Vieno metodo neturi
„Laikiau lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, anglų, fizikos ir geografijos egzaminus ir iš visų gavau 100-ukus“, – džiugiai sako Ieva Kotryna.
Kalbėdama apie egzaminus, mergina užsimena, kad matematikos jai pasirodė kur kas lengvesnis, nei buvo praėjusiais metais, visus kitus vertina kaip nei per daug lengvus, nei per daug sunkius.
Paklausta, ar vadovaudavosi kokiu specialiu mokymosi metodu, kuris padėjo pasiekti ir galutinių puikių rezultatų, Ieva Kotryna teigia tokio neturinti: „Neturiu kokio nors vieno metodo, kaip mokytis. Aišku, reikia nuosekliai mokytis visus metus. Bet aš ir pati dar labai daug sugebėjau išmokti likus paskutinėms savaitėms iki egzaminų.“
Tėvai primindavo nepamiršti laisvalaikio
Mergina dalijasi, kad visų dvylikos metų mokykloje tikrai nepraleido tik prie knygų: „Tikrai stengiausi neskirti viso savo laiko mokslams, bandžiau skirti tiek, kad išsiaiškinčiau viską, ko reikia, ir nepalikčiau spragų.
Bet šiaip stengiausi įterpti ir susitikimus su draugais, ir sau skirti laiko, pažiūrėti filmus, pagroti gitara ar pianinu. Esu baigusi muzikos mokyklą, o grojimas yra toks geras streso mažinimo būdas.“
Ieva Kotryna sako, kad tėvai niekada nevertė mokytis, priešingai – dar paskatindavo atsitraukti nuo mokslų: „Neatsimenu, kad tėvai būtų vertę mokytis, kartais kaip tik sakydavo, jog geriau mažiau pasimokyti ir ką nors smagaus nuveikti, daugiau laiko skirti sau. Manau, kad pati turiu tokį charakterio bruožą, turbūt net perfekcionizmą, kad norisi nepalikti kažko nesuprasto, neišmokto, galbūt dėl to ir kilo ta motyvacija mokytis.“
Per daug dėmesio pažymiams, per mažai praktikos
Paklausta, kokių turi pastebėjimų dėl mokymo mokykloje, pašnekovė įvardija keletą aspektų: „Man atrodo, kad yra gana didelis krūvis.
Kitas dalykas – pavyzdžiui, 9–10 klasėje man reikėjo mokytis tokius dalykus kaip biologija ir chemija, kurių, žinojau, man niekada neprireiks, ir tai buvo vos ne kančia. Aišku, nežinau, kaip reikėtų tai pakeisti, nes dauguma tokio amžiaus žmonių dar nėra apsisprendę, ką jie nori veikti ateityje.
Mokykloje iš tiesų labai didelis dėmesys skiriamas pažymiams, kontroliniams. Man atrodo, kad čia tik sukuriamas nereikalingas stresas.
Apskritai trūksta daugiau motyvacijos vaikams, kad jie būtų labiau paskatinami. Ir trūksta daugiau praktikos, nes yra labai daug teorijos ir, palyginti, gana mažai praktikos.“
Dėl studijų dar galutinai neapsisprendė
Ieva Kotryna pasakoja, kad ją ypač žavi matematika: „Nežinau, kiek man ji patiko, bet visada geriausiai sekėsi, tikriausiai todėl ir buvo daugiausia motyvacijos jos mokytis. Matematikoje įdomu tai, kad visada yra sprendimas, jis – aiškus ir konkretus.“
Paklausta apie studijas, mergina pripažįsta, kad vis dar svarsto, nors apie tai, ką vis dėlto rinktųsi studijuoti, galvoja pastaruosius metus: „Dar nesu šimtu procentų užtikrinta, bet pastaraisiais metais vis pagalvodavau apie pramoninio dizaino inžinerijos studijas Kauno technologijos universitete. Prašymai studijuoti priimami iki liepos pabaigos, tad dar turiu šiek tiek laiko pagalvoti. O galbūt dar atrasiu ką nors įdomesnio.
Tėvai siūlo paieškoti rimtesnės krypties, kadangi tokie geri egzaminų rezultatai, siūlo kitais metais pabandyti stoti į užsienio universitetus. Aš irgi apie tai pradėjau mąstyti, nors prieš egzaminus tokių minčių nebuvo.“
Ieva Kotryna sako, kad ir kokį sprendimą priimtų, nenori praleisti mokslo metų: „Net jei sumanysiu pabandyti stoti į užsienio universitetą, manau, kad dabar vis tiek stosiu į pramoninio dizaino inžineriją ar kur kitur, kas susiję su inžinerija, nemanau, kad praleisiu metus. Aplinkiniai sako, kad paskui labai sunku sugrįžti, ypač į tokias su matematika susijusias studijas. Tad bet kuriuo atveju svarstau studijuoti.“
Pataria mažiau bijoti ir nervintis
Prakalbus apie tolimesnę ateitį – darbą, karjerą, pašnekovė teigia dar daug apie tai negalvojanti, bet norėtų, kad būsimame darbe būtų kuo mažiau rutinos, monotonijos ir nuolatinio sėdėjimo darbo vietoje.
Pasiteiravus, kaip praleis likusią vasarą, Ieva Kotryna pasakoja dabar atostogaujanti, leidžianti laiką su šeima ir draugais, o po keleto savaičių važiuos savanoriauti į kūrybinę vaikų ir jaunimo stovyklą „Lietuvos atgaja“:
„Šioje stovykloje pati esu buvusi kaip vaikas, labai patiko ir pagalvojau, kad būtų smagu pabandyti savanoriauti, nes man patinka dirbti su vaikais. Būsiu vadovė-savanorė, prižiūrėsiu vaikus, kursiu programą ir rūpinsiuosi, kad jų laikas būtų pats fainiausias.“
Paprašyta pasidalyti patarimu ar palinkėjimu būsimiems abiturientams, Ieva Kotryna sako, kad gali duoti patarimą, kurio labai sunku paklausyti:
„Bet vis tiek patarčiau mažiau nervintis, nes viskas nėra taip baisu, kaip galbūt perteikia mokytojai, tie patys egzaminai taip pat nėra tokie baisūs. Ir galbūt stengtis susikaupti, pasiekti geriausią rezultatą, kokį gali, bet tikrai nereikia peržengti visų savo ribų, paaukoti savo laisvalaikio ir visą laiką mokytis. Tikrai nereikia taip daryti. Tiesiog atrasti tai, kas geriausia pačiam žmogui, ir tikrai savęs neperspausti.“
