Iki šeštojo šimtuko pritrūko nedaug
Pijus pasakojo, kad pasirinko laikyti šešis egzaminus: informacinių technologijų, chemijos, fizikos, matematikos, anglų kalbos, lietuvių kalbos ir literatūros. Pirmi penki įvertinti 100 balų, iki šeštojo šimtuko pritrūko 5 balų – lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas įvertintas 95-iais.
Pasiteiravus, kaip vertina pačius egzaminus, pašnekovas sakė, kad, jo manymu, matematikos ir chemijos šiemet buvo lengvesni:
„Ir rezultatai rodo, kad praėjusiais metais buvo tik 3 chemijos šimtukai, šiemet lyg ir apie 50-imt. Matematikos neišlaikymo lygis – 10,5 proc., kai kartais būna ir 30 proc. Manau, kad užduotys buvo šiek tiek palengvintos, nebuvo užduočių, kurios atskirtų gerai mokančius nuo labai gerai mokančių.
Galbūt anglų egzaminas buvo pasunkintas, buvo net rašoma apeliacija. Ir įrašas nebuvo visiškai aiškus, ir kai kurios užduotys buvo sudėtingesnės.“
Svarbiausia – nuolat pasikartoti
Prieš egzaminus ne vieną ima kankinti stresas, kai kuriems sunkiai sekasi jį ir suvaldyti. Pijus sakė, kad jam pasisekė, nes dar prieš egzaminus buvo įstojęs į universitetą, tad į laukiančią žinių patikrą žiūrėjo ramiau:
„Aišku, prieš egzaminus mokiausi pakankamai, manau, atėjau pakankamai pasiruošęs į visus, streso nelabai jaučiau. Apskritai manau, kad jau sugebu su tuo atsiskaitymų stresu susitvarkyti ir retai jį jaučiu.“
Paklaustas, kas buvo jo sėkmės raktas, leidęs atrakinti puikių įvertinimų duris, Pijus teigė, kad pagrindinis dalykas yra nuolat pasikartoti išgirstą, išmoktą medžiagą:
„Net, jei jau parašei kontrolinį, reikia nuolat skirti šiek tiek laiko tai informacijai prisiminti. Tada ji geriausiai ir įsimena. Net nereikia tam skirti daug laiko – galima 10 minučių per dieną, nebūtinai kasdien. Kai tingėdavau ar būdavau užsiėmęs, pats to nedarydavau. Tiesiog svarbiausia, kad ta informacija nebūtų užmiršta. Ir čia kiekvienam reikia surasti savo, kas jam yra pakankamai.
Nes, jeigu informaciją įsimeni tik dieną prieš kontrolinį, kitą dieną jau pamiršti. Ateina egzaminų sezonas ir reikia vytis, visą kursą kartoti. Aš greičiausiai padariau panašią klaidą su fizika, kai paskutines šešias dienas prieš egzaminą reikėjo po 6–8 valandas per dieną pabandyti pakartoti visą kursą, prieš fizikos egzaminą to nedariau. Gerai, kad nenudegiau.“
Laisvu laiku sportuodavo
Vaikinas pasakojo, kad tėvai jo niekad nevertė mokytis, noras tai daryti buvo jo paties pasirinkimas: „Niekada nebuvo jokios prievartos, tėvai niekad nežiūrėjo, ar padariau namų darbus. Bet visada buvo paskatinimas, kad mokytis yra gerai, gal dėl to ir išsivystė tas noras mokytis, kažko siekti moksluose. Ir tas noras atėjo iš vidaus, buvo mano paties pasirinkimas.“
Pasiteiravus, ar visą laiką skirdavo mokslams, ar nepamiršdavo ir atsipalaiduoti, Pijus patikino, kad laisvalaikį visada turėjo:
„Laisvalaikį aš tikrai turėjau. Žaisdavau kompiuterinius žaidimus, žiūrėdavau mėgstamus kanalus „Youtube“, bet pagrindinis mano pomėgis visada buvo sportas. Esu energingas, visus metus, kol mokiausi, tuo pačiu ir sportuodavau. Pradinėse klasėse lankiau plaukimą ir kiokušin, paskui pradėjau lankyti krepšinį, vėliau boulderingą, šiemet – badmintoną. Man sportas visada buvo įdomu, leidžia išsilieti, pamiršti apie mokslus, smagiai praleisti laiką.“
Mokslai – beveik 60 tūkst. eurų, ieško rėmimo
