Įmonė nusprendė išanalizuoti skirtingų šalių, kuriose veikia bendrovė, rinką ir paruošti kiekvienai iš jų pritaikytą atlygio politiką mažiausiai uždirbantiems. Po tyrimo darbuotojams, kurių alga nesiekė orios, ji iškart buvo pakelta.
Tyrimas buvo orientuotas į žemiausias algas gaunančius
„Vertybiškai šis projektas organizacijai yra labai svarbus. Iniciatyva turėjo du tikslus – skurdo mažinimą ir žmonių lygių galimybių užtikrinimą skirtinguose kontekstuose ir skirtingose šalyse.
Nors mūsų organizacija užtikrina visiems be išimties tam tikrą pragyvenimo lygį, pati projekto idėja kilo, siekiant apsibrėžti, kas mums yra tas galimas ir leistinas pragyvenimo lygis ir tuo pačiu, ar galime sau leisti jį suteikti savo darbuotojams. Kai žinojome, ko siekėme, koks tai galimas lygmuo, apsibrėžėme jį kaip vidutinį pragyvenimo lygį arba kitaip – orų atlygį. Tuomet nusprendėme pažiūrėti, kokia yra reali situacija oraus pragyvenimo Lietuvoje ir kitose šalyse. Mūsų įmonės padaliniai yra 60 pasaulio šalių. Norėjome įsivertinti, ar turime atskirtį tarp nustatytos oraus atlygio ribos ir tarp šiuo metu mūsų darbuotojų gaunamų atlyginimų.
Svarbu pabrėžti, kad šiuo projektu mes orientavomės tik į pažeidžiamiausią darbuotojų grupę, į tuos žmones, kurie gauna pačius žemiausius atlyginimus. Tai gali būti žmonės savo karjeros pradžioje, tik įžengę į darbo rinką. Gali būti žemesnės kvalifikacijos darbuotojai, tarkime, Lietuvoje tai būtų valytoja, Afrikoje – jaunasis apskaitininkas, Amerikoje – asistentas. Šis projektas yra unikalus tuo, kad mes išskaičiavome bazinį žmogaus poreikį, kad, tarkime, šie trys įvardinti asmenys kiekvienoje šalyje gautų identiškas prekes ir paslaugas“, – sako O. Ferencienė.
Apskaičiuota nuo būsto nuomos kainos iki pramogų nuo Lietuvos iki Indijos
Paklausus, kokios tos prekės ir paslaugos, įmonės atstovė atsako, kad į patį krepšelį sudėti konkretūs dalykai, ko žmogui labiausiai reikia: „Ėmėme vidutines būsto nuomos kainas ne centrinėje miesto dalyje, bet ir ne pakraštyje, tai yra vidurinėje miesto dalyje. Skaičiavome telekomunikacijų kainas tose lokacijose sąskaitas, įtraukėme viešojo transporto paslaugas vidutines kainas, skyrėme lėšas pramogoms, higienos prekėms, atsižvelgėme ir į drabužių, baldų kainas. Maisto krepšelis buvo skaičiuotas, gaminantis namuose. 8 proc. išskyrėme papildomiems poreikiams, kurių negalime numatyti.
Išvedant šią formulę mes įsivaizdavome žmogų, gyvenantį keturių asmenų šeimoje, kur yra du suaugę ir du vaikai“.
Į klausimą, kokias šalis be Lietuvos tyrė, pašnekovė atsako, kad tirti visi žemynai, kuriuose vykdoma veikla: „Iš Europos tyrėme Lietuvą ir Suomiją. Lietuvoje turime vieną didžiausių biurų Europoje, o Suomija labai gerai atspindėjo gamybą ir šiame sektoriuje dirbančius.
Tyrėme Tanzaniją, Pietų Afrikos Respubliką (PAR), Ameriką, Meksiką, Kolumbiją, Indiją, kuri labai svarbi organizacijos dalis. Žiūrėjome mūsų darbuotojų atlyginimus ir galimybes Malaizijoje, Singapūre. Tikrai buvo labai plati aprėptis tam, kad turėti tikrą vaizdą, kaip yra iš tikro yra įmonėje, ir kaip joje dirbantys žmonės realiai šiandien gyvena“.
Minimali alga – 1100 eurų į rankas, kasmet keliami atlyginimai
Paklausus, koks yra minimalus atlyginimas jų organizacijoje Lietuvoje, O. Ferencienė atsako, kad šiandien jų išskaičiuotas atlygis yra 1810 eurų neatskaičius mokesčių, į rankas gauna apie 1100 eur.
„Šis projektas įgyvendintas praėjusių metų gruodžio mėnesį. Po tyrimo reikėjo pakelti atlyginimą iš viso 38 iš 500 darbuotojų. Tai reiškia, kad turėjome labai įvairų spektrą žmonių, ir galėjo būti atlyginimo pokytis vos du eurai. Kadangi tai buvo vertybinis projektas, mes sakėme, kad nelauksime pagal ciklą atlygio pakėlimo, kad keisti sutartį, mes iškart kėlėme atlyginimus net ir tada, jei tas pokytis buvo toks minimalus“, – pastebi pašnekovė.
Paklausus, kokia buvo darbuotojų reakcija ir kokia yra pridėtinė nauda, organizacijos atstovė sako, kad kolegos priėmė labai pozityviai, nes projektas atspindi įmonės esmę: „Mums svarbu yra lygybė ir toks tyrimas parodo, kad mes vertiname savo žmones. Tai yra vidutinis lygis, ką organizacija užsibrėžė suteikti darbuotojo startinei pozicijai, tai yra minimalus atlyginimas, jis suteikia paprastą gyvenimą, bet tuo pačiu orų. Darbuotojai žino, kad galėsime kelti atlyginimus, atsižvelgiant į kintančias kompetencijas. Stebime ir kitus darbuotojus, kurie gauna didesnes algas, jų atlyginimai taip pat kasmet keliami, peržiūrint kainas. Yra tam tikra sistema, mūsų susikurta strategija, požiūris į darbuotoją, pagal ką dirbame“.
Į klausimą, ar Lietuva iš esmės nėra per brangi šalis gyventi oriai, lyginant su kitomis tyrime dalyvavusiomis, O. Ferencienė atsako, kad tikrai Lietuva tampa vis brangesne šalimi ir būtų sunku tai paneigti, bet kuo mes turime išskirtinumą, tai tampame ir labai kokybiška šalimi.
