Tačiau šiuo metu laikai dar labiau pasikeitė. Sukčiauti norintys studentai nebemato prasmės nusirašinėti vieni nuo kitų ar egzamino metu bandyti nepastebimi atsiversti užrašus. Kam tą daryti, jei yra dirbtinis intelektas? Juk būtent jis žino atsakymus bene į visus klausimus.
Būtent su sukčiavimu, pasitelkiant dirbtinį intelektą, vis dažniau susiduria ir dėstytojai. Vilniaus universiteto dėstytojas bei ryšių su visuomene specialistas Liutauras Ulevičius visai neseniai savo „Facebook“ paskyroje dalinosi istorija apie tai, kaip studentai atsiskaitymo metu į pateiktus klausimus atsakinėjo naudodamiesi dirbtiniu intelektu. Ekspertas sutiko visą istoriją kiek plačiau papasakoti portalui „Delfi“, o dirbtinio intelekto ekspertė Gražina Cislikauskienė paaiškino, kaip paprastai patikrinti, ar studentas atsakymus parašė pasitelkęs vien savo žinias.
Išorinėmis priemonėmis naudotis neleido
L. Ulevičius pasakoja, kad birželio pabaigoje, taisydamas studentų egzamino darbus pastebėjo, kad labai didelė jų dalis atlikti galimai nesąžiningai, pasinaudojus dirbtinio intelekto įrankiais.
„Pradžioje svarsčiau, ar į tai apskritai kreipti papildomą dėmesį. Tačiau tais atvejais, kuomet dirbtinio intelekto įtaka atsakymams buvo akivaizdi, pastebėjau tendenciją, kad į vienus klausimus atsakymai parengti nepriekaištingai, o kitur apskritai neatsakyta. Todėl, šiuo atveju, bendras rezultatas buvo aiškus ir aš galėjau priimti sprendimą“, – teigia ekspertas.
Dėstytojas pabrėžia, kad egzamino metu studentai buvo informuoti, kad išorinėmis technologinėmis priemonėmis naudotis negalima.
„Buvo atvejų, kuomet studentai egzaminą laikė universitete, o jų pateiktuose atsakymuose aiškiai matosi, kad dalis atsakymo sugeneruota pasitelkiant dirbtinį intelektą, o dalis parašyta pačio studento jėgomis. Atrodo, kad antros atsakymo dalies studentas tiesiog nespėjo nurašyti“, – pasakoja jis.
L. Ulevičius teigia, kad jeigu studentai naudojasi dirbtinio intelekto pagalba atsiskaitymų metu, jie visada privalo apie tai aiškiai deklaruoti ir nurodyti naudotus šaltinius informacijai.
Ieško būdų neleisti sukčiauti
L. Ulevičius teigia, kad technologijų kaitą mokymo įstaigos ypač stipriai pajautė koronaviruso pandemijos metu.
„Jeigu reikia studentus egzaminuoti nuotoliniu būdu, atsiranda tikimybė, kad jie sukčiaus. Dar pandemijos metu reikėjo sugalvoti, kaip apsisaugoti nuo galimybės studentams „apeiti“ numatytas taisykles. Aš asmeniškai atsiskaitymų metu taikau tam tikrą laiko faktoriaus įvedimą. Tuomet studentai tiesiog fiziškai neturi galimybės suspėti pasinaudoti technologiniais sprendimais“, – pasakoja pašnekovas.
Anot eksperto, jo praktikoje pasiteisino metodas, kuomet studentams yra pateikiami labai įvairūs ir skirtingi klausimai, kuriems atsakyti užtenka vos kelių žodžių ar sakinių.
„Tačiau atsiradus dirbtiniam intelektui pradėjo ryškėti poreikis įvesti papildomus saugiklius. Vienas tokių – naujienų faktorius. Dirbtinis intelektas paremtas didelės gausos informacijos analize, tačiau ta informacija yra ne pati naujausia. Todėl jeigu klausiama apie kažkokią šiandieninę aktualiją, dirbtinis intelektas nelabai padės“, – teigia dėstytojas.
Pašnekovas pabrėžia ir tai, kad dirbtinio intelekto įtaką studento parengtiems atsakymams galima pastebėti ir atkreipiant dėmesį į sakinių struktūrą, jų išdėstymą. Juk kiekvieno žmogaus rašytinė kalba pasižymi tam tikra specifika. Tad jei itin neiškalbus studentas, kuris iki šiolei ne itin kūrybiškai rengė darbus, egzamino metu nustebino sudėtingais išsireiškimais bei terminais, galima įtarti, kad jis sukčiavo. Vis tik tokia situacija yra sudėtinga, mat dėstytojas negali neužskaityti atsakymo vien todėl, kad jis jam atrodo įtartinas.