Pijus pasakojo, kad dar praėjusiais metais pabandė laimę įstoti į vieną britų universitetų studijuoti chemijos. Ta laimė nusišypsojo – rudenį išvyks studijuoti į Oksfordą:
„Visi britų universitetai turi tokią programą UCAS, per ją galima registruotis ir penkiems universitetams pateikti savo motyvacinį laišką, pasiekimus, išsilavinimo lygį, mokytojos rekomendaciją. Berods, viską reikėjo pateikti iki lapkričio pabaigos. Nebuvo jokio stojamojo egzamino, Oksfordas atsirinko studentus, kurie turėjo galimybė pasireikšti per interviu. Nuotoliu vyko pokalbis su profesoriais. Jie klausinėjo įvairių cheminių klausimų ir bandė patikrinti ne tavo iškalimo žinias, bet mąstyseną.“
Studijos Oksforde džiugina, tačiau jų kaina metams – itin didelė. Pijus rūpinasi, kaip gauti rėmimą: „Mokslai Oksforde kainuoja labai didelę sumą, kuri man būtų neaprėpiama: metai kainuoja 48 tūkst. svarų sterlingų (apie 57 tūkst. eurų), butas metams – 7 tūkst. svarų sterlingų (apie 8300 eurų), dar visos kitos išlaidos. Tad tikiuosi gauti „Kitas 100“ stipendiją iš Lietuvos valstybės, taip pat bandau ieškoti kitos reikiamos finansų dalies. Reikia tikrai didelės sumos, pats išsiversti negalėčiau.“
Paklaustas, ką nurodė savo motyvaciniame laiške, kodėl nori studijuoti čia, Pijus sakė rašęs apie chemiją, kuri jį sudomino dar 8–9 klasėje: „Tai yra mokslas, kuris parodo ar leidžia suprasti, kaip dalykai veikia molekuliniame lygyje, ko nepamatysi plika akimi. Man tai yra labai įdomu, nes kartais atrodo lyg magija, bet viskas čia yra paprasta ir aišku.
Turiu padėkoti savo chemijos mokytojai, kuri sugebėjo mane taip sudominti. Dažnai iš kitų girdžiu, kad chemija buvo blogiausias mokslas, labai nepatiko. Aš manau, kad prie to didele dalimi prisideda mokytojai. Mano mokytoja buvo nuostabi ir aš esu jai dėkingas, kad pavedė mane šiuo keliu.“
Dalyvaus olimpiadoje, savanoriaus
Studijuoti į Oksfordą Pijus iškeliaus rudenį, mokslai prasidės spalio pradžioje. Pašnekovas pasidžiaugė, kad turės ilgesnę vasarą nei didžioji dalis lietuvių studentų.
Pasiteiravus, kaip planuoja ją praleisti, Pijus pasidalijo, kad po keleto dienų išskrenda į Saudo Arabijos sostinę Rijadą, ten dalyvaus 10 vyksiančioje tarptautinėje chemijos olimpiadoje. O rugpjūčio viduryje savanoriaus kūrybinėje vaikų ir jaunimo stovykloje „Lietuvos atgaja“.
Užklaustas apie tolimesnę ateitį, planus apie darbą, Pijus pripažino: „Sunkus klausimas. Tikrai dar nesu 100 proc. užtikrintas, kol kas man labiausiai patinka likti mokslinėje srityje – daryti tyrimus, bandyti ką nors atrasti. Bet čia kol kas, nes mano nuomonė jau dešimt kartų yra pasikeitusi, greičiausiai dar šimtą kartų pasikeis.
Ar norėčiau dirbti Lietuvoje ar užsienyje, neturiu tikslaus atsakymo, neatmetu galimybės, kad grįšiu į Lietuvą. Tikrai nenoriu jos pamiršti ir, jei čia nebūsiu, noriu garsinti Lietuvos vardą.“
Paprašytas pasidalyti patarimu būsimiems abiturientams, pašnekovas sakė, kad svarbiausia – siekti to, ko pats nori: „Manau, kad reikia siekti to, ko norima. Nemanau, kad mokslai ateis per prievartą. Taip pat nemanau, kad kiekvienam lemta mokytis chemijos, nes, jeigu vien chemikai būtų pasaulyje, nebūtų labai gerai.
Jeigu žmogui neinasi mokslai, galima rinktis amatą ar kokią kitą sritį, kuri bus arčiau širdies. Tai turėtų būti suprantama ir priimtina mūsų visuomenėje. Manau, žmogaus negalima priversti, nes, jei jis bus verčiamas, bus nelaimingas.“