Apie Lietuvos aukštųjų mokyklų įvaizdį Europoje, reikalingus švietimo pokyčius ir naujas mokymosi formas pasakoja V. Palubinskienė, SMK Aukštosios mokyklos direktorė.
Viktorija, neseniai viešėjote Albanijoje, Tiranos mieste vykusioje Europos aukštojo mokslo erdvės konferencijoje, į kurią vykote kaip Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos atstovė. Kokiais iššūkiais šiuo metu gyvena Europos kolegijos?
Kas tris metus vykstančioje Europos aukštojo mokslo erdvės konferencijoje aptariami Europos aukštojo mokslo iššūkiai. Konferencijoje daugiausia dėmesio skiriama besivystančioms, bendrų nuostatų ir kriterijų nepasiekiančioms šalims, susitikimo metu keliamas klausimas, kaip joms padėti, kaip perduoti savo patirtį. Šiemet buvo itin akcentuojami dirbtinio intelekto keliami iššūkiai bei akademinis sąžiningumas, mokymosi visą gyvenimą klausimas. Aukštojo mokslo atstovai vieningai sutarė, kad aukštasis mokslas nebeturi būti toks statiškas, jis privalo įgauti skirtingas formas, turi būti derinamas formalus ir neformalus mokymas. Itin svarbu perimti vieno mokymosi lygmens mokymosi rezultatus ir juos perkelti į kitą lygmenį taip užtikrinant mokymąsi visą gyvenimą. Mokymasis visą gyvenimą tampa vienu svarbiausių Europos Komisijos prioritetų, kurį vis aktualesniu daro ilgėjantis visuomenės amžius bei kintančios technologijos. Nuolatiniai pokyčiai diktuoja, kad šiandien žmogus turi nuolat mokytis, kelti savo kompetencijas, persikvalifikuoti ir įgyti naujų žinių bei gebėjimų.
Kaip bendrame Europos aukštojo mokslo kontekste atrodo Lietuva?
Džiugu, kad Lietuvos aukštasis mokslas itin vertinamas visos Europos mastu. Bendrame kontekste atrodome tikrai gerai. Mokymosi visą gyvenimą kontekste Lietuva yra žengusi didelį žingsnį į priekį – tą liudija „Kursuok“ platformos sukūrimas, teisės aktai, leidžiantys užtikrinti mokymosi lygių (profesinio mokymosi, trumpojo ciklo programų, aukštojo mokslo) suderinamumą. Ne visose šalyse ši sistema yra taip aiškiai reglamentuota. Kai kurios valstybės jos apskritai neturi. Todėl manau, kad aukštojo mokslo srityje esame itin pažengę, tačiau, žinoma, kur tobulėti dar tikrai turime.
Kokias svarbias tendencijas pastebite, kurios Jūsų nuomone, itin stipriai formuos ir paveiks švietimo sistemą ateityje?
Bendras dalykas, su kuriuo susiduria visos šalys – kaip padaryti, kad mokymosi sistema būtų aiški ir lengva, tačiau kokybės kartelė būtų išlaikyta. Tikrai turi atsirasti galimybė derinti formalų ir neformalų ugdymą. Tai reiškia, kad dalis neformaliu būdu įgytų kompetencijų (darbinė patirtis, kursai ar panašiai) turėtų būti perkeliamos į aukštojo mokslo sistemą. Šiandien jau būtina atsižvelgti į turimus įgūdžius ir neversti žmogaus to paties mokytis du kartus. Itin daug dėmesio skiriama dirbtinio intelekto keliamiems iššūkiams, kurie natūraliai keičia ir toliau keis visą aukštojo mokslo sistemą. Daug diskutuojama apie rašto darbų būtinumą, reikalingumą ir jų formą. Ateityje, esu tikra, dar aktyviau bus keliamas akademinio sąžiningumo klausimas. Nuotolinio mokymo galimybė taip pat turi svarbią vietą aukštojo mokslo diskusijoje. Svarbu kalbėti apie teorinės ir praktinės dalies aukštajame moksle balansą. Aukštojo mokslo atstovai jau kurį laiką kalba, kad reikia toliau užtikrinti ir plėsti galimybę mokytis darbo vietoje atliekant konkrečius įmonių projektus. Tačiau teorinio ir fundamentinio pagrindo taip pat neturime pamiršti.
Visa tai reikalinga ir dėl besikeičiančio studento profilio?
Šiandien į aukštąsias mokyklas žengia aktyvus ir drąsus studentas, kuris pripažįsta tik greitą ir trumpą turinį. Todėl natūralu, kad aukštoji mokykla turi ieškoti modernių, dabartiniam jaunimui priimtinų mokymosi būdų. Todėl labai svarbu užtikrinti balansą tarp fundamentinio ir greito, praktinio, intensyvaus turinio.
Dabar itin populiarus posakis, kad šiandien vienintelis stabilus dalykas yra pokytis. Švietimas ne išimtis?
