - pastebėjo LAMA BPO prezidentas prof. dr. Pranas Žiliukas.
Jis mano, kad abitūros egzaminų rezultatai šiais metais bus panašūs kaip ir ankstesniais metais.
„Mažai tikėtina, kad mokymo kokybė gimnazijose per metus padarytų didelį šuolį. Taip nebūna. Jeigu bus daug neišlaikiusiųjų, beliks apgailestauti, bet visada išlieka galimybė susiimti ir perlaikyti egzaminą kitais metais.
Šiais metais egzaminus perlaikys daugiau kaip tūkstantis asmenų“, - pažymėjo pašnekovas.
Profesoriaus nuomone, privalomo matematikos egzamino prievolė neturės didelės įtakos studentų Lietuvos aukštosiose mokyklose skaičiui, nes ją kompensuos kita naujovė.
Mažiausią stojamąjį konkursinį balą, su kuriuo priimama studijuoti, nuo šių metų nusistato pačios aukštosios mokyklos.
Tiesa, ši naujovė nebus taikoma stojantiesiems, vidurinį išsilavinimą įgijusiems ankstesniais metais. Jie turės tenkinti jų mokyklos baigimo metais galiojusius minimalius rodiklius.
Pasak P. Žiliuko, kai kurių auštųjų mokyklų konkursinis balas bus žemesnis nei ankstesniais metais, tad studentų skaičius nesumažės.
„Vakaruose be egzaminų priima tik labai silpnos aukštosios mokyklos. Tad abiturientų išvykimą studijuoti užsienyje kažin ar galime vadinti „protų nutekėjimu“, gal tik galvų nutekėjimu“, - kalbėjo P. Žiliukas.
Tikslas - sumažinti studentų skaičių
Lietuvos moksleivių sąjungos Klaipėdos padalinio pirmininkė Ugnė Jurevičiūtė „Vakarų ekspresui“ sakė, kad uostamiesčio dvyliktokų nuomonės dėl naujovių išsiskiria, tačiau dauguma vis dėlto labiausiai nerimauja dėl matematikos egzamino.
„Dauguma apklaustų abiturientų mano, kad šiais metais įvestų permainų tikslas - sumažinti studentų Lietuvos aukštosiose mokyklose skaičių.
Kitąmet, tikėtina, bus nuleidžiama šių metų egzaminų išlaikymo kartelė, lengvinami egzaminai, tačiau šiais metais didės vadinamasis „protų nutekėjimas“ į užsienį.
Užsienio universitetuose studijuoti gali būti pigiau, o išsilavinimas - kokybiškesnis, studijų pasirinkimas - platesnis.
Tiesa, dalis abiturientų mato ir teigiamą permainų pusę. Jie mano, kad trys privalomi egzaminai yra teisingas aukštųjų mokyklų reikalavimas, kuris padės atsirinkti motyvuotus bei nuosekliai besimokančius būsimus studentus", - komentavo U. Jurevičiūtė.
Studijos užsienyje kainuoja mažiau nervų ir pinigų
"Dukra planavo studijuoti Lietuvoje komunikaciją arba žurnalistiką, tačiau kai sužinojo, kad bus privalomas matematikos egzaminas, ėmė ieškoti kitų variantų, nes abejoja, ar pavyks jį išlaikyti, kadangi šį dalyką mokėsi B lygiu. Su karjeros specialistės pagalba ji atrado aukštąją mokyklą Belgijoje Arteveldehogeschool Gent.
Ten priėmimas į rudens semestrą organizuojamas pavasarį.
Pakako nusiųsti išrašus su 11 ir 12 klasės pažymiais, užpildyti motyvacinį klausimyną ir po dviejų savaičių ji gavo atsakymą, kad yra priimta.
Dukra studijuos grafikos dizaino ir skaitmeninės medijos specialybę", - pasakojo vienos uostamiesčio abiturientės mama Gintarė B.
