Likus dar daugiau nei valandai iki egzamino pradžios, dešimtys abiturientų jau būriavosi prie vienos mokyklos Vilniuje. Daugelis jaudinosi ir nervingai vartė lietuvių kalbos ir literatūros vadovėlius.
Tiesa, atsivertę užduotis, akylesni moksleiviai pastebėjo dar ir pačios NŠA paliktas klaidas. Buvo galima pamatyti tris rašybos klaidas, kurios kiekviename egzamino lape kartojosi.
Žinoma, didžioji dalis mokinių puolė skaityti rašinių temas. Teko rinktis iš dviejų samprotavimo ir dviejų literatūrinio rašinio temų. Šiemet jos skambėjo taip: Kaip vaizduotė veikia santykį su tikrove? Kada prieinama prie kraštutinumų? Muzikos reikšmės literatūroje. Intymumo vaizdavimas literatūroje.
„Baisu, sakyčiau, kad sudėtingos temos“, – sakė vienas LNK žinių kalbintas abiturientas.
Pritarė jam ir kita mergina – tokių temų nesitikėjo.
„Iš pat pradžių net už galvos susiimti reikėjo, pagalvoti“, – teigė ji.
Kitas irgi teigė, jog tikėjosi įprastų temų, pavyzdžiui, apie pareigą, bet egzamino lape nerado nieko panašaus.
„Tikrai nuvylė“, – sakė jis.
Kad pasiūlytos temos komplikuotos tikino ir kitas abiturientas.
Nuostabos ir nusivylimo neslėpė ir lituanistės.
„Labai gaila mokinių ir mokytojų įdirbio, nes mokiniai atsiduria tokioje situacijoje, kad nelabai turi kuo remtis. Tokios sudėtingos literatūrinio rašinio temos yra literatūrologinės“, – teigė Vilniaus Žemynos gimnazijos direktorė Aldona Šventickienė.
„Mane net drebulys krėsti pradėjo. Su mokiniais kalbėjau, kad ir jie šokiruoti“, – savo emocijomis dalinosi Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Violeta Žebrauskienė.
Ypač daug apmaudo dėl literatūrinio rašinio temų, tačiau samprotavimas mokytojus taip pat nemaloniai nustebino.
„Samprotavimo rašinio temos irgi tokios yra pakankamai komplikuotos – ar parodys mokinys tą priėjimą“, – sakė Vilniaus Žemynos gimnazijos direktorė A. Šventickienė.
Vieninteliu išsigelbėjimu mokiniams esą galėjo tapti tema: kada prieinama prie kraštutinumų?
„Mokiniams tai buvo suprantamiau. Mes ruošiamės tam, kaip išsiaiškinti raktinius žodžius“, – tikino lietuvių kalbos mokytoja V. Žebrauskienė.
Pati Nacionalinė švietimo agentūra temas komentuoti atsisako. Tačiau atsiunčia nufilmuotą savo paskirtos specialistės komentarą. Ši kitiems lituanistams prieštarauja ir tikina, kad rašinių temos buvo itin parankios mokiniams.
„Sakyčiau susidaro lengvumo įspūdis, kad yra apie ką rašyti. Ypač, kad yra rekomenduojami pasirinkti autoriai, tai yra tarsi savotiškas bandymas padėti moksleiviui susiorientuoti“, – kalbėjo NŠA deleguota švietimo specialistė Zita Bartakevičienė.
Tiesa, nors pačius mokinius rašinio temos išgąsdino, atsineštų servetėlių ašaroms šluostyti neprireikė.
Šiemet laikyti valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą rinkosi beveik 18 tūkstančių, mokyklinį – beveik 9 tūkstančiai jaunuolių. Šis egzaminas yra vienintelis, kurį abiturientai gali perlaikyti tais pačiais metais. Rezultatus planuojama paskelbti iki liepos 12 dienos.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
Navickienė kritikuoja NŠA: gramatinės klaidos tėra iliustratyvi detalė, būtini esminiai pokyčiai
Tęsiantis nesklandumams vykdant moksleivių žinių patikrinimus, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) laikinai vadovaujanti Monika Navickienė tikina, kad Nacionalinėje švietimo agentūroje (NŠA) reikalingi esminiai pokyčiai. Anot jos, lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino užduočių lape įsivėlusios rašybos klaidos tėra iliustratyvi detalė, rodanti neprofesionalumą.
„Iš tiesų labai neprofesionalu ir apmaudu. Egzaminų užduočių lapuose neturėtų būti net ir korektūros klaidų, ką jau kalbėti apie tokį jų pobūdį“, – Eltai siųstame atsakyme teigė M. Navickienė.
„Norėčiau įvertinti ir bendriau. Gramatinės klaidos yra tik iliustratyvi detalė. Agentūroje būtini esminiai pokyčiai. Visų pirma reikia išmokti gerbti mokytoją, gerbti vaiką“, – pridūrė ji.
Pasak ministrės, vis dar laukiama naujo vadovo konkurso pabaigos.
„Tiriame nesusipratimų aplinkybes ir aiškinsimės atsakingus darbuotojus. Tačiau puikiai suprantu, jog tikslas nėra nubausti, tikslas – organizacijai pradėti keistis iš esmės, atstatyti pasitikėjimą ir atliepti švietimo bendruomenės lūkesčius. Tikiu, kad to pasieksime“, – sakė M. Navickienė.
Tuo metu NŠA trečiadienį teigė apgailestaujanti dėl įsivėlusių rašybos klaidų.
„Nacionalinė švietimo agentūra apgailestauja ir atsiprašo dėl rašybos klaidų lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino užduoties lape. Spausdinti buvo pateikta ne galutinė redaguota versija“, – Eltai siųstame atsakyme teigė NŠA.