Švietimo sistema šiandien turi būti itin lanksti. Minėtoje konferencijoje buvo pristatyti tyrimų rezultatai, jog aukštąsias mokyklas renkasi vis vyresni studentai, tad besimokančiųjų amžius ilgėja. Ryškėja tendencija į aukštąją mokyklą grįžti praleidus tam tikrą laiką darbo rinkoje ir studijų metu įgyti naujas kompetencijas arba persikvalifikuoti.
Todėl aukštoji mokykla turi būti lanksti, ieškoti naujų būdų, mokymosi formų, kurios leistų besimokančiajam derinti jo įsipareigojimus, gyvenimo būdą ir kitus dalykus. Ypač svarbu atsižvelgti į jau turimas besimokančiojo kompetencijas ir įgūdžių portfelį. Tai reiškia, kad pati studijų programa, mokymo metodai turi būti lankstūs. Nes šiandien aukštosios mokyklos susiduria su didele studentų įvairove – vieni ateina tiesiai po vidurinės, kiti jau sukaupę darbinės patirties ir specifinių žinių.
Ar reaguojant į ilgėjantį besimokančiųjų amžių bei studentų įvairovę ir buvo įkurta SMK Kompetencijų akademija?
SMK Kompetencijų akademija buvo įkurta siekiant užtikrinti ir derinti įvairias mokymosi formas, būdus ir poreikius. Norinčiam įgyti konkrečią kompetenciją tam tikroje srityje siūlome profesinio mokymo programas. Trumposios studijos yra puiki galimybė mokytis, persikvalifikuoti ir įgyti darbo rinkai reikalingų žinių bei įgūdžių tiems, kurie jau turi profesinę kvalifikaciją. Siekiant įgyti ne tik bazines, bet ir bendrines žinias, galima rinktis aukštojo mokslo studijas. Derinant studijas ir pereinant iš vieno lygio į kitą galima įgyti ir profesinį bakalaurą. Tai puiki alternatyva ir kelias tiems, kuriems švietimo pokyčiai gali apsunkinti galimybę siekti aukštojo mokslo.
Kompetencijų akademija suteikia galimybę pagal savo išsikeltą tikslą, turimus įgūdžius ir poreikius susiformuoti savo mokymosi kelią. Be viso to, šiandien vienu metu galima studijuoti keliais skirtingais mokymosi būdais ir taip papildyti bei plėsti savo kompetencijų krepšelį. Pavyzdžiui, SMK vienu metu suteikiama galimybė studijuoti ir aukštojoje mokykloje, ir pasirinktame profesinės mokymo programos modulyje, kuris aiškiai atliepia turimus poreikius ir padeda įgyti konkretų įgūdį. Tarkime, rinkodarą aukštojoje mokykloje studijuojantis žmogus turi išsikėlęs tikslą gauti videokūrimo kompetenciją, kurios nėra jo studijų programoje. Tokiu atveju jis gali studijuoti aukštojoje mokykloje pagrindinėje studijų programoje, o greta videokūrimo įgūdį lavinti profesinio mokymo programoje.
Lietuvoje vis dar gaji tradicinio mokymosi kelio grandinė – pabaigus vidurinę iš karto siekti aukštojo mokslo. Tačiau šitas kelias tikrai nėra vienintelis. Pavyzdžiui, jeigu jaunuolio akademiniai rezultatai mokykloje buvo prastesni ir jis nėra tikras, jog į aukštąją mokyklą įstoti jam turimų balų pakaks, jis gali pradėti savo kompetencijas formuoti profesinio mokymo, trumpojo ciklo studijose tam, kad save augintų. Nes gebėjimas mokytis irgi yra svarbi ir netgi būtina kompetencija.
Bet jaučiate, kad Lietuvoje profesinis mokymas dar tarsi apipintas negatyviais mitais?
Lietuvoje yra susiformavusi opinija, kad profesinio mokymo programos yra skirtos tik mažiau akademiškai pažangiems studentams. Tačiau realybė yra visai kitokia. Profesinėse mokyklose mokosi tie, kurie aiškiai žino, ko nori. Pavyzdžiui, svajonę tapti šefu Lietuvoje galima išpildyti vieninteliu keliu – įstojus į profesinę mokyklą. Ir tai nėra niekaip susiję su akademiniu pažangumu. Taip pat stebima tendencija, jog profesines mokyklas vis dažniau renkasi norintys įgyti konkretų praktinį įgūdį.
Kitas mitas, jog profesinėse mokyklose aplinka neinovatyvi, technika pasenusi. Dažnai lankausi valstybinėse profesinėse mokyklose, todėl galiu šį mitą tikrai paneigti. Šiemet profesinio mokymo programas pradeda ir SMK, o tai reiškia, kad profesinio mokymo studentai mokysis tose pačiose moderniose patalpose, kaip ir profesinio bakalauro studentai. Dėstytojai tie patys, aplinka ta pati. Skiriasi tik mokymosi būdas. Pasirinkusieji profesinį mokymą, trumpojo ciklo studijas tiesiog įgyja konkrečią kompetenciją per trumpesnį laiką.