Pašnekovė pažymėjo, kad iš pasirinkto universiteto dukra iš karto gavo detalų būsimų studijų grafiką su aprašymais, pluoštą videofilmukų su kitų studentų pasisakymai apie studijas.
„Puiki aukštosios mokyklos rinkodara dukrą visiškai „nupirko“. Anksčiau ji dar svarstė ir galimybę pasilikti Lietuvoje, o dabar su nekantrumu laukia studijų Belgijoje ir kitų galimybių net nesvarsto, jeigu ir gerai išlaikys egzaminus“, - pastebėjo pašnekovė.
Klaipėdietė skaičiuoja, kad dukros studijos užsienyje jai kainuos panašiai kaip ir kainuotų Vilniuje.
„Sostinėje jos norimos studijos būtų kainavusios apie 3 tūkst. eurų, buto nuoma apie 600 eurų plius komunaliniai ir dar pragyvenimas.
Studijos universitete Belgijoje kainuos 1 100 eurų per metus. Visiems pirmakursiams skiriamas bendrabutis kainuos 300 eurų per mėnesį, vėlesniais metais šios išlaidos bus didesnės, nes jau reikės nuomotis.
Bakalauro studijų trukmė Lietuvoje 4 metai, Belgijoje 3 metai.
Pragyvenimas Gente atsieis panašiai kaip ir Vilniuje.
Be to, studijų grafikas labai palankus studentui, norinčiam dirbti, nes paskaitos vyksta 2 dienas, viena diena skirta savarankiškam darbui, dar viena diena savarankiško darbo pristatymui, trys dienos - laisvos", - pasakojo Gintarė B.
Anot pašnekovės, studijas tame pačiame universitete pasirinko 6 abiturientais iš Lietuvos, 3 iš jų - klaipėdiečiai.
Šiųmečiai egzaminai - visiškas nesusipratimas
Pasipiktinimo dėl šiųmečių naujovių neslėpė ir kita „Vakarų ekspreso“ pakalbinta abiturientės mama Irma Š.
„Dukra žada stoti į Vilniaus dailės akademiją, grafinio dizaino specialybę.
Su šiųmečiais egzaminais buvo visiška kvailystė padaryta, nes vaikai vienuoliktoje klasėje, prieš kurią renkasi, ką kokiu lygiu mokysis, nebuvo įspėti, kad reikės trijų valstybinių egzaminų.
Ir jei nepasirinkai, tai ir negilinai žinių vienuoliktoje klasėje. Turėjai spėt per pusmetį viską pakartot ir pan. Tai sudėtinga.
Gerai, kad dukra pasirinko menus, tai jai nebuvo aktualu, bet tiems, kurie stos į kitas specialybes, tai labai svarbu.
Be to, egzaminų dalys buvo išmėtytos po visą antrą semestrą, kai abiturientai dar eina ir į pamokas. Atsiskaitymai, kontroliniai ir projektai dvyliktokus priveda iki išsekimo, nes jei nori gerai baigti, reikia dirbti per naktis.
Dailės egzaminas vyko tą pačią dieną su lietuvių kalbos egzamino viešojo kalbėjimo dalimi. Kaip įmanoma puikiai pasiruošti dviem egzaminams per dieną?
Žodžiu, visiškas nesusipratimas, o vaikams - didelis stresas", - nusivylimo švietimo sistema neslėpė pašnekovė.
Moteris dar nedrįsta skaičiuoti, kiek atsieis dukros studijos.
Jeigu įstos į valstybės finansuojamą vietą ir gaus bendrabutį, biudžetas bus mažesnis.
Bet jeigu įstos į mokamą vietą ir dar negaus bendrabučio, biudžetas išaugs iki labai didelės sumos. Tada dukra turės imti mokymuisi skirtą kreditą, nes mes turime tris dukras ir tokių sumų apmokėti neįstengsime", - sakė Irma.