Nuslėpti apgaulę nėra taip paprasta
Dirbtinio intelekto mokymų centro „Promptas.lt“ ekspertė bei dirbtinio intelekto trenerė Gražina Cislikauskienė teigia, kad išsiaiškinti, ar rašto darbas buvo atliktas pasinaudojus dirbtiniu intelektu, yra labai lengva.
„Lengviausia būtų pačio „ChatGPT“ paklausti, ar darbas yra atliktas su jo pagalba ar ne. Naudojantis mokama „ChatGPT4“ ar „4o“ versija galima prisegti visą studento darbą ir atlikti išsamią jo analizę. Pats įrankis jums paaiškins, ar galėjo prisidėti prie pagalbos rašant darbą. Galima jo paprašyti procentinės išraiškos ar kitų metrinių duomenų, kurie padėtų suprasti, kiek darbe galėtų būti su dirbtinio intelekto pagalba sugeneruoto teksto“, – teigia pašnekovė.
Anot jos, tie patys „ChatGPT“ kūrėjai pristatė ir „Al text classifier“. Tai – įrankis, kuris gali atskirti, ar tekstas parašytas dirbtinio intelekto, ar žmogaus. Tačiau, specialistė pabrėžia, nuo pat jo atsiradimo pradžios buvo pastebėta daug netikslumų, todėl šiuo metu šis įrankis yra tobulinamas.
Siūlo pasitelkti inovatyvesnes užduotis
Dirbtinio intelekto ekspertė G. Cislikauskienė pasakoja, kad internete šiuo metu galima rasti ir kitų priemonių, kurios leistų atlikti teksto analizę ir gauti išvadas apie jo autentiškumą.
„Pavyzdžiui, „GPTZero“ galima įkelti failus ir gauti procentinę išraišką bei trumpas išvadas, o susimokėjus už pilną versiją – atlikti net išsamią analizę. Žinoma, universitetai ieško būdų, kaip atpažinti dirbtinio intelekto pagalba parašytus darbus, nustato apribojimus, o kartais – net labai griežtas pasekmes“, – teigia pašnekovė.
Specialistė pataria visiems dėstytojams sugalvoti tokias užduotis, kurias atliekant studentams dirbtinis intelektas padėti negalėtų. Pavyzdžiui, tikti galėtų atsiskaitymas žodžiu, sudėtingesni struktūriškai testai, kūrybinės užduotys, darbas grupėse.
„Žinoma, priklauso nuo pačio dėstomo dalyko, tačiau tikrai įmanoma atsitraukti nuo rašto darbų gausos ir studentams pasiūlyti inovatyvių užduočių. Taip pat visada galima pasinaudoti ir informacinėmis technologijomis, blokuoti „ChatGPT“ ir kitų dirbtinio intelekto įrankių prieigą universitete, ypač – kompiuterių klasėse, kuriose vyksta egzaminai ir atsiskaitymai“ – patarimais dalinasi ekspertė.
Pataria nesibaiminti dirbtinio intelekto
G. Cislikauskienė įsitikinusi – nuo šiuolaikinių technologijų mes nepabėgsime. Todėl griežtais ribojimais ar draudimais dėstytojai nieko nepasieks.
„Studentams labai svarbu suvokti jų mokymosi esmę. Todėl svarbu juos sudominti ir motyvuoti taip, kad jie norėtų atskleisti savo, o ne dirbtinio intelekto stipriąsias savybes. Aš asmeniškai skatinčiau kai kurias užduotis atlikti naudojantis dirbtinio intelekto įrankiais, studentams pristatyčiau naujoves, pasiūlyčiau įvairių užduočių. Juk norint gauti gerą rezultatą neužteks prie dirbtinio intelekto įrankių praleisti keletą minučių, reikės nuoširdaus ir ilgo darbo“, – nurodo specialistė.
Anot jos, galbūt vertėtų keisti užduotis, įtraukti daugiau atsiskaitymų žodžiu, skatinti studentus išeiti iš komforto zonos ir visiškai atsitraukti nuo technologijų. Studentai, pašnekovė įsitikinusi, turi parodyti savo asmenybės stipriąsias puses, mąstyti kritiškai, diskutuoti bei įvairius darbus atlikti grupėse.