Kokios kitos priežastys dar nulėmė persikvalifikavimo poreikį ir kaip jai sekės eiti pokyčių keliu – šiame straipsnyje.
Pradėjo trūkti motyvacijos
„Esu sukaupusi beveik 5 metų kineziterapeutės darbo patirtį ir baigiau bakalauro bei magistro studijas šioje srityje. Šį kelią pasirinkau, nes tuo metu, kai baiginėjau mokyklą, tarp būsimų studentų buvo kalbama, kad biomedicinos mokslai labai perspektyvūs, reikės daug specialistų ir bus garantuotos darbo vietos. O kadangi gamtos mokslai sekėsi labai gerai ir buvo įdomūs, tai labai daug nedvejojusi ir įstojau į kineziterapijos studijas“, – pranešime spaudai teigia R. Tamošauskaitė-Zubienė.
Pasak jos, visgi keletą metų padirbus, ji pradėjo pastebėti, kad darbo pobūdis netenkina, trūksta motyvacijos. Kildavo mintys, kodėl taip galėtų būti ir pradėjo labiau gilintis į save. Supratusi, kad profesija, kurios pagrindas yra bendravimas su žmonėmis, jai, kaip intravertiškam žmogui, iš esmės nėra labai tinkama.
„Pajutau, kad bandau save įsprausti ne į tuos rėmus, dėl ko sunku pasidarė atrasti motyvacijos, noro tobulėti, mokytis, prastėjo emocinė sveikata. Prigaudavau save, kad kartais sekmadieniais jau laukdavau, kada ateis kitas savaitgalis. O manau, kad gera emocinė sveikata stipriai prisideda prie produktyvumo darbe, gerų darbo rezultatų. Jausmas, kad esi savo vietoje skatina tobulėti“, – įsitikinusi pašnekovė.
Sunkiausia – pripažinti, kad metas pokyčiams
Sunkiausia, pasak jos, buvo pripažinti, kad atėjo metas pokyčiams. Kalbant apie patį pokyčių procesą, nieko nedarytų kitaip – perėjimas iš vienos profesijos į kitą pavyko gana sklandžiai ir greitai.
„Aplinka reagavo labai teigiamai, jaučiau labai didelį palaikymą iš savo artimųjų. Šeimos palaikymas buvo itin svarbus, kadangi profesijos keitimas buvo gana rimtas ir nemažai drąsos reikalavęs žingsnis. Žinoma, iš karto ėmiausi veiksmų – iš pradžių užsiregistravau į kursus, kuriuos pabaigusi įgyčiau žinių ir pajusčiau profesiją – ar ji man patiktų. Po kursų susidariau sąrašą galimų darbo vietų, kur galėčiau pretenduoti bei papildomų mokymosi galimybių – viena iš jų buvo „Sourcery Academy“, – kalba ji.
Kaip pasakoja Rūta, nuo pirmų žingsnių IT karjeros link iki pirmos darbo dienos nepraėjo nė metai: „2022 metų pabaigoje pradėjau kursus „Code Academy“, kur mokėsi nedidelėje grupėje su kitais bendraminčiais, nusprendusiais keisti profesiją. 2023 metų vasarą gavau galimybę toliau mokytis „Sourcery Academy for Testers“, kur gavau dar daugiau žinių ir dar tada nežinodama jau susipažinau su būsimais kolegomis, na, ir greitai po akademijos pradėjau dirbti „Cognizant“ įmonėje.“
Ji tikina, kad savo sprendimu tikrai yra patenkinta.
„Jaučiu, kad padariau gerą pasirinkimą keisti profesiją – dirbu komandoje tarp motyvuotų žmonių ir turiu galimybę iš jų mokytis bei kasdien kaupti naujas patirtis. Šiuo metu užimu jaunesniosios testuotojos pareigas (angl. Junior Test Engineer) dideliame projekte, kurio klientas yra didelė JAV įmonė. Projektas apima įvairių platformų kūrimą šiai kompanijai. Ateityje save matau toliau mokantis, tobulėjant, gerinant turimus įgūdžius – kadangi aš dar tik pradedančioji specialistė, o profesija labai plati, tai ir mano vizija kol kas ir yra rinkti patirtį bei žinias bei tapti gera specialiste. Tobulėjimas šioje pozicijoje yra visapusis – įgaunu naujų žinių atlikdama kasdienes užduotis, gaunu patarimų iš didesnę patirtį turinčių kolegų, stengiuosi skirti ir savo laisvo laiko tobulėjimui už darbo ribų. Darbo dieną turime keletą susirinkimų, likusi dienos dalis skirta tiesioginiam darbui. Kol kas labai tikslios karjeros krypties nesu numačiusi, šiuo metu stengiuosi įgauti kuo daugiau žinių ir patirties“, – pranešime spaudai dalijasi IT specialistė.
Žmogui, kuris taip pat planuoja eiti persikvalifikavimo keliu, ji pataria visų pirma pasiplanuoti galimus veiksmus – kur potencialiai būtų galima išmokti norimos profesijos paslapčių ir pasižymėti keletą darbo vietų, kurios domina. Ir, žinoma, nusiteikti, kad procesas gali užtrukti ilgiau nei tikėtasi ar nukrypti netikėta linkme.