Dvi konkursinės eilės
LAMA BPO informuoja, kad nuo šių metų bus dvi konkursinės eilės stojantiesiems į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose.
Antroji konkursinė eilė skirta aukštojo mokslo prieinamumui didinti sudarant kuo geresnes sąlygas visiems studijoms pasirengusiems jaunuoliams, kurių socialinė aplinka nėra palanki.
Antrajai konkursinei eilei švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu skirta apie 10 proc. valstybės finansuojamų studijų vietų.
Antrąja konkursine eile galės naudotis stojantieji, tenkinantys visiems stojantiesiems aukštosios mokyklos nustatytus slenkstinius reikalavimus ir atitinkantys bent vieną iš šių sąlygų: yra iš labai mažas pajamas gaunančių šeimų, ne vyresni kaip 25 m. našlaičiai, globotiniai, turintieji 45 proc. ar mažesnį dalyvumo lygį arba sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygį, taip pat trumpųjų studijų absolventai ir turintieji bent 24 mėn. praktinės veiklos patirties. Praktine veikla laikoma ir karo tarnyba.
Jei antrojoje konkursinėje eilėje susidarys konkursas, stojantieji automatiškai pateks į įprastinę pirmąją konkursinę eilę ir joje galės siekti pageidaujamos studijų vietos.
Kartelę dar kels
Pasak P. Žiliuko, šiųmetės priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas naujovės - tai tik pirmas žingsnis.
"2025 metais ir vėliau matysime daugiau kontrastų, nes pagaliau atsiras reikalavimai ir brandos atestatui gauti.
Dabar jį gaudavo praktiškai visi, kas mokėsi bendrojo ugdymo mokykloje.
Perspektyvoje bus didesnė atranka po 10 klasės ir ne visi pateks į gimnazines klases. Tada ir abiturientų rezultatai bus kitokie", - prognozavo LAMA BPO prezidentas.
Abiturientų apklausa
Šiais metais bus labai mažai įstojusių ir stojančiųjų į aukštąsias dėl to, kad neišlaikys matematikos egzamino. Nebent kai pamatys, kad dauguma neišlaikė, mažins egzamino kartelę.
KU „Žemynos“ gimnazijos abiturientas (-ė)
Trys privalomi egzaminai yra puiki atranka stojant į aukštąsias mokyklas. Mokantis bet kurioje aukštojoje mokykloje visuomet būtina gerai suprasti pagrindinius dalykus, nepriklausomai nuo to, ar studentas mokosi valstybės finansuojamoje vietoje, ar už mokslus moka pats.
Per 12 metų nesugebėjusiam išmokti 3 dalykų bent patenkinamu lygiu mokiniui vargu ar yra ką veikti aukštojoje mokykloje. Aukštųjų mokyklų reikalavimai tikrai yra teisingi.
Studijų pabrangimas yra pateisinamas infliacija, o valstybės finansuojamų vietų lyg ir nesumažėjo. Belieka tikėtis, kad kitais metais stojimo į aukštąsias mokyklas kartelė nebus pakelta tiek, kad Lietuvoje nebeliks studentų.
Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazijos abiturientas (-ė)
Vienu egzaminu daugiau, vienu mažiau - vaizdas nuo to stipriai nesikeičia, skiriasi tik krūvio ir patiriamo streso kiekis. Kalbant apie prognozes, manau, kad įstoti į aukštąją tikrai nebus lengviau.
Klaipėdos „Aitvaro“ gimnazijos abiturientas (-ė)
Dėl trijų privalomų egzaminų tai nieko keisto, nes juk ir iki tol reikėjo tos matematikos visur (jei neklystu), tai kažkaip nenustebau.
Kad sulygino stojimų reikalavimus tiek į valstybės finansuojamas, tiek į nefinansuojamas vietas, tai gal ir nėra labai gerai, nes jei žmogus moka iš savo kišenės, jam galėtų reikalavimai būti taikomi kitokie. Dvi stojančiųjų eilės tai gerai, nes daugiau galimybių vaikams iš socialiai remtinų šeimų.
Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazijos abiturientas (-ė)
Naujovės žlugdo ateities vizijas ir norus, nes prasimokęs 12 metų sieki kažkokio tikslo, o dabar bac - ir viskas... Privalomas matematikos egzaminas.
Manau, kad pigiau ir geriau jau studijuoti užsienyje nei Lietuvoje. Ten tarptautinis pripažinimas, studijų kaina žemesnė, geresnės programos ir jų gausa taip pat didesnė.
Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazijos abiturientas (-ė)
Priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas tvarka
Priėmimą į Lietuvos aukštąsias mokyklas šiemet sudaro trys etapai: pagrindinis ir du papildomo priėmimo etapai. Pagrindinio priėmimo prašymus stojantieji gali registruoti iki liepos 24 d. 12 val.
Visą šį laikotarpį, atsižvelgiant į brandos egzaminų rezultatus, į prašymą įtrauktus pageidavimus galima pildyti, išbraukti, keisti jų eiliškumą, pasirinkti studijų formą ir finansavimo pobūdį.
Pagrindinio priėmimo etape galima nurodyti iki 9 pageidavimų, papildomo priėmimo etapuose - iki 6 pageidavimų. Pasirinkusieji trumposios pakopos studijas gali pateikti iki 3 pageidavimų.
Pageidavimu laikoma konkrečios aukštosios mokyklos (universiteto ar kolegijos) studijų programa, pasirinkta studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje, valstybės nefinansuojamoje vietoje su studijų stipendija ar valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje.
Pageidavime nurodoma aukštoji mokykla, studijų programos kodas ir pavadinimas, studijų forma (-os) ir finansavimo pobūdis. Pageidavimai išdėstomi prioriteto mažėjimo tvarka.
Rezultatai bus skelbiami liepos 31 d. iki 12 val. Studijų sutartis įstojusieji galės sudaryti elektroniniu būdu (nuo liepos 31 d. 15 val.) arba atvykę į aukštąją mokyklą nuo rugpjūčio 1 d. 8 val. iki rugpjūčio 2 d. 16 val.
Pagrindinio priėmimo metu nuo birželio 13 d. iki liepos 22 d. vyks stojamųjų egzaminų sesija norintiesiems stoti į menų studijų programas.
Egzaminų rezultatai bus paskelbti iki liepos 23 d. Egzaminų tvarkaraštis skelbiamas LAMA BPO tinklalapyje. Nuo rugpjūčio 5 iki 8 d. 15 val. stojantieji galės teikti prašymus dalyvauti papildomo priėmimo pirmajame etape.
Į valstybės finansuojamą studijų vietą galės pretenduoti tik pagrindinio priėmimo metu nesudarę jokios sutarties arba sudarę valstybės nefinansuojamų studijų sutartį.
Jei papildomo priėmimo metu atsirastų poreikis, gali būti organizuojama trumpa stojamųjų egzaminų sesija. Kvietimų studijuoti stojantieji sulauks rugpjūčio 12 d. iki 12 val.
Studijų sutartis įstojusieji galės sudaryti elektroniniu būdu (nuo rugpjūčio 12 d. 15 val.) arba atvykę į aukštąją mokyklą nuo rugpjūčio 13 d. 8 val. iki rugpjūčio 14 d. 16 val.
Papildomo priėmimo antrojo etapo metu stojantieji galės teikti prašymus nuo rugpjūčio 19 d. iki 22 d. 15 val.
Kvietimai studijuoti bus išsiųsti rugpjūčio 26 d. iki 12 val., sutartis bus galima pasirašyti elektroniniu būdu (nuo rugpjūčio 26 d. 15 val.) arba atvykus į aukštąją mokyklą nuo rugpjūčio 27 d. 8 val. iki rugpjūčio 28 d. 16 val